„Santaka“ / Į jubiliejinį b’ART festivalį grįžta pirmieji atlikėjai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-07-07 16:56

Dalinkitės:  


Daug jėgų ir laiko b’ART festivaliui skiriančios kultūros centro direktorė Renata Medelienė (dešinėje) ir kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė kviečia žiūrovus drauge pasimėgauti muzikos ir šviesų derme.

Autorės nuotr.


Į jubiliejinį b’ART festivalį grįžta pirmieji atlikėjai

Simona SIMANAVIČIENĖ


Jau dešimtą kartą Bartninkų bažnyčios griuvėsiai taps muzikos ir šviesų oaze. Artėjančio koncerto nuotaikomis gyvenančios Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė bei kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė prisiminė per dešimtmetį nuveiktus darbus, pasidalijo įsimintiniausiomis, kartais net kurioziškomis istorijomis. „O prisiminti tikrai yra ką“, – intriguojančiai prabilo pašnekovės.



Vienintelis vakaras

Kultūros darbuotojos pasidžiaugė, kad jubiliejaus proga nutarta grįžti į b‘ART festivalio pradžią. Žiūrovai vėl gėrėsis kamerine Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vidine erdve, kur išgirs pirmojo festivalio atlikėjus Kęstutį Vaiginį (saksofonas) ir Hernaną Romero (gitara, vokalas) bei specialiai šiam koncertui susibūrusį styginių kvartetą. „Šie atlikėjai buvo pirmieji, kurie mumis patikėjo. Tada reikėjo rizikuoti. Ne kiekvienam muzikantui gali pasakyti, kad festivalis organizuojamas pirmą kartą ar kad dar tiksliai nežinome, kaip viskas atrodys. Buvome avantiūristai, rizikavome nežinodami, ar pasiseks, ar žmonėms patiks“, – prisiminė R. Medelienė.

H. Romero Lietuvoje lankėsi jau ne kartą ir papirko publiką ne tik virtuoziška grojimo technika ar karštomis pietietiškomis natomis, bet ir niekada nuo veido nedingstančia šypsena. „Grammy“ apdovanojimą pelnęs gitaristas, prodiuseris ir kompozitorius Bartninkams jaučia sentimentų, todėl specialiai iš Amerikos atskrenda į šį koncertą.


K. Vaiginis, saksofono virtuozas, Lietuvos publiką žavi ir originalia kūryba, ir ambicingais tarptautiniais projektais, su kuriais apkeliavo visą pasaulį.

„Klausytojų laukia labai subtilus, šiltas profesionaliai atliekamos muzikos vakaras“, – žadėjo A. Laskevičienė.

Tą patį vakarą b‘ART festivalis dovanos ir antrą koncertą – „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“, kurį nemokamai galės stebėti kiekvienas festivalio gerbėjas. Kūrinius atliks Donatas Bielkauskas (folkloriniai instrumentai, aplinkos įrašai, kompozicija), Kristijonas Lučinskas (akustiniai instrumentai, elektronika) ir Viktoras Rubežas (mušamieji). Pasitelkiant garso ir vaizdo priemones projektas pristato Klaipėdos miesto garsovaizdį, savo prigimtimi sujungiantį skirtingus turinius, t. y. industrinį Klaipėdos peizažą su pajūrio kraštovaizdžiu ir natūraliais gamtos garsais. Vaizdo ir garso kompozicijomis žiūrovai galės gėrėtis ne tik sėdėdami, bet ir vaikštinėdami po bažnyčios griuvėsius.



Ieško, kad būtų lengva, grakštu ir subtilu

Kasmet Vilkaviškio kultūros centras į b‘ART festivalį pakviečia naujų muzikantų. Per dešimtmetį žiūrovai klausėsi ne vieno populiaraus atlikėjo grojamos klasikinės ir džiazo muzikos, pamatė operą, išgirdo įvairių instrumentų, tarp kurių buvo ir Martyno Levickio akordeonas, ir Petro Geniušo fortepijonas, melodijų.


„Kas toliau?“ – savęs ne kartą klausė R. Medelienė ir A. Laskevičienė, pradėjusios galvoti apie kito festivalio repertuarą. Kolegės neslėpė, kad praeityje sutiko daug abejojančiųjų projekto sėkme, o kol griuvėsiai buvo neužkonservuoti, buvo neramu dėl saugumo.

„Pamenu, kai M. Levickis sugalvojo į sceną žengti lipdamas šlapiais akmenimis, jis manė, jog taip bus efektingiau, o mane kamavo tik viena mintis – kad atlikėjas nepaslystų. Daugelis muzikantų būdavo pakerėti Bartninkų bažnyčios griuvėsių kuriamos auros, todėl improvizuodavo“, – kalbėjo A. Laskevičienė.

Pasiteiravus, kaip ieško atlikėjų ir pagal kokius kriterijus juos renkasi, pašnekovės šyptelėjo: paslapčių išduoti nenori, bet nekviečia tų, kurių pasirodymų nėra mačiusios gyvai. A. Laskevičienė sakė, kad norisi pačiai patirti, kokią emociją atlikėjas neša, o žiūrėdama tik įrašą to nepajausi. „Mums svarbiausia jausmas ir įspūdis, jog viskas vyksta tik tarp kitko. Siekiame lengvumo, grakštumo ir subtilumo“, – kalbėjo pašnekovės.



Kasmet lydi lietus

Jei būtų įmanoma užsakyti gerą orą, turbūt tiek R. Medelienė, tiek A. Laskevičienė pačios pirmos suskubtų tai padaryti. Ištikimiausi b‘ART gerbėjai jau žino, kad nuolatinis festivalio palydovas yra lietus. „Kiekvienais metais festivalio data kinta, tačiau lietaus ar net liūties niekada neišvengiame. Nelijo tik per pirmąjį, gal dėl to, kad ateityje nepabūgtume nenuspėjamų oro sąlygų“, – juokavo kultūros centro direktorė R. Medelienė.


Organizatoriai stengiasi pasirūpinti žiūrovais ir įteikia jiems apsiaustus nuo lietaus, vis dėlto net ir apgalvoję detales netikėtumų neišvengia. „Pamenu, per solisto Merūno Vitulskio koncertą dangus grėsmingai niaukstėsi. Mes sulig kiekviena daina džiūgavome, kad renginys įsivažiuoja. Lyti, žinoma, pradėjo, tik kur mūsų lietpalčiai?“ – dabar jau su šypsena pasakojo R. Medelienė. Galiausiai kažkuri darbuotoja prisiminė, kad apsiaustai nuo lietaus buvo sudėti po... scena.

Per dešimtmetį tokių istorijų buvo ne viena. Aksana ir Renata juokėsi prisiminusios, kai važiuodamos į festivalį pamiršo pasiimti kasininkę. „Žmonės renkasi, o bilietais rūpintis nėra kam. Tik tada prisiminėme, kad Nijolę palikome kultūros centre“, – pasakojo kultūrininkės. Su pamiršta darbuotoja susisiekti pavyko, o ši irgi ne iš kelmo spirta: nors pati nevairuoja, jau buvo pakeliui į festivalį. Pasirodo, įsigyti bilietų į kultūros centrą užklydo gerbėjai, kurie gavę paskutinius bilietus dar ir kasininkę pavėžėjo.

Organizuojant renginį reikia didelio pasišventimo ir atidumo detalėms, todėl prie šio projekto dirba specialistai. Visą dešimtmetį festivaliu rūpinasi gausi kultūros centro darbuotojų komanda bei kolegos profesionalai: garso režisierius Kastytis Narmontas, šviesų dalininkas Valdas Latonas bei už festivalio viešinimą ir komunikaciją atsakinga Justina Vingilė. Šie žmonės, pasak Aksanos Laskevičienės, tapo beveik vilkaviškiečiais, nes jie ir patys tiki tuo, ką daro, ir kitus skatina tobulėti.



Dėmesys klausytojui

Bene didžiausia padėka kultūros žmogui – geri žiūrovų atsiliepimai. Pašnekovės neslėpė, kad po festivalio būna visokių nuomonių, tačiau iš patirties žino, kad žiūrovai yra trijų tipų: trečdalis lieka sužavėti, kiti dažniausiai laikosi neutralios pozicijos, esama ir tokių, kurie renginyje nepajunta skleidžiamos žinios.

b‘ART jau turi savo publiką, todėl A. Laskevičienė neslėpė džiaugsmo, kai šiemet gerbėjai rezervavo bilietus žinodami tik renginio datą, bet ne repertuarą. Toks elgesys rodo ne tik pasitikėjimą organizatoriais, bet ir meilę pačiam festivaliui.

O kad sektųsi kiek įmanoma sklandžiau, visi kultūros centro darbuotojai labai daug dirba. Jeigu pieš pat renginį lijo – skuba nuvalyti šlapias kėdes, o jei reikia, pasirūpina ir tuo, kad bartninkiečiai ūkio darbus anksčiau pabaigtų.

„Pamenu, per vieną koncertą išgirdau, kad kažkas pjauna žolę. Žmogus, gyvenęs tolėliau nuo senosios bažnyčios, nepagalvojo, kad triukšmas bus girdėti. Tada susistabdžiau pravažiuojančią mašiną ir pravėrę langus ieškojome triukšmo šaltinio“, – juokėsi A. Laskevičienė.

Kad jokie pašaliniai garsai netrukdytų klausytis muzikos, yra tekę prašyti uždaryti šunis, kurie labai garsiai skalijo. Vieniems gali atrodyti, kad tokios pastangos nereikalingos, bet iš tiesų tai yra kokybės ir didžiausio atsidavimo klausytojui ženklas. „Norime, kad žiūrovas čia rastų atgaivą savo sielai, patirtų harmoniją. Gal išgyventi jausmai taps šios vasaros ar ilgesnio laiko įkvėpimo šaltiniu“, – svarstė pašnekovės.




Neapsieita be rėmėjų

Idėja organizuoti festivalį prieš dvidešimt metų gimė A. Laskevičienei. Kultūros darbuotoja panašaus tipo renginį stebėjo užsienyje. Tuomet ją užbūrė koncerte pajaustas paprastumas ir nuoširdumas.

Vis dėlto vien gerų norų ir idėjų neužteko, reikėjo finansavimo. Vilkaviškiečiai kultūrininkai greitai suprato, kad aukšto kultūrinio lygio renginiai gali būti organizuojami tik didesniuose miestuose, todėl negavę pinigų iš valdiškų įstaigų atsigręžė į rėmėjus, kuriuos šiandien vadina draugais. „Rėmėjai, kurie mums padėjo pačioje pradžioje, buvo ūkininkai, smulkios bendrovės“, – prisiminė R. Medelienė.

Vienas pirmųjų patikėjusių festivalio idėja – ūkininkas Vincas Mačiulis, kuris remia projektą iki šiol. Vėliau prisijungė ūkininkas Valdas Melninkas, kiti rėmėjai. Dabar projektą „Šviesos ir muzikos dermė b’ART“ ne tik iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, bet ir gausus rėmėjų būrys.

Prie renginio prisideda daugelis bartninkiečių: seniūnės Violetos Raulinaitienės sutelkta bendruomenė, klebonas Alvydas Dvareckas, „Babeckynės“ šeimininkas Gediminas Babeckas, policijos rėmėjai bei kiti kultūrai neabejingi žmonės.






Galerija: festivalis




Publikuota: 2022-07-07 16:56:56

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prieš rinkimus – galvosūkiai dėl kandidatų sąrašų
* Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia
* Imtynininkų sąlygos – geriausios šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas