|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Muziejininkė Aušra Mickevičienė savo buvusiam mokytojui Vitui Daniliauskui padovanojo autorinę knygą apie senąsias Vilkaviškio krašto sodybas ir viešai pasižadėjo gimtųjų Plokščių žmonėms, kad paruoš ir išleis savo tėvelio kraštotyrininko Vytauto Valuntos autentišką rašytinį palikimą, kuris sodriai papildys šios romantiškos vietovės istoriją.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Vasaros kelionių maršrutai vilioja į nepažintus kraštus, bet kiekvienas galime atrasti ar iš naujo susižavėti Lietuvos gamta, istorija, o ypač – jeigu ją įtaigiai pristato savo gimtinę mylintys žmonės.
Gėrėjimusi savuoju kampeliu nuoširdžiai dalijosi Plokščių (Šakių r. sav.) bendruomenė, pakvietusi į tradicinę Vaiguvos dienos šventę, skirtą Sūduvos metams pažymėti.
Didžiuojasi tuo, ką turi
Lietumi pagrasinęs dangus rengėjus ir dalyvius suginė į mokyklos pastogę. Atrodė, jog ten pat tarsi įvinguriavo ir pati Vaiguva – vienintelė tokia Lietuvoje upė-gatvė. Ji mirgėjo ekrane nuotraukose, ji skambėjo vietos meno kolektyvų, moksleivių dainose, šokiuose, kalbėjusių žmonių žodžiuose ir širdyse. Ko gero, neperdėtas teiginys, kad Vaiguvos upelis tapo Plokščių įžymybe ir bene didžiausia turistų traukos vieta.
Plokščiuose nėra reprezentacinio dvaro, kokiu gali didžiuotis netolimi Zypliai ar Gelgaudiškis. Tačiau miestelis savęs populiarinimui išnaudoja tai, ką turi.
Iš vienos pusės apsupti Sūduvos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos atriboti Nemuno, būdami toliau nuo pagrindinių kelių, Plokščiai, atrodytų, yra nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau čia pėdsaką palikę žinomi Lietuvos kultūros, istorijos žmonės.
Sąsajos su Vilkaviškio kraštu
Paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Plokščiuose taikos teisėju dirbo Marijampolės gimnazijos mokytojas, tautinio atgimimo Sūduvoje veikėjas Petras Kriaučiūnas, gimęs Vilkaviškio rajone. Pas jį svečiuodavosi lietuvių tautinio atgimimo aktyvistai. Tuo laiku Plokščiuose lankėsi žymiausi Europos kalbininkai, etnografai, rašytojai.
Vilkaviškio krašto žmonėms Plokščiuose būtų įdomu išgirsti apie Vinco Kudirkos viešnages Kriaučiūnų šeimoje ir romantiškus pasivaikščiojimus „į Alpes panašiomis“ kalvomis bei V. Kudirkos ir suomių rašytojos Mailos Talvio slaptą meilės istoriją. Ne tik ją, bet ir vadinamąjį V. Kudirkos akmenį vietos gidai apipynę legendomis. Tačiau tikra yra tai, kad Plokščiuose pradėjęs mokytojauti jaunas pedagogas Stasys Ankevičius 1941-ųjų birželio 14 d. buvo ištremtas į Sibirą, o sugrįžęs ir įsikūręs Paežeriuose, mūsų rajone, puoselėjo ir saugojo V. Kudirkos atminimą.
Langinės, prikeltos antram gyvenimui
Jei norintieji pakeliauti Plokščių miestelio praeities vingiais nesulauktų paprastai ekskursantus lydinčios mokytojos Gražinos Kazarian ar kitų ekskursijų vadovų, šiemet eidami palei Vaiguvą – upę-gatvę – patys ras daug informacijos iš šio krašto istorijos. Lauko galerijoje nuo gegužės pabaigos eksponuojamos trys naujos įspūdingos parodos.
Viena iš jų – „Langinių atvertys“. Dailininkės Rimantės Tamoliūnienės savitai, spalvingai, prisiminimų bei patirčių simbolių kalba išpuoštos senos langinės pasakoja apie linarūtę, rugiapjūtę, bulviakasį, menininkės vaikystės trijų miestelių – Lukšių, Šakių ir Plokščių – bažnyčias. Žmonėms jau nebereikalingos langinės, išgelbėtos nuo ugnies, įgavo antrą gyvenimą. Kaip šventėje prisiminė pati dailininkė, Vaiguvos įveiklinimas prasidėjo nuo jos mamos Janinos Šilingienės, kuri savo vietą prie upės kūrė, puošė, pilną klėtelę prikaupė įvairių senovinių daiktų. Jai rūpėjo išsaugoti liaudies kultūrą, tai kokie metai prieš mirtį viltingai svajojo, „kad kas nors toj Vaiguvoj vyktų“. R. Tamoliūnienė vyro dailininko Vytauto Tamoliūno dešimtosioms mirties metinėms (2019 m.) surengė jo darbų parodą, inicijavo lauko galerijos atidarymą.
Liūdesys gali būti gražus
Žiūrint į šakiečio gydytojo Audriaus Starkausko fotografijų parodą „Buvusieji“, kurioje užfiksuotos sugriautos sodybos, pastatai nekelia nostalgijos, negraudena pavirkavimais, nes autorius tame griuvime randa ir rodo ne liūdesį, bet estetiką, grožį, kažkokią paslaptį, kuri gyveno kartu su buvusiais gyventojais.
Pasak autoriaus, liūdesys gali būti gražus. Ypač dabar, kai galima palyginti taikią mūsų sodybų griūtį su karo griuvėsiais Ukrainoje. Ir ne viskas yra liūdna. Kuriamos naujos sodybos, o išnykusiems kaimams statomi atminimo kryžiai. Tai tiesiog gyvenimo ratas.
Stendų nuotraukose matyti gyvenimo kaita
„Ten, kur gyvename, kur gimėme, visada sakau, yra pasaulio centras. Mes privalome ir mūsų tradicijos įpareigoja šitą vietą puoselėti, gražinti, užfiksuoti ir papasakoti apie ją žodžiu, vaizdu“, – tai iš mokytojos Gražinos Kazarian bandymo paaiškinti, kodėl ir kaip Vaiguvos lauko galerijoje atsirado dar viena fotografijų paroda – iš Plokščių istorijos.
Seniausios atrastos nuotraukos su Plokščių pastatais siekia XX a. pačią pradžią, kai kurie užfiksuoti statiniai yra net iš XIX a. vidurio, iki šių dienų labai pasikeitę. Toji kaita ir atsispindi keliuose teminiuose stenduose apie bažnyčią, mokyklą, dvarą, įstaigas, mediciną, kt.
Atrenkant, komponuojant nuotraukas nuoširdžiai padirbėjo parodos rengimo iniciatyvinė grupė, kuriai priklausė seniūnė, aktyvus bendruomenės narys Vitas Daniliauskas. Pasak mokytojos, šis visuomenininkas atliko labai svarbų vaidmenį, buvo skatintojas, kad tokia paroda atsirastų, pritraukė, būrė žmones, davė vertingų patarimų, parūpino stendams originalius rėmus.
Buvęs ilgametis Šakių „Varpo“ gimnazijos direktorius V. Daniliauskas išėjęs į užtarnautą poilsį savo iniciatyva organizuoja menininkų parodas. Į vieną tokių „Grįžulo ratuose“ (Marijampolės sav., Sasnavos sen.) buvo pakvietęs ir maldėniškį tautodailininką Raimundą Blažaitį bei virbalietę dailininkę Audronę Gurinskienę.
Šventėje jis pasidalijo jau pradėtu įgyvendinti nauju sumanymu: nuo Vaiguvos vingio į dešinę pusę paupiu įrengs bene septynių stendų parodą apie Nemuną. Panemunių regioninis parkas prisidės dronu fotografuotais vaizdais. Stenduose atsispindės Plokščių seniūnijos ribose įsikūrusių trijų poilsiaviečių istorijos. Tai įgyvendinti planuojama iki rugpjūčio pradžios – iki Plokščių parapijoje švenčiamų Porciunkulės atlaidų. Be to, Vaiguvos lauko galerijos trasoje jau galima apžiūrėti V. Daniliausko rūpesčiu atitinkamu užrašu pažymėtą paslaptingą V. Kudirkos akmenį.
Vasaros kelionių maršrutai vilioja į nepažintus kraštus, bet kiekvienas galime atrasti ar iš naujo susižavėti Lietuvos gamta, istorija, o ypač – jeigu ją įtaigiai pristato savo gimtinę mylintys žmonės. |
Gėrėjimusi savuoju kampeliu nuoširdžiai dalijosi Plokščių (Šakių r. sav.) bendruomenė, pakvietusi į tradicinę Vaiguvos dienos šventę, skirtą Sūduvos metams pažymėti.
Lietumi pagrasinęs dangus rengėjus ir dalyvius suginė į mokyklos pastogę. Atrodė, jog ten pat tarsi įvinguriavo ir pati Vaiguva – vienintelė tokia Lietuvoje upė-gatvė. Ji mirgėjo ekrane nuotraukose, ji skambėjo vietos meno kolektyvų, moksleivių dainose, šokiuose, kalbėjusių žmonių žodžiuose ir širdyse. Ko gero, neperdėtas teiginys, kad Vaiguvos upelis tapo Plokščių įžymybe ir bene didžiausia turistų traukos vieta.
Plokščiuose nėra reprezentacinio dvaro, kokiu gali didžiuotis netolimi Zypliai ar Gelgaudiškis. Tačiau miestelis savęs populiarinimui išnaudoja tai, ką turi.
Iš vienos pusės apsupti Sūduvos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos atriboti Nemuno, būdami toliau nuo pagrindinių kelių, Plokščiai, atrodytų, yra nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau čia pėdsaką palikę žinomi Lietuvos kultūros, istorijos žmonės.
Paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Plokščiuose taikos teisėju dirbo Marijampolės gimnazijos mokytojas, tautinio atgimimo Sūduvoje veikėjas Petras Kriaučiūnas, gimęs Vilkaviškio rajone. Pas jį svečiuodavosi lietuvių tautinio atgimimo aktyvistai. Tuo laiku Plokščiuose lankėsi žymiausi Europos kalbininkai, etnografai, rašytojai.
Vilkaviškio krašto žmonėms Plokščiuose būtų įdomu išgirsti apie Vinco Kudirkos viešnages Kriaučiūnų šeimoje ir romantiškus pasivaikščiojimus „į Alpes panašiomis“ kalvomis bei V. Kudirkos ir suomių rašytojos Mailos Talvio slaptą meilės istoriją. Ne tik ją, bet ir vadinamąjį V. Kudirkos akmenį vietos gidai apipynę legendomis. Tačiau tikra yra tai, kad Plokščiuose pradėjęs mokytojauti jaunas pedagogas Stasys Ankevičius 1941-ųjų birželio 14 d. buvo ištremtas į Sibirą, o sugrįžęs ir įsikūręs Paežeriuose, mūsų rajone, puoselėjo ir saugojo V. Kudirkos atminimą.
Jei norintieji pakeliauti Plokščių miestelio praeities vingiais nesulauktų paprastai ekskursantus lydinčios mokytojos Gražinos Kazarian ar kitų ekskursijų vadovų, šiemet eidami palei Vaiguvą – upę-gatvę – patys ras daug informacijos iš šio krašto istorijos. Lauko galerijoje nuo gegužės pabaigos eksponuojamos trys naujos įspūdingos parodos.
Viena iš jų – „Langinių atvertys“. Dailininkės Rimantės Tamoliūnienės savitai, spalvingai, prisiminimų bei patirčių simbolių kalba išpuoštos senos langinės pasakoja apie linarūtę, rugiapjūtę, bulviakasį, menininkės vaikystės trijų miestelių – Lukšių, Šakių ir Plokščių – bažnyčias. Žmonėms jau nebereikalingos langinės, išgelbėtos nuo ugnies, įgavo antrą gyvenimą. Kaip šventėje prisiminė pati dailininkė, Vaiguvos įveiklinimas prasidėjo nuo jos mamos Janinos Šilingienės, kuri savo vietą prie upės kūrė, puošė, pilną klėtelę prikaupė įvairių senovinių daiktų. Jai rūpėjo išsaugoti liaudies kultūrą, tai kokie metai prieš mirtį viltingai svajojo, „kad kas nors toj Vaiguvoj vyktų“. R. Tamoliūnienė vyro dailininko Vytauto Tamoliūno dešimtosioms mirties metinėms (2019 m.) surengė jo darbų parodą, inicijavo lauko galerijos atidarymą.
Žiūrint į šakiečio gydytojo Audriaus Starkausko fotografijų parodą „Buvusieji“, kurioje užfiksuotos sugriautos sodybos, pastatai nekelia nostalgijos, negraudena pavirkavimais, nes autorius tame griuvime randa ir rodo ne liūdesį, bet estetiką, grožį, kažkokią paslaptį, kuri gyveno kartu su buvusiais gyventojais.
Pasak autoriaus, liūdesys gali būti gražus. Ypač dabar, kai galima palyginti taikią mūsų sodybų griūtį su karo griuvėsiais Ukrainoje. Ir ne viskas yra liūdna. Kuriamos naujos sodybos, o išnykusiems kaimams statomi atminimo kryžiai. Tai tiesiog gyvenimo ratas.
„Ten, kur gyvename, kur gimėme, visada sakau, yra pasaulio centras. Mes privalome ir mūsų tradicijos įpareigoja šitą vietą puoselėti, gražinti, užfiksuoti ir papasakoti apie ją žodžiu, vaizdu“, – tai iš mokytojos Gražinos Kazarian bandymo paaiškinti, kodėl ir kaip Vaiguvos lauko galerijoje atsirado dar viena fotografijų paroda – iš Plokščių istorijos.
Seniausios atrastos nuotraukos su Plokščių pastatais siekia XX a. pačią pradžią, kai kurie užfiksuoti statiniai yra net iš XIX a. vidurio, iki šių dienų labai pasikeitę. Toji kaita ir atsispindi keliuose teminiuose stenduose apie bažnyčią, mokyklą, dvarą, įstaigas, mediciną, kt.
Atrenkant, komponuojant nuotraukas nuoširdžiai padirbėjo parodos rengimo iniciatyvinė grupė, kuriai priklausė seniūnė, aktyvus bendruomenės narys Vitas Daniliauskas. Pasak mokytojos, šis visuomenininkas atliko labai svarbų vaidmenį, buvo skatintojas, kad tokia paroda atsirastų, pritraukė, būrė žmones, davė vertingų patarimų, parūpino stendams originalius rėmus.
Buvęs ilgametis Šakių „Varpo“ gimnazijos direktorius V. Daniliauskas išėjęs į užtarnautą poilsį savo iniciatyva organizuoja menininkų parodas. Į vieną tokių „Grįžulo ratuose“ (Marijampolės sav., Sasnavos sen.) buvo pakvietęs ir maldėniškį tautodailininką Raimundą Blažaitį bei virbalietę dailininkę Audronę Gurinskienę.
Šventėje jis pasidalijo jau pradėtu įgyvendinti nauju sumanymu: nuo Vaiguvos vingio į dešinę pusę paupiu įrengs bene septynių stendų parodą apie Nemuną. Panemunių regioninis parkas prisidės dronu fotografuotais vaizdais. Stenduose atsispindės Plokščių seniūnijos ribose įsikūrusių trijų poilsiaviečių istorijos. Tai įgyvendinti planuojama iki rugpjūčio pradžios – iki Plokščių parapijoje švenčiamų Porciunkulės atlaidų. Be to, Vaiguvos lauko galerijos trasoje jau galima apžiūrėti V. Daniliausko rūpesčiu atitinkamu užrašu pažymėtą paslaptingą V. Kudirkos akmenį.
Galerija: Plokščių kaimas
Publikuota: 2022-07-18 11:35:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|