|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-07-21 17:08
|
|
|
Netrukus iškabos ant pirties pastato gali nebelikti.
Autorės nuotr.
Senoji Vilkaviškio pirtis gyva – garuojanti ir šurmuliuojanti – gražiausiuose mano vaikystės prisiminimuose. Pirtis – šeštadienio pramoga, malonumas, ritualas. Ir būtinybė, nes namuose vonios ar dušo neturėjome. Ir ne tik mes. Ten susirinkdavo daugiau nei pusė miesto.
Pati neišsilaiko
Senosios pirties nebėra. Vietoj jos iškilo nauja, bet ir jai, atrodo, atėjo galas. Veikusi dar nuo 1984 m., kažkada didžiavusis net baseinu su galinga vandens kaskada, praėjusį šeštadienį, liepos 16 d., Vilkaviškio pirtis paskutinį kartą priėmė klientus. Jau ir anksčiau ji buvo patekusi į spaudos akiratį. „Santaka“ išsamiai rašė apie Vilkaviškio pirties darbą, paslaugų kainas, išlaikymo kaštus bei ateities perspektyvas ir problematiką.
Kodėl girdėti Vilkaviškio pirties laidotuvių maršas? Ar tai tikrai aplinkybių padiktuota neišvengiamybė?
Pirtis paslaugas teikė pagal terminuotą Vilkaviškio rajono savivaldybės sutartį, sudarytą su privačia Jono Bendoraičio įmone. Šių metų liepą sutarties terminas baigėsi ir Savivaldybė nutarė sutarties nebepratęsti. Pirties paslaugos teikėjo, jos klientų ir darbuotojų pozicija yra kardinaliai priešinga šiam sprendimui – žmonės nori, kad pirtis dirbtų ir toliau. Deja, visi supranta ir pripažįsta, kad tik iš šeštadieniais teikiamų paslaugų be paramos pirtis išsilaikyti negali. Iš Savivaldybės prašoma apie 3 tūkst. eurų per mėnesį.
Nuolatiniai gerbėjai
Paskutinę darbo dieną, praėjusį šeštadienį, buvo parduota apie 50 bilietų. Apsilankiau ten ir dieną, kai maudėsi bei kaitinosi daugiau moterų, ir vakare, kai į pirtį sugužėjo nuolatinių jos gerbėjų vyrų būrys.
Skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės: muitininkas, mokytojas, verslininkai... Visus juos vienija viena aistra – pirtis. Visi kaip vienas vyrai mūru stojo už jos išsaugojimą. Įkaitę ne tik nuo pirties garo, bet ir nuo diskusijos, kodėl, kas ir kaip lemia jų pamėgtos pirties likimą. Ji geros būklės, nors negali pasigirti moderniu dizainu ar šiuolaikiška apdaila. Tokio tipo pirties jau nebelikę nė viename aplinkiniame mieste. Pasak nuolatinių lankytojų, būtent todėl į Vilkaviškį atvažiuoja žmonės iš Marijampolės, Šakių rajono, Kalvarijos savivaldybių.
Kiekviena savivaldybė ar turizmo informacijos centras suka galvas ir neriasi iš kailio, kuo čia iš kitų išsiskyrus. Vilkaviškis turi puikią pirtį miesto centre. Ne sodyboje, kur nors ant ežero kranto, ne prie baseino masiniame komplekse, kur lankytojai keičiasi konvejeriu. Mūsų miestas turi vietą, skirtą ne tik išprakaituoti ir vantomis išmušti per savaitę susikaupusius rūpesčius, bet ir pailsėti, pasišnekučiuoti. Na, o kai kuriems tai – ir vienintelė vieta nusiprausti. Pasak darbuotojų, vasaros metu klientų mažiau, bet žiemą jų labai padaugėja. Būna iki dviejų šimtų ir daugiau. Nuolatinės klientės – romų tautybės moterys su vaikais.
Unikali paslauga
Pirties būklė lankytojus tenkina. Manyčiau, sovietmečio laikų dizainą ir architektūros bei apdailos elementus išradingas interjero specialistas galėtų paversti privalumu, o ne trūkumu. Juk modernių saunų kompleksų Lietuvoje netrūksta, be to, konkuruoti su Birštonu ar Druskininkais neįmanoma.
Bet Vilkaviškis turi unikalią paslaugą – senojo tipo drėgną pirtį. Tradicinės pirties su vantomis paslauga kompleksuose siūloma tik specialiomis progomis arba iš viso neteikiama, o Vilkaviškyje pasikaitinti ir pasivanoti šeštadienį galėjo kiekvienas panorėjęs ir be išankstinės rezervacijos.
Pirtį uždaryti reikalauja, tiksliau, valdantiesiems Taryboje nepratęsti sutarties spaudimą daro opozicija. Jos argumentas – nepateisinamai skiriamos lėšos, nes nusiprausimo bei pirties paslaugas galima gauti ir kitur, pvz., parapijos dušuose, sporto komplekse.
Formaliai – taip, tačiau realiai tai tikrai ne tas pats. Vieša didelė erdvi pirtis – tai ne du maži parapijos dušai, įrengti benamiams išsimaudyti. Na, nusiprausti įmanoma ir degalinės dušuose, bet nei viena, nei kita neatstoja viešosios miesto pirties.
Įžvelgia interesų
Norint paprieštarauti kategoriškam opozicijos reikalavimui nutraukti paramą ir uždaryti pirtį, reikia rasti savų kozirių, įtikinamų argumentų, ieškoti pirties verslo perspektyvų, rodyti daugiau iniciatyvos, siūlyti idėjų. Tą gali daryti tiek paslaugos teikėjas, tiek ir prisiekę pirties gerbėjai, susibūrę į bendruomenę ar kitaip susivieniję, kad išsaugotų savo pomėgį.
Rajono meras Algirdas Neiberka linkęs sutartį pratęsti bent jau metams. Jis sutiktų pirties pastato paskirtį palikti nepakeistą, bet be finansinės paramos.
Pirtį pamėgusieji tvirtina, kad ne viskas pinigais matuojama, be to, yra ir kitų „nuostolingų“ Savivaldybės remiamų veiklų. Į pirtį atėję vyrai atvirai nuogąstavo, kad čia mato kai kurių Tarybos narių privatų interesą – išvengti pirties paslaugos konkurencijos. Jie priminė, jog Savivaldybė pirtį jau vieną kartą buvo pardavusi, o paskui teko brangiau mokėti, kad susigrąžintų. „Kodėl antrą kartą lipama ant to paties grėblio?“ – stebėjosi pirties lankytojai.
Kiti sakė manantys, jog kažkam parūpo pigiai įsigyti pastatą miesto centre. „Vilkaviškyje dar nėra „Rimi“ tinklo“, – ironiškai replikavo pirtininkai. Vyrai piktinosi, kaip opozicija gali diktuoti valdantiesiems ir primesti savo valią.
Trūksta geros valios
Savivaldybei priklauso tik dalis pastato – dalybos gali būti problemiškos, nes kai kurios patalpos yra bendros su Jono Bendoraičio įmone. Be to, ten savo būstinę turi ir neįgalieji.
Meras pripažino, kad net ir uždarius pirtį Savivaldybė turės skirti lėšų pastatams išlaikyti ir prižiūrėti, o vėliau – ir apšildyti, kol atsiras naujas šeimininkas ar nuomininkas. Taigi, vis tiek reikės skirti pinigų, tik, žinoma, mažiau. A. Neiberka tvirtino esąs atviras visiems pasiūlymams.
Dar vienas argumentas pirties naudai – išsaugotos darbo vietos. Uždarius pirtį teks atleisti darbuotojus, kurie brangina ir myli savo darbą bei triūsia čia jau per dvi dešimtis metų.
J. Bendoraitis, kurio įmonė teikia pirties paslaugą, tvirtino pats atlikęs daugybę darbų vien tam, kad sumažintų eksploatavimo išlaidas. Jis prašo sutartį pratęsti bent metams, tačiau būdų, kaip padaryti pirties veiklą pelningą ar bent išsiversti be paramos, nesiūlo.
Kodėl prašoma pratęsti metams? Galbūt viliamasi, kad po rinkimų atėjusi nauja rajono valdžia bus kitos nuomonės apie pirtį ir jos perspektyvas? Kaip ten bebūtų, jeigu yra paslaugos poreikis, vieta ir galimybės, tereikia tik geros valios bei dialogo tarp J. Bendoraičio, pirties klientų ir vietos savivaldos, kad būtų rastas visiems priimtinas sprendimas.
Siūlyti sprendimus
Jei viešoji pirtis iš savo paslaugų neišsilaiko, galbūt jas reikėtų paįvairinti ar išplėsti? Galbūt Vilkaviškis gali tapti Lietuvos pirtininkų sostine, vantų rišimo, edukacijų ir kitų pirties tradicijų populiarinimo vieta, su pirtininkystės tradicijų muziejumi, specializuota pirties produktų parduotuve ir t. t.?
Kažkada pirtyje veikė kavinė, kodėl jos neatgaivinti? Darbuotojai prisimena, kad pirtyje yra buvusi net Virbalio pieninės firminė parduotuvė. Žodžiu, fantazijai nėra ribų. Jei bus noro ir entuziazmo, atsiras ir lėšų. Tada ir tie Tarybos nariai, kurie nori uždaryti pirtį, galbūt pakeis nuomonę, o tie, kurie siekia ją išsaugoti, turės daugiau argumentų savo pozicijai apginti.
Pokalbio metu raginau užkietėjusius pirties mylėtojus, kiekvieną šeštadienį Vilkaviškio pirtyje susirenkančius solidžius vyrus, imti vadžias į savo rankas ir siūlyti sprendimus. Gal jiems patiems verta pakovoti dėl pirties, jei Savivaldybei neapsimoka jos remti?
Tas, kas nors kartą išsikaitinęs ir išvanotas yra išskridęs iš pirties lyg ant sparnų, atjaunėjęs bent dešimčia metų, pilnas energijos ir optimizmo, noro gyventi ir ryžto nuversti kalnus, patvirtins, kad turėti pirtį visgi verta.
Kodėl Lietuvoje vis dažniau ir dažniau girdime žodį „neapsimoka“? Auginti karves, vištas, sodinti daržus – nebeapsimoka. Auginti vaikus – irgi, o ką jau kalbėti apie senų tėvų karšinimą... Atsikratę visų šių „nepelningų“ dalykų, kur išmoksime gerumo, užuojautos ir atjautos? Tie „nuostolingi“ geri darbai suteikia gyvenimui prasmę, įplieskia vidinio džiaugsmo ugnelę, leidžia pajusti bendrystės palaimą ir daro mus žmonėmis.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
Senoji Vilkaviškio pirtis gyva – garuojanti ir šurmuliuojanti – gražiausiuose mano vaikystės prisiminimuose. Pirtis – šeštadienio pramoga, malonumas, ritualas. Ir būtinybė, nes namuose vonios ar dušo neturėjome. Ir ne tik mes. Ten susirinkdavo daugiau nei pusė miesto. |
Senosios pirties nebėra. Vietoj jos iškilo nauja, bet ir jai, atrodo, atėjo galas. Veikusi dar nuo 1984 m., kažkada didžiavusis net baseinu su galinga vandens kaskada, praėjusį šeštadienį, liepos 16 d., Vilkaviškio pirtis paskutinį kartą priėmė klientus. Jau ir anksčiau ji buvo patekusi į spaudos akiratį. „Santaka“ išsamiai rašė apie Vilkaviškio pirties darbą, paslaugų kainas, išlaikymo kaštus bei ateities perspektyvas ir problematiką.
Kodėl girdėti Vilkaviškio pirties laidotuvių maršas? Ar tai tikrai aplinkybių padiktuota neišvengiamybė?
Pirtis paslaugas teikė pagal terminuotą Vilkaviškio rajono savivaldybės sutartį, sudarytą su privačia Jono Bendoraičio įmone. Šių metų liepą sutarties terminas baigėsi ir Savivaldybė nutarė sutarties nebepratęsti. Pirties paslaugos teikėjo, jos klientų ir darbuotojų pozicija yra kardinaliai priešinga šiam sprendimui – žmonės nori, kad pirtis dirbtų ir toliau. Deja, visi supranta ir pripažįsta, kad tik iš šeštadieniais teikiamų paslaugų be paramos pirtis išsilaikyti negali. Iš Savivaldybės prašoma apie 3 tūkst. eurų per mėnesį.
Paskutinę darbo dieną, praėjusį šeštadienį, buvo parduota apie 50 bilietų. Apsilankiau ten ir dieną, kai maudėsi bei kaitinosi daugiau moterų, ir vakare, kai į pirtį sugužėjo nuolatinių jos gerbėjų vyrų būrys.
Skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės: muitininkas, mokytojas, verslininkai... Visus juos vienija viena aistra – pirtis. Visi kaip vienas vyrai mūru stojo už jos išsaugojimą. Įkaitę ne tik nuo pirties garo, bet ir nuo diskusijos, kodėl, kas ir kaip lemia jų pamėgtos pirties likimą. Ji geros būklės, nors negali pasigirti moderniu dizainu ar šiuolaikiška apdaila. Tokio tipo pirties jau nebelikę nė viename aplinkiniame mieste. Pasak nuolatinių lankytojų, būtent todėl į Vilkaviškį atvažiuoja žmonės iš Marijampolės, Šakių rajono, Kalvarijos savivaldybių.
Kiekviena savivaldybė ar turizmo informacijos centras suka galvas ir neriasi iš kailio, kuo čia iš kitų išsiskyrus. Vilkaviškis turi puikią pirtį miesto centre. Ne sodyboje, kur nors ant ežero kranto, ne prie baseino masiniame komplekse, kur lankytojai keičiasi konvejeriu. Mūsų miestas turi vietą, skirtą ne tik išprakaituoti ir vantomis išmušti per savaitę susikaupusius rūpesčius, bet ir pailsėti, pasišnekučiuoti. Na, o kai kuriems tai – ir vienintelė vieta nusiprausti. Pasak darbuotojų, vasaros metu klientų mažiau, bet žiemą jų labai padaugėja. Būna iki dviejų šimtų ir daugiau. Nuolatinės klientės – romų tautybės moterys su vaikais.
Pirties būklė lankytojus tenkina. Manyčiau, sovietmečio laikų dizainą ir architektūros bei apdailos elementus išradingas interjero specialistas galėtų paversti privalumu, o ne trūkumu. Juk modernių saunų kompleksų Lietuvoje netrūksta, be to, konkuruoti su Birštonu ar Druskininkais neįmanoma.
Bet Vilkaviškis turi unikalią paslaugą – senojo tipo drėgną pirtį. Tradicinės pirties su vantomis paslauga kompleksuose siūloma tik specialiomis progomis arba iš viso neteikiama, o Vilkaviškyje pasikaitinti ir pasivanoti šeštadienį galėjo kiekvienas panorėjęs ir be išankstinės rezervacijos.
Pirtį uždaryti reikalauja, tiksliau, valdantiesiems Taryboje nepratęsti sutarties spaudimą daro opozicija. Jos argumentas – nepateisinamai skiriamos lėšos, nes nusiprausimo bei pirties paslaugas galima gauti ir kitur, pvz., parapijos dušuose, sporto komplekse.
Formaliai – taip, tačiau realiai tai tikrai ne tas pats. Vieša didelė erdvi pirtis – tai ne du maži parapijos dušai, įrengti benamiams išsimaudyti. Na, nusiprausti įmanoma ir degalinės dušuose, bet nei viena, nei kita neatstoja viešosios miesto pirties.
Norint paprieštarauti kategoriškam opozicijos reikalavimui nutraukti paramą ir uždaryti pirtį, reikia rasti savų kozirių, įtikinamų argumentų, ieškoti pirties verslo perspektyvų, rodyti daugiau iniciatyvos, siūlyti idėjų. Tą gali daryti tiek paslaugos teikėjas, tiek ir prisiekę pirties gerbėjai, susibūrę į bendruomenę ar kitaip susivieniję, kad išsaugotų savo pomėgį.
Rajono meras Algirdas Neiberka linkęs sutartį pratęsti bent jau metams. Jis sutiktų pirties pastato paskirtį palikti nepakeistą, bet be finansinės paramos.
Pirtį pamėgusieji tvirtina, kad ne viskas pinigais matuojama, be to, yra ir kitų „nuostolingų“ Savivaldybės remiamų veiklų. Į pirtį atėję vyrai atvirai nuogąstavo, kad čia mato kai kurių Tarybos narių privatų interesą – išvengti pirties paslaugos konkurencijos. Jie priminė, jog Savivaldybė pirtį jau vieną kartą buvo pardavusi, o paskui teko brangiau mokėti, kad susigrąžintų. „Kodėl antrą kartą lipama ant to paties grėblio?“ – stebėjosi pirties lankytojai.
Kiti sakė manantys, jog kažkam parūpo pigiai įsigyti pastatą miesto centre. „Vilkaviškyje dar nėra „Rimi“ tinklo“, – ironiškai replikavo pirtininkai. Vyrai piktinosi, kaip opozicija gali diktuoti valdantiesiems ir primesti savo valią.
Savivaldybei priklauso tik dalis pastato – dalybos gali būti problemiškos, nes kai kurios patalpos yra bendros su Jono Bendoraičio įmone. Be to, ten savo būstinę turi ir neįgalieji.
Meras pripažino, kad net ir uždarius pirtį Savivaldybė turės skirti lėšų pastatams išlaikyti ir prižiūrėti, o vėliau – ir apšildyti, kol atsiras naujas šeimininkas ar nuomininkas. Taigi, vis tiek reikės skirti pinigų, tik, žinoma, mažiau. A. Neiberka tvirtino esąs atviras visiems pasiūlymams.
Dar vienas argumentas pirties naudai – išsaugotos darbo vietos. Uždarius pirtį teks atleisti darbuotojus, kurie brangina ir myli savo darbą bei triūsia čia jau per dvi dešimtis metų.
J. Bendoraitis, kurio įmonė teikia pirties paslaugą, tvirtino pats atlikęs daugybę darbų vien tam, kad sumažintų eksploatavimo išlaidas. Jis prašo sutartį pratęsti bent metams, tačiau būdų, kaip padaryti pirties veiklą pelningą ar bent išsiversti be paramos, nesiūlo.
Kodėl prašoma pratęsti metams? Galbūt viliamasi, kad po rinkimų atėjusi nauja rajono valdžia bus kitos nuomonės apie pirtį ir jos perspektyvas? Kaip ten bebūtų, jeigu yra paslaugos poreikis, vieta ir galimybės, tereikia tik geros valios bei dialogo tarp J. Bendoraičio, pirties klientų ir vietos savivaldos, kad būtų rastas visiems priimtinas sprendimas.
Jei viešoji pirtis iš savo paslaugų neišsilaiko, galbūt jas reikėtų paįvairinti ar išplėsti? Galbūt Vilkaviškis gali tapti Lietuvos pirtininkų sostine, vantų rišimo, edukacijų ir kitų pirties tradicijų populiarinimo vieta, su pirtininkystės tradicijų muziejumi, specializuota pirties produktų parduotuve ir t. t.?
Kažkada pirtyje veikė kavinė, kodėl jos neatgaivinti? Darbuotojai prisimena, kad pirtyje yra buvusi net Virbalio pieninės firminė parduotuvė. Žodžiu, fantazijai nėra ribų. Jei bus noro ir entuziazmo, atsiras ir lėšų. Tada ir tie Tarybos nariai, kurie nori uždaryti pirtį, galbūt pakeis nuomonę, o tie, kurie siekia ją išsaugoti, turės daugiau argumentų savo pozicijai apginti.
Pokalbio metu raginau užkietėjusius pirties mylėtojus, kiekvieną šeštadienį Vilkaviškio pirtyje susirenkančius solidžius vyrus, imti vadžias į savo rankas ir siūlyti sprendimus. Gal jiems patiems verta pakovoti dėl pirties, jei Savivaldybei neapsimoka jos remti?
Tas, kas nors kartą išsikaitinęs ir išvanotas yra išskridęs iš pirties lyg ant sparnų, atjaunėjęs bent dešimčia metų, pilnas energijos ir optimizmo, noro gyventi ir ryžto nuversti kalnus, patvirtins, kad turėti pirtį visgi verta.
Kodėl Lietuvoje vis dažniau ir dažniau girdime žodį „neapsimoka“? Auginti karves, vištas, sodinti daržus – nebeapsimoka. Auginti vaikus – irgi, o ką jau kalbėti apie senų tėvų karšinimą... Atsikratę visų šių „nepelningų“ dalykų, kur išmoksime gerumo, užuojautos ir atjautos? Tie „nuostolingi“ geri darbai suteikia gyvenimui prasmę, įplieskia vidinio džiaugsmo ugnelę, leidžia pajusti bendrystės palaimą ir daro mus žmonėmis.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
Galerija: pirtis
Publikuota: 2022-07-21 17:08:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|