|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mokslas
|
|
|
Vilkaviškietę Agnę Žitkauskaitę Marijampolės savivaldybės administracija pakvietė į šventę, kurioje pagerbti ir apdovanoti gabiausi apskrities abiturientai.
Marijampolės savivaldybės administracijos nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Keturi šimtukai ir atestatas su pagyrimu – su tokiu bagažu gimnazijos duris užvėrė vilkaviškietė Agnė ŽITKAUSKAITĖ. Moksleivė yra tarp 14-os aukščiausiais balais egzaminus išlaikiusių Lietuvos abiturientų, o Marijampolės apskrityje jos rezultatai – patys geriausi.
Tačiau net ir patys geriausi pažymiai – dar ne viskas. Mergina stebina skvarbiu mąstymu ir noru mokytis bei domėtis viskuo, ką dažnas mokyklos suole kartais tiesiog iškala ir... netrukus užmiršta.
Į redakciją užsukusi Agnė šypsosi – rezultatais ji patenkinta. Visų penkių laikytų egzaminų žinios puikios: po 100 balų iš lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei chemijos ir 96 – iš biologijos. Visi metiniai įvertinimai – tik dešimtukai.
– Agne, ar tikėjaisi tokių puikių rezultatų?
– Mažiausiai šimtuko tikėjausi iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Tai vienintelis dalykas, dėl kurio lankiausi pas korepetitorę, nes nepasitikėjau savo teksto kūrimo gebėjimais. Šita sritis niekada nebuvo ta, į kurią norėčiau gilintis savarankiškai. Kiti dalykai man buvo savaime įdomūs, skaitydavau įvairios papildomos medžiagos, todėl jų mokytis buvo lengviau. Biologija ir chemija domiuosi daugiausiai, tad egzaminus tikėjausi išlaikyti gerai. Anglų kalbos egzamino rezultatas irgi nenustebino: juk didelė dalis mano bendraamžių laiką leidžia internetinėje erdvėje, kur daug informacijos yra anglų kalba, todėl kažkokios frazės, įdomesni žodžiai natūraliai lieka galvoje. Visa tai galima pritaikyti mokykloje.
– Bet ar lieka laiko kompiuteriui? Juk esi pakankamai užimtas žmogus?
– Šiemet daug papildomų veiklų neturėjau, nes ruošiausi egzaminams. Tačiau dalis mano žinių yra iš internetinės erdvės. Laikas prie kompiuterio – nebūtinai iššvaistytas laikas, kaip daugelis galvoja. Jau trečius metus nuotoliniu būdu mokausi Nacionalinėje moksleivių akademijoje, sprendžiu biochemijos užduotis. Jos įdomios, gilesnės ir visai nesusijusios su mokykline programa. Kad jas išspręsčiau, informacijos turėdavau ieškotis internete anglų kalba, daugiausia – moksliniuose straipsniuose.
– Turėjo būti nelengva mokytis specifinės terminologijos svetima kalba.
– Iš pradžių visus terminus perprasti buvo tikrai labai sunku. Mokslinė kalba visiškai skiriasi nuo popkultūros leksikos, kuri yra daug paprastesnė. Bet per trejus metus įgūdžiai išlavėjo, atsirado gebėjimas mokėti ieškoti specifinės informacijos, o tai irgi nėra taip paprasta. Tai – vienas iš tų akademijoje įgytų dalykų, kuriuos ypač vertinu.
– Ką šioje akademijoje veikiate?
– Yra 8 skirtingų mokslo sričių sekcijos, aš pasirinkau biochemiją. Sprendžiame atsiųstas užduotis, už jas gauname pažymius. Per moksleivių žiemos ir vasaros atostogas vyksta sesijos, jos rengiamos gyvai. Pirmoje dienos pusėje būna pasirinkto dalyko paskaitos, o antroje – asmenybės ugdymo užsiėmimai.
Šią organizaciją atradau 10-oje klasėje ir gailiuosi, kad taip vėlai. Tos sesijos – nuostabus dalykas. Laukiu jų, nes susitinku su labai šaunia bendruomene, įdomiais, motyvuotais žmonėmis. Nemažai pasako jau tai, kad vasarą, kai kiti vaikai atostogauja, jie renkasi klausytis paskaitų, ir tai daro su dideliu noru!
Mokslas akademijoje yra mokamas. Esu dėkinga tėvams, kad visada mane palaikė ir suteikė galimybę mokytis.
– Baigusi 8 klases Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje nusprendei važinėti mokytis į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Kodėl?
– Šią gimnaziją pasirinkau sąmoningai, norėdama stiprios klasės, šiokios tokios konkurencijos, galimybės padiskutuoti su bendraamžiais sudėtingesnėmis temomis. Visa tai čia radau. Beje, šiemet Marijampolės savivaldybės abiturientai pelnė 29 šimtukus, iš jų 26 šimtukai – mūsų gimnazistų.
– Pavasarį buvai išrinkta geriausia Rygiškių Jono gimnazijos abituriente, Tau įteiktas Vilniaus universiteto pereinamasis prizas.
– Kiekvienais metais šis universitetas apdovanoja geriausią mūsų mokyklos mokinį. Šiemet tokia garbė teko man... Džiaugiuosi tokiu pripažinimu.
– Su tokiais balais gali įstoti kur nori. Paradoksas, bet didžiulės galimybės rinktis studijas situacijos turbūt nepalengvina: kaip apsispręsti, kas patiktų labiausiai?
– Tiesos tikrai yra. Planuoju studijuoti Medicinos fakultete. Dėliojau pliusus ir minusus, nes patinka ir medicina, ir biochemija, ir mikrobiologija. Vis dėlto greičiausiai rinksiuosi odontologiją.
– Kaip Tau pavyksta taip gerai mokytis? Ar atitrūksti nuo knygų?
– Naktimis prie vadovėlių tikrai niekada nesėdėjau. Man labai svarbu, kad medžiaga, kurios mokausi, mane domintų. Tada informacija įsimena gana lengvai.
– O jeigu nedomina?
– Tada bandau truputėlį save apgauti: mėginu rasti kažkokią įdomią detalę ir priverčiu save tuo susidomėti. Tai labai padėjo, kai reikėjo mokytis apie literatūros autorius, jų gyvenimo faktus, kontekstą, kas nebuvo labai įdomu.
– Ką reikėtų keisti, kad vaikai nebijotų to, kas lyg ir turėtų būti paprasčiausia – savo gimtosios kalbos egzamino?
– Šitas egzaminas – labiau literatūros nei kalbos patikra. Žinoma, jis yra labiausiai subjektyvus, nes daug priklauso nuo vertintojo, kuris skaitys tavo darbą. Man pačiai jis irgi nelabai patinka. Eidama į egzaminą jau maždaug žinojau, ką rašysiu. Galima sakyti, kad pusę būsimo rašinio mokėjau mintinai, net nežinodama, kokia bus tema. Tiesiog kūrybos šiame procese beveik nėra. Blogiausia, kad kūrybingi mokiniai dažnai netgi nukenčia, nes jų darbas neatitinka kažkokių numatytų punktų. Apskritai mokyklinė programa perkrauta, nes visų privalomų autorių nespėjome išnagrinėti. Manau, dauguma mokytojų atsirenka svarbesnius autorius, kurių kūriniais galėtum pasiremti rašydamas daugelį temų, o kitus tiesiog praleidžia.
– Ar perskaitei visą programinę literatūrą, ar rinkaisi tai, kas būtų įdomiau Tau pačiai?
– Negaliu pasakyti, kad programinė literatūra man buvo labai įdomi. Skaičiau, nes reikėjo, bet ne visus kūrinius. Apie kitus tiesiog išmokau iš konspektų. Apskritai manau, kad egzaminą įmanoma išlaikyti iš viso neskaičius kūrinių, išmokus tik reikalingą informaciją: kontekstą ir konkrečius sakinius, citatas, kurias įterpsi į rašinį. O man pačiai skaitymas – savotiškas atsipalaidavimo būdas, todėl renkuosi daugiau pramoginę, fantastinę literatūrą tiek lietuvių, tiek anglų kalba.
– Kaip manai, kodėl šiemet tokie blogi matematikos egzamino rezultatai?
– Man matematika niekada nebuvo sunki, nes turiu loginį mąstymą. Manau, viskas pavyksta tuomet, kai supranti, nes iškaltas formules ir taisykles pritaikyti daug sunkiau. Kodėl tiek daug mokinių neišlaikė egzamino – sunku pasakyti. Gal kažkiek paveikė karantinas? O galbūt laikas peržiūrėti egzamino programą? Aš pati turėjau labai gerą mokytoją, kuri duodavo sudėtingesnių užduočių nei mokyklos programa, tad sunkesni uždaviniai per egzaminą taip stipriai neišgąsdino. Mūsų klasėje matematikos egzaminą išlaikė visi, gauti trys šimtukai.
– Kokių reformų, Tavo nuomone, reikėtų imtis mokykloje?
– Dabar mokslo metai yra pailginti, bet išeiti visą mokyklinę programą vis tiek pritrūksta laiko. Kalbėjomės su mokiniais, keletu mokytojų, ir visi sutinka, kad reikėtų sumažinti medžiagos.
Kitas liūdnas dalykas – kalbant apie egzaminus, daugelis olimpiadose dalyvaujančių moksleivių susiduria su keista problema: jie moka per daug! Šiemet netgi skaičiau straipsnį, kad didelė dalis biologijos egzamino priklausė nuo to, kaip tiksliai sugebėjai pataikyti į vertinimo instrukciją. Neretai sunku suprasti, kokio tiksliai atsakymo iš tavęs prašoma. Ir kartais mokiniai, kurie žino daugiau, dėl to nukenčia, nes jų atsakymai neatitinka mokyklos programos.
Pati šiemet susidūriau su tuo ir per chemijos, ir per biologijos egzaminus. Kad gerai išlaikyčiau, stengiausi rašyti tai, kas yra mokyklos programoje. Man atrodo didelė problema, kai tave baudžia dėl to, kad žinai daugiau.
– Ko gero, tai aktualu kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą?
– Nustojau žiūrėti į šį egzaminą kaip į darbą, kuriame gali išdėstyti savo nuomonę. Tai padaryti būtų be galo sudėtinga, nes turi remtis privalomais autoriais. Ir jei jų pasaulėžiūra nesutampa su tavo nuomone, jais remtis tampa sudėtinga. Todėl rašai ne tai, ką galvoji, o tai, ką rašė žmonės prieš šimtą ir daugiau metų.
– Vadinasi, sistemą reikėtų keisti iš esmės?
– Tikriausiai taip, nes dabar egzaminas iš dalies yra ne tiek žinių patikrinimas, kiek mokėjimas atsakinėti į specifinius klausimus ir gebėjimas suprasti, kokio atsakymo tikisi vertintojai.
– Ką veiki laisvalaikiu?
– Anksčiau šokau liaudies šokius, lankiau Vilkaviškio muzikos mokyklą. Dabar, kai turiu laiko, mėgstu tapyti – ir per šias atostogas išsitraukiau molbertą. Rezultatas šiuo atveju kažkiek svarbus, bet labiausiai man patinka mėgautis kūrybiniu procesu. Pradėjau domėtis mišria technika, kur naudojami ne tik dažai, bet ir kitos medžiagos. Manau, kiekvienam žmogui reikia kažkokio kūrybinio pomėgio, saviraiškos.
Taip pat mėgstu gaminti, ypač norisi išmėginti neišbandytus receptus. Per gimtadienius, kitas šventes visuomet iškepu tortą, jei tik turiu laiko. O per kiekvienas Kalėdas jau penkti ar šešti metai – vis kitokį imbierinį namelį.
Keturi šimtukai ir atestatas su pagyrimu – su tokiu bagažu gimnazijos duris užvėrė vilkaviškietė Agnė ŽITKAUSKAITĖ. Moksleivė yra tarp 14-os aukščiausiais balais egzaminus išlaikiusių Lietuvos abiturientų, o Marijampolės apskrityje jos rezultatai – patys geriausi. |
Tačiau net ir patys geriausi pažymiai – dar ne viskas. Mergina stebina skvarbiu mąstymu ir noru mokytis bei domėtis viskuo, ką dažnas mokyklos suole kartais tiesiog iškala ir... netrukus užmiršta.
Į redakciją užsukusi Agnė šypsosi – rezultatais ji patenkinta. Visų penkių laikytų egzaminų žinios puikios: po 100 balų iš lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei chemijos ir 96 – iš biologijos. Visi metiniai įvertinimai – tik dešimtukai.
– Agne, ar tikėjaisi tokių puikių rezultatų?
– Mažiausiai šimtuko tikėjausi iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Tai vienintelis dalykas, dėl kurio lankiausi pas korepetitorę, nes nepasitikėjau savo teksto kūrimo gebėjimais. Šita sritis niekada nebuvo ta, į kurią norėčiau gilintis savarankiškai. Kiti dalykai man buvo savaime įdomūs, skaitydavau įvairios papildomos medžiagos, todėl jų mokytis buvo lengviau. Biologija ir chemija domiuosi daugiausiai, tad egzaminus tikėjausi išlaikyti gerai. Anglų kalbos egzamino rezultatas irgi nenustebino: juk didelė dalis mano bendraamžių laiką leidžia internetinėje erdvėje, kur daug informacijos yra anglų kalba, todėl kažkokios frazės, įdomesni žodžiai natūraliai lieka galvoje. Visa tai galima pritaikyti mokykloje.
– Bet ar lieka laiko kompiuteriui? Juk esi pakankamai užimtas žmogus?
– Šiemet daug papildomų veiklų neturėjau, nes ruošiausi egzaminams. Tačiau dalis mano žinių yra iš internetinės erdvės. Laikas prie kompiuterio – nebūtinai iššvaistytas laikas, kaip daugelis galvoja. Jau trečius metus nuotoliniu būdu mokausi Nacionalinėje moksleivių akademijoje, sprendžiu biochemijos užduotis. Jos įdomios, gilesnės ir visai nesusijusios su mokykline programa. Kad jas išspręsčiau, informacijos turėdavau ieškotis internete anglų kalba, daugiausia – moksliniuose straipsniuose.
– Turėjo būti nelengva mokytis specifinės terminologijos svetima kalba.
– Iš pradžių visus terminus perprasti buvo tikrai labai sunku. Mokslinė kalba visiškai skiriasi nuo popkultūros leksikos, kuri yra daug paprastesnė. Bet per trejus metus įgūdžiai išlavėjo, atsirado gebėjimas mokėti ieškoti specifinės informacijos, o tai irgi nėra taip paprasta. Tai – vienas iš tų akademijoje įgytų dalykų, kuriuos ypač vertinu.
– Ką šioje akademijoje veikiate?
– Yra 8 skirtingų mokslo sričių sekcijos, aš pasirinkau biochemiją. Sprendžiame atsiųstas užduotis, už jas gauname pažymius. Per moksleivių žiemos ir vasaros atostogas vyksta sesijos, jos rengiamos gyvai. Pirmoje dienos pusėje būna pasirinkto dalyko paskaitos, o antroje – asmenybės ugdymo užsiėmimai.
Šią organizaciją atradau 10-oje klasėje ir gailiuosi, kad taip vėlai. Tos sesijos – nuostabus dalykas. Laukiu jų, nes susitinku su labai šaunia bendruomene, įdomiais, motyvuotais žmonėmis. Nemažai pasako jau tai, kad vasarą, kai kiti vaikai atostogauja, jie renkasi klausytis paskaitų, ir tai daro su dideliu noru!
Mokslas akademijoje yra mokamas. Esu dėkinga tėvams, kad visada mane palaikė ir suteikė galimybę mokytis.
– Baigusi 8 klases Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje nusprendei važinėti mokytis į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Kodėl?
– Šią gimnaziją pasirinkau sąmoningai, norėdama stiprios klasės, šiokios tokios konkurencijos, galimybės padiskutuoti su bendraamžiais sudėtingesnėmis temomis. Visa tai čia radau. Beje, šiemet Marijampolės savivaldybės abiturientai pelnė 29 šimtukus, iš jų 26 šimtukai – mūsų gimnazistų.
– Pavasarį buvai išrinkta geriausia Rygiškių Jono gimnazijos abituriente, Tau įteiktas Vilniaus universiteto pereinamasis prizas.
– Kiekvienais metais šis universitetas apdovanoja geriausią mūsų mokyklos mokinį. Šiemet tokia garbė teko man... Džiaugiuosi tokiu pripažinimu.
– Su tokiais balais gali įstoti kur nori. Paradoksas, bet didžiulės galimybės rinktis studijas situacijos turbūt nepalengvina: kaip apsispręsti, kas patiktų labiausiai?
– Tiesos tikrai yra. Planuoju studijuoti Medicinos fakultete. Dėliojau pliusus ir minusus, nes patinka ir medicina, ir biochemija, ir mikrobiologija. Vis dėlto greičiausiai rinksiuosi odontologiją.
– Kaip Tau pavyksta taip gerai mokytis? Ar atitrūksti nuo knygų?
– Naktimis prie vadovėlių tikrai niekada nesėdėjau. Man labai svarbu, kad medžiaga, kurios mokausi, mane domintų. Tada informacija įsimena gana lengvai.
– O jeigu nedomina?
– Tada bandau truputėlį save apgauti: mėginu rasti kažkokią įdomią detalę ir priverčiu save tuo susidomėti. Tai labai padėjo, kai reikėjo mokytis apie literatūros autorius, jų gyvenimo faktus, kontekstą, kas nebuvo labai įdomu.
– Ką reikėtų keisti, kad vaikai nebijotų to, kas lyg ir turėtų būti paprasčiausia – savo gimtosios kalbos egzamino?
– Šitas egzaminas – labiau literatūros nei kalbos patikra. Žinoma, jis yra labiausiai subjektyvus, nes daug priklauso nuo vertintojo, kuris skaitys tavo darbą. Man pačiai jis irgi nelabai patinka. Eidama į egzaminą jau maždaug žinojau, ką rašysiu. Galima sakyti, kad pusę būsimo rašinio mokėjau mintinai, net nežinodama, kokia bus tema. Tiesiog kūrybos šiame procese beveik nėra. Blogiausia, kad kūrybingi mokiniai dažnai netgi nukenčia, nes jų darbas neatitinka kažkokių numatytų punktų. Apskritai mokyklinė programa perkrauta, nes visų privalomų autorių nespėjome išnagrinėti. Manau, dauguma mokytojų atsirenka svarbesnius autorius, kurių kūriniais galėtum pasiremti rašydamas daugelį temų, o kitus tiesiog praleidžia.
– Ar perskaitei visą programinę literatūrą, ar rinkaisi tai, kas būtų įdomiau Tau pačiai?
– Negaliu pasakyti, kad programinė literatūra man buvo labai įdomi. Skaičiau, nes reikėjo, bet ne visus kūrinius. Apie kitus tiesiog išmokau iš konspektų. Apskritai manau, kad egzaminą įmanoma išlaikyti iš viso neskaičius kūrinių, išmokus tik reikalingą informaciją: kontekstą ir konkrečius sakinius, citatas, kurias įterpsi į rašinį. O man pačiai skaitymas – savotiškas atsipalaidavimo būdas, todėl renkuosi daugiau pramoginę, fantastinę literatūrą tiek lietuvių, tiek anglų kalba.
– Kaip manai, kodėl šiemet tokie blogi matematikos egzamino rezultatai?
– Man matematika niekada nebuvo sunki, nes turiu loginį mąstymą. Manau, viskas pavyksta tuomet, kai supranti, nes iškaltas formules ir taisykles pritaikyti daug sunkiau. Kodėl tiek daug mokinių neišlaikė egzamino – sunku pasakyti. Gal kažkiek paveikė karantinas? O galbūt laikas peržiūrėti egzamino programą? Aš pati turėjau labai gerą mokytoją, kuri duodavo sudėtingesnių užduočių nei mokyklos programa, tad sunkesni uždaviniai per egzaminą taip stipriai neišgąsdino. Mūsų klasėje matematikos egzaminą išlaikė visi, gauti trys šimtukai.
– Kokių reformų, Tavo nuomone, reikėtų imtis mokykloje?
– Dabar mokslo metai yra pailginti, bet išeiti visą mokyklinę programą vis tiek pritrūksta laiko. Kalbėjomės su mokiniais, keletu mokytojų, ir visi sutinka, kad reikėtų sumažinti medžiagos.
Kitas liūdnas dalykas – kalbant apie egzaminus, daugelis olimpiadose dalyvaujančių moksleivių susiduria su keista problema: jie moka per daug! Šiemet netgi skaičiau straipsnį, kad didelė dalis biologijos egzamino priklausė nuo to, kaip tiksliai sugebėjai pataikyti į vertinimo instrukciją. Neretai sunku suprasti, kokio tiksliai atsakymo iš tavęs prašoma. Ir kartais mokiniai, kurie žino daugiau, dėl to nukenčia, nes jų atsakymai neatitinka mokyklos programos.
Pati šiemet susidūriau su tuo ir per chemijos, ir per biologijos egzaminus. Kad gerai išlaikyčiau, stengiausi rašyti tai, kas yra mokyklos programoje. Man atrodo didelė problema, kai tave baudžia dėl to, kad žinai daugiau.
– Ko gero, tai aktualu kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą?
– Nustojau žiūrėti į šį egzaminą kaip į darbą, kuriame gali išdėstyti savo nuomonę. Tai padaryti būtų be galo sudėtinga, nes turi remtis privalomais autoriais. Ir jei jų pasaulėžiūra nesutampa su tavo nuomone, jais remtis tampa sudėtinga. Todėl rašai ne tai, ką galvoji, o tai, ką rašė žmonės prieš šimtą ir daugiau metų.
– Vadinasi, sistemą reikėtų keisti iš esmės?
– Tikriausiai taip, nes dabar egzaminas iš dalies yra ne tiek žinių patikrinimas, kiek mokėjimas atsakinėti į specifinius klausimus ir gebėjimas suprasti, kokio atsakymo tikisi vertintojai.
– Ką veiki laisvalaikiu?
– Anksčiau šokau liaudies šokius, lankiau Vilkaviškio muzikos mokyklą. Dabar, kai turiu laiko, mėgstu tapyti – ir per šias atostogas išsitraukiau molbertą. Rezultatas šiuo atveju kažkiek svarbus, bet labiausiai man patinka mėgautis kūrybiniu procesu. Pradėjau domėtis mišria technika, kur naudojami ne tik dažai, bet ir kitos medžiagos. Manau, kiekvienam žmogui reikia kažkokio kūrybinio pomėgio, saviraiškos.
Taip pat mėgstu gaminti, ypač norisi išmėginti neišbandytus receptus. Per gimtadienius, kitas šventes visuomet iškepu tortą, jei tik turiu laiko. O per kiekvienas Kalėdas jau penkti ar šešti metai – vis kitokį imbierinį namelį.
Galerija: Pomėgiai
Publikuota: 2022-07-25 08:14:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|