|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Žemės ūkio skyriaus specialistės Lina Inkratienė, Deimantė Maslauskienė ir Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė apžiūrėjo Šeimenos seniūnijoje žirgus auginančio ūkininko laukus, kuriuos nuolat semia vanduo. Netrukus čia turėtų prasidėti melioracijos įrenginių tvarkymo darbai.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Lietinga vasaros pradžia tikrai nepridėjo optimizmo rajono ūkininkams. Ypač bloga situacija tų žemdirbių laukuose, kuriuose gausu melioracijos problemų.
Mažiau nei pernai
Šiais metais už melioraciją atsakingi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai jau sulaukė beveik pusšimčio gyventojų prašymų tvarkyti melioracijos objektus. Iš jų dvi dešimtys – dėl avarinių gedimų. Įprastai įpusėjus metams šie skaičiai būna daug mažesni. Specialistai juokavo, kad kasdien žiūrėdami pro savo kabineto langą į dangų jie gali nuspėti, kada prasidės žmonių antplūdžiai. Šiemet jie – kaip niekada dažni.
Daugiausiai prašymų kol kas sulaukta iš Bartninkų seniūnijos gyventojų. Visgi ne mažiau melioracijos problemų yra ir kitose seniūnijose. Įprastai avarinius gedimus stengiamasi pašalinti kuo greičiau, tačiau žmonėms vis tiek reikia palaukti 1–2 mėnesius. Deja, kartais nutinka taip, kad išspręsti problemas tiesiog nepakanka lėšų, tad tenka laukti kitų metų.
Šiemet iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijos darbams Vilkaviškio rajone buvo skirta 268 tūkst. eurų – 2 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Tik 20 proc. šios sumos gali būti skirta avariniams gedimams šalinti.
Už kitus pinigus jau dabar remontuojami ir šienaujami grioviai, vykdoma hidrotechninių statinių priežiūra. Šiuo metu užbaigiami griovių tvarkymo darbai Lakštučių ir Sūdavos kadastrinėse vietovėse, taip pat Savivaldybė jau yra sudariusi sutartis dėl darbų Gižų bei Alvito kadastrinėse vietovėse.
Europiniai projektai
Melioracijos sistemų būklė rajone gerinama ne vien už valstybės lėšas. Neseniai buvo įgyvendinti du Europos Sąjungos remiami projektai. Projektui „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ buvo skirtas 352, 6 tūkst. eurų, o „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ – beveik 335 tūkst. eurų finansavimas.
Įgyvendinant abu projektus kartu buvo sutvarkyta apie 32 km griovių, 6 tiltai bei beveik 2, 5 km drenažo. Alvito ir Dailučių kadastrinėje vietovėje darbus vykdė UAB „Transvada“ iš Elektrėnų, o Klausučių ir Šiaudiniškių vietovėse dirbo UAB „Šakių hidrotechnika“. Žemės ūkio skyriaus specialistai tikino esantys labai patenkinti abiejų rangovų darbu.
„Iki šiol Klausučių ir Maldėnų kaimų gyventojai labai vargdavo dėl drenažo problemų. Šių vietovių drenažo diametrai buvo per maži per liūtis iš laukų atitekančiam vandens kiekiui pratekėti, o dėl blogos jo būklės vanduo nuolat užtvindydavo gyventojų rūsius. Dabar tokių problemų jau neturėtų kilti“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.
Šių metų pradžioje ES finansavimas buvo skirtas dar vienam melioracijos projektui, kurio metu turėtų būti tvarkomi melioracijos objektai, esantys Serdokų ir Keturvalakių kadastrinėse vietovėse. Darbus planuojama pabaigti iki 2024 m., o jiems skirtas finansavimas gali siekti iki 375 tūkst. eurų. Konkreti suma paaiškės po rangos darbų konkurso.
„Keturvalakių kadastrinėje vietovėje didžioji dalis lėšų bus skirta grioviams, o Serdokų – Mažųjų Būdežerių gyvenvietės ir laukų drenažo tvarkymui. Ten problemos tęsiasi metai iš metų. Mes vis paremontuodavome gendančius melioracijos įrenginius, tačiau jiems būtinas kapitalinis sutvarkymas. Tikimės, kad šis projektas padės išspręsti daugelį problemų“, – vylėsi Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Deimantė Maslauskienė.
Savivaldybė taip pat pateikė paraišką dėl dar vieno ES remiamo projekto. Norima iš esmės išspręsti melioracijos problemas Pajevonio, Girėnų ir Matlaukio kadastrinėse vietovėse. Ar bus skirtas finansavimas, turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje.
Savivaldybės parama
Vilkaviškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto taip pat kasmet skiria lėšų melioracijos problemoms spręsti. Praėjusiais metais ši suma siekė 53, 5 tūkst. eurų, o šiais metais – 55 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus įprastai tvarkomi objektai, esantys gyvenvietėse arba šalia jų, kur dėl melioracijos įrenginių gedimų vanduo semia gyventojų rūsius bei daržus.
Taip pat verta paminėti, kad prie visų ES remiamų projektų Savivaldybė prisideda po 20 proc. lėšų.
Visoje šalyje melioracijos įrenginiai yra gerokai nusidėvėję. Daug metų veikęs drenažas prastai funkcionuoja, o grioviai dėl užžėlimo sąnašomis neatlieka savo funkcijos. Deja, nemažai savivaldybių į šias problemas žiūri pro pirštus ir tiesiog plaukia pasroviui.
„Mums pasisekė, kad Savivaldybės vadovai supratingai žiūri į melioracijos problemas ir kasmet šiam reikalui skiria lėšų. Aišku, lygiuotis į kaimyninę Šakių rajono savivaldybę kol kas dar negalime. Ten turbūt yra didžiausias melioruotas plotas visoje šalyje. Visgi kitų savivaldybių kontekste mūsų situacija yra tikrai nebloga“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.
Asmeninės lėšos
Nelaukdami valstybės pagalbos dalis ūkininkų ir patys imasi tvarkyti savo plotuose esančius melioracijos įrenginius. Kai kurie iš jų net turi įsigiję specialios technikos. Visgi savarankiškai įsisenėjusias problemas sprendžia tik pavieniai žemdirbiai.
Kai kurie ūkininkai pastaruoju metu taip pat ryžosi pasinaudoti ES remiamos kaimo plėtros programos lėšomis ir susibūrė į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas. Šia galimybe pasinaudojo trys ūkininkų asociacijos, esančios Lauckaimio, Paražnių (Kybartų sen.) bei Pagramdų (Šeimenos sen.) kaimuose. Minėtose vietovėse melioracijos darbai netrukus turėtų prasidėti. Į asociacijas susibūrę žemdirbiai prie projektų įgyvendinimo sutiko prisidėti po 20 proc. reikiamų lėšų.
„Žmonės dažniausiai džiaugiasi galutiniu rezultatu, tačiau kol vyksta melioracijos įrenginių tvarkymo darbai, nuolat sulaukiame įvairių skundų. Norėtųsi, kad gyventojai būtų pakantesni ir supratingesni. Juk kartais geriau trumpai pakentėti, bet po to ilgai džiaugtis“, – kalbėjo L. Inkratienė.
Lietinga vasaros pradžia tikrai nepridėjo optimizmo rajono ūkininkams. Ypač bloga situacija tų žemdirbių laukuose, kuriuose gausu melioracijos problemų. |
Šiais metais už melioraciją atsakingi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai jau sulaukė beveik pusšimčio gyventojų prašymų tvarkyti melioracijos objektus. Iš jų dvi dešimtys – dėl avarinių gedimų. Įprastai įpusėjus metams šie skaičiai būna daug mažesni. Specialistai juokavo, kad kasdien žiūrėdami pro savo kabineto langą į dangų jie gali nuspėti, kada prasidės žmonių antplūdžiai. Šiemet jie – kaip niekada dažni.
Daugiausiai prašymų kol kas sulaukta iš Bartninkų seniūnijos gyventojų. Visgi ne mažiau melioracijos problemų yra ir kitose seniūnijose. Įprastai avarinius gedimus stengiamasi pašalinti kuo greičiau, tačiau žmonėms vis tiek reikia palaukti 1–2 mėnesius. Deja, kartais nutinka taip, kad išspręsti problemas tiesiog nepakanka lėšų, tad tenka laukti kitų metų.
Šiemet iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijos darbams Vilkaviškio rajone buvo skirta 268 tūkst. eurų – 2 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Tik 20 proc. šios sumos gali būti skirta avariniams gedimams šalinti.
Už kitus pinigus jau dabar remontuojami ir šienaujami grioviai, vykdoma hidrotechninių statinių priežiūra. Šiuo metu užbaigiami griovių tvarkymo darbai Lakštučių ir Sūdavos kadastrinėse vietovėse, taip pat Savivaldybė jau yra sudariusi sutartis dėl darbų Gižų bei Alvito kadastrinėse vietovėse.
Melioracijos sistemų būklė rajone gerinama ne vien už valstybės lėšas. Neseniai buvo įgyvendinti du Europos Sąjungos remiami projektai. Projektui „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ buvo skirtas 352, 6 tūkst. eurų, o „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ – beveik 335 tūkst. eurų finansavimas.
Įgyvendinant abu projektus kartu buvo sutvarkyta apie 32 km griovių, 6 tiltai bei beveik 2, 5 km drenažo. Alvito ir Dailučių kadastrinėje vietovėje darbus vykdė UAB „Transvada“ iš Elektrėnų, o Klausučių ir Šiaudiniškių vietovėse dirbo UAB „Šakių hidrotechnika“. Žemės ūkio skyriaus specialistai tikino esantys labai patenkinti abiejų rangovų darbu.
„Iki šiol Klausučių ir Maldėnų kaimų gyventojai labai vargdavo dėl drenažo problemų. Šių vietovių drenažo diametrai buvo per maži per liūtis iš laukų atitekančiam vandens kiekiui pratekėti, o dėl blogos jo būklės vanduo nuolat užtvindydavo gyventojų rūsius. Dabar tokių problemų jau neturėtų kilti“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.
Šių metų pradžioje ES finansavimas buvo skirtas dar vienam melioracijos projektui, kurio metu turėtų būti tvarkomi melioracijos objektai, esantys Serdokų ir Keturvalakių kadastrinėse vietovėse. Darbus planuojama pabaigti iki 2024 m., o jiems skirtas finansavimas gali siekti iki 375 tūkst. eurų. Konkreti suma paaiškės po rangos darbų konkurso.
„Keturvalakių kadastrinėje vietovėje didžioji dalis lėšų bus skirta grioviams, o Serdokų – Mažųjų Būdežerių gyvenvietės ir laukų drenažo tvarkymui. Ten problemos tęsiasi metai iš metų. Mes vis paremontuodavome gendančius melioracijos įrenginius, tačiau jiems būtinas kapitalinis sutvarkymas. Tikimės, kad šis projektas padės išspręsti daugelį problemų“, – vylėsi Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Deimantė Maslauskienė.
Savivaldybė taip pat pateikė paraišką dėl dar vieno ES remiamo projekto. Norima iš esmės išspręsti melioracijos problemas Pajevonio, Girėnų ir Matlaukio kadastrinėse vietovėse. Ar bus skirtas finansavimas, turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje.
Vilkaviškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto taip pat kasmet skiria lėšų melioracijos problemoms spręsti. Praėjusiais metais ši suma siekė 53, 5 tūkst. eurų, o šiais metais – 55 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus įprastai tvarkomi objektai, esantys gyvenvietėse arba šalia jų, kur dėl melioracijos įrenginių gedimų vanduo semia gyventojų rūsius bei daržus.
Taip pat verta paminėti, kad prie visų ES remiamų projektų Savivaldybė prisideda po 20 proc. lėšų.
Visoje šalyje melioracijos įrenginiai yra gerokai nusidėvėję. Daug metų veikęs drenažas prastai funkcionuoja, o grioviai dėl užžėlimo sąnašomis neatlieka savo funkcijos. Deja, nemažai savivaldybių į šias problemas žiūri pro pirštus ir tiesiog plaukia pasroviui.
„Mums pasisekė, kad Savivaldybės vadovai supratingai žiūri į melioracijos problemas ir kasmet šiam reikalui skiria lėšų. Aišku, lygiuotis į kaimyninę Šakių rajono savivaldybę kol kas dar negalime. Ten turbūt yra didžiausias melioruotas plotas visoje šalyje. Visgi kitų savivaldybių kontekste mūsų situacija yra tikrai nebloga“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.
Nelaukdami valstybės pagalbos dalis ūkininkų ir patys imasi tvarkyti savo plotuose esančius melioracijos įrenginius. Kai kurie iš jų net turi įsigiję specialios technikos. Visgi savarankiškai įsisenėjusias problemas sprendžia tik pavieniai žemdirbiai.
Kai kurie ūkininkai pastaruoju metu taip pat ryžosi pasinaudoti ES remiamos kaimo plėtros programos lėšomis ir susibūrė į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas. Šia galimybe pasinaudojo trys ūkininkų asociacijos, esančios Lauckaimio, Paražnių (Kybartų sen.) bei Pagramdų (Šeimenos sen.) kaimuose. Minėtose vietovėse melioracijos darbai netrukus turėtų prasidėti. Į asociacijas susibūrę žemdirbiai prie projektų įgyvendinimo sutiko prisidėti po 20 proc. reikiamų lėšų.
„Žmonės dažniausiai džiaugiasi galutiniu rezultatu, tačiau kol vyksta melioracijos įrenginių tvarkymo darbai, nuolat sulaukiame įvairių skundų. Norėtųsi, kad gyventojai būtų pakantesni ir supratingesni. Juk kartais geriau trumpai pakentėti, bet po to ilgai džiaugtis“, – kalbėjo L. Inkratienė.
Publikuota: 2022-07-13 08:08:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai
* Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|