Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

Parodos pristatyme dalyvavo audėjos (iš kairės) Janina Blažukienė, Vilija ir Edita Šūmakarienės bei joms aktyviai talkinantis Petras Blažukas.

Autorės nuotr.

Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Sūduva audimų raštuos“, skirta Sūduvos metams paminėti. Parodos lankytojai galės ne tik pamatyti tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčius kūrinius, bet ir susipažinti su mūsų krašto audinių raštų išskirtinumu.

Išmokė viena kitą

Susirinkusiuosius į parodos bibliotekoje atidarymą Viešosios bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė supažindino su audinių autorėmis: Vilija ir Edita Šūmakarienėmis, Janina Blažukiene ir Greta Jakimavičiūte. Įdomiausia tai, kad kone visos audėjos susijusios giminystės ryšiais ir audimo „liga“ užkrėtė viena kitą.

Istorijas ne teptuku ar rašikliu, o audimo staklėmis rašančios moterys parodos lankytojams papasakojo apie savo pirmąsias patirtis audėjos kelyje. „Nuo mažens matydavau, kaip audžia mano mama, – prisiminė J. Blažukienė. – Ji man pasiūlė pabandyti austi prijuostes – nuo jų viskas ir prasidėjo.“

Pamačiusi išskirtinius raštus kuriančią mamą išbandyti audimo stakles panoro jos dukra Edita. „Austi juostas pradėjau būdama šešiolikos metų. Pabandžiusi supratau, kad tai man be galo patinka. Nuo tada audimas keliauja kartu su manimi visur“, – šypsodamasi kalbėjo E. Šūmakarienė.

Vilkaviškietės V. Šūmakarienės audėjos kelias prasidėjo kiek vėliau, mat ją austi išmokė marti Edita. Parodoje auksarankė pasakojo, kad audėjos kelią, kaip ir marti, pradėjo nuo juostų. „Viskas prasidėjo sūnaus žmonos dėka, ji man pasiūlė pabandyti, o Editos mama J. Blažukienė parodė, kaip tai daryti. Vėliau audimo technikos mokiausi iš marčios“, – kalbėjo V. Šūmakarienė.

Pati jauniausia audėja Greta Jakimavičiūtė parodos pristatyme nedalyvavo, tačiau jos darbai puikuojasi kartu su kitų audėjų, kurias vadina savo šeima.

Mergina austi išmoko padėdama J. Blažukienei, savo vaikino mamai. Audimo subtilybes ji puikiai išmano, tad talkina edukacinėse programose. Greta sakė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai J. Blažukienė pakvietė vesti juostelių audimo edukaciją vaikams. Pabandė, susidomėjo ir, anot Gretos, „užsikabino“.

„Iki šiol esu nuaudusi keletą dešimčių liemenių, skarų, sijonų, prijuosčių, juostų, suknelių. Kartu su kitomis audėjomis dalyvaujame mugėse, parodose, vedame edukacijas. Iš esmės tai yra šeimos verslas, tačiau mano mokytoja audėja J. Blažukienė šio amato moko ir kitus, norinčius puoselėti tautines tradicijas“, – kalbėjo jaunoji audėja G. Jakimavičiūtė.

Tautinis paveldas

Menininkės pasakojo, kad audimas yra tapęs neatsiejama jų gyvenimo dalimi, todėl širdžiai mielam užsiėmimui laiko neskaičiuoja. Įprastai turėdamos daug užsakymų auksarankės audimui skiria 8 valandas per dieną, tačiau būna ir išimčių. „Kai gauname labai didelius ir skubius užsakymus, austi tenka net ir po 12 valandų“, – neslėpė E. Šūmakarienė.

Paklausta, ką veiktų, jei vieną dieną nebegalėtų austi, J. Blažukienė juokavo, kad išeitį vis tiek rastų. „Jeigu taip nutiktų, kad vieną dieną negalėčiau atsistoti ant kojų, aš ir gulėdama lovoj prisitaikyčiau taip, kad galėčiau austi“, – linksmai kalbėjo moteris.

Audėjos atskleidė, kad vien gražiai ir tvarkingai išaustų raštų nepakanka siekiant, kad jų dirbiniai būtų sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai. E. Šūmakarienė parodos lankytojams pasakojo, kad norint tokio įvertinimo savo audinius reikia siųsti į Žemės ūkio ministeriją, kur susirinkusi komisija juos įvertina ir sprendžia, ar gaminiai atitinka tautinio paveldo produktui keliamus reikalavimus. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų kolektyvas sertifikatą gavo iš pirmo karto“, – džiaugėsi audėjos.

Sunku įsivaizduoti, tačiau vien J. Blažukienė jau yra išaudusi 500 prijuosčių. Tai parodo moters meilę ir begalinę kantrybę puoselėti vieną iš seniausių amatų. J. Blažukienė svajoja vilkaviškiečius kada nors pakviesti į austų skarų parodą. „Kirba svajonė austi skaras. Dvi jų partijas jau išleidome ir galvojame skarose atkartoti dar nebandytus raštus. Dar tolesnėje ateityje svajoju labai daug priausti ir padaryti milžinišką parodą“, – sakė audėja.

Ne viena paroda

Senąjį amatą puoselėjančios moterys parodoje demonstravo etnografinių Lietuvos regionų raštus, papasakojo, kaip atpažinti Sūduvos krašto audeklus, atsakė į susirinkusių lankytojų klausimus.

„Tik dėl jūsų kantraus ir kruopštaus darbo ši paroda galėjo papuošti Vilkaviškio viešosios bibliotekos sienas“, – audėjoms dėkojo bibliotekininkė G. Pumerytė-Vosylienė.

Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje paroda „Sūduva“ audimų raštuose“ veiks iki vasaros pabaigos.

Antradienį kitus darbus – prijuostes ir sijonus – J. Blažukienė ir E. Šūmakarienė išgabeno į Seimą, kur Vitražo galerijoje atidaryta liaudiškos tekstilės ir žalvario juvelyrikos paroda „Raštų margumas, parėdnių gražumas“, skirta Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo suvažiavimo dalyviams. Paroda veiks iki rugpjūčio 15 d.

Audėjos priminė, kad Vilkaviškio kultūros centre veikiančioje „Audimo artelėje“ Sūduvos metams paminėti audžiama juosta, tad kvietė visus norinčiuosius įausti ir savo dalelę.

Kotryna RAKAUSKAITĖ

Galerija: Audėjai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---