|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Įdomu
Ilgaamžis papartis savo šeimininkę Oną Meištienę jau seniai praaugęs.Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Ilgaamžis papartis yra tikra O. Meištienės namų puošmena. Tam, kad šis žalią fontaną primenantis augalas gerai augtų ir džiugintų, šeimininkė skiria labai daug dėmesio. „Bent du kartus per savaitę laistau trąšomis praturtintu vandeniu. Svarbu, kad nebūtų sausa, bet ir nemirktų. Jau nebepasiekiu palieti, todėl palypėju ant krėslo“, – apie augalo priežiūrą pasakojo moteris. Paparčiai – drėgmę mėgstantys augalai, todėl šeimininkė vandens negaili ne tik šaknims, bet ir lapams. Šiuos gausiai supurškia vandens dulksna. O sausas šakeles dažnai paretina bei pakedena, kad išbyrėtų likę sausuoliai. Moteris juokavo, kad jos namai gėlėms – tikra sanatorija, kurioje kartkartėmis reabilituojami ir Onos dukters žalialapiai. Apie tinkamas sąlygas byloja ir kiti namų augalai. Kai vešlios gėlės namuose užima per daug vietos, moteris jas dovanoja. Neseniai viena iškeliavo į Didvyžių socialinės globos namus. Visgi papartis šeimininkei per daug brangus, kad jo galėtų atsisakyti. Šis augalas pas O. Meištienę veši nuo pat įkurtuvių naujuose namuose. Moteris mena, kad tada labai norėjosi žalumos ir jaukumo, tad papartis puikiai tiko pagyvinti namų interjerą. Bėgant metams, paparčiui vis didėjant, Onos dukra nupirko vilkaviškiečių kalvių sumeistrautą stovą su ratukais. Tad papartis dabar gali nukeliauti į bet kurią kambario kertę, o augalo priežiūra tapo lengvesnė. Papartis – neatsiejamas Joninių atributas, tačiau ši šventė Meištų namuose būdavo svarbi ne vien dėl žaliaspalvio gražuolio. „Anais laikais kaime buvo tik du Jonai, ir vienas iš jų – mano vyras. Labai mėgome šią šventę, visame kaime degdavo laužai“, – prisiminimais dalijosi O. Meištienė. Moteris pasakojo, kad prie nuosavo tvenkinio didžiulį laužą sukraudavo ir jų šeima, o kai suaugusieji nueidavo miegoti, prie laužo įsisukdavo kaimo vaikai. Nors Onos vyro jau daug metų nėra šalia, Joninių tradicijų moteris nepamiršo. Apie laimę nešantį paparčio žiedą mielai porindavo savo anūkams. Pasiteiravus pašnekovės, ar turėdama tokį ilgaamžį papartį matė jį žydint, moteris nusijuokė, kad kartą jų augalas buvo pražydęs. Kai mažiausias anūkėlis užsispyrė pamatyti paparčio žiedą, išradingai močiutei teko suktis iš padėties. „Vis klausdavo manęs, kur tas žiedas? Tad ėmiau ir uždėjau baltą žiedelį. Kad žinotumėte, kiek daug džiaugsmo jį radus buvo mūsų keturmečiui anūkėliui“, – linksmu prisiminimu pasidalijo Ona. Šie prisiminimai Onai dar ir dabar kelia juoką, nors keturi anūkai, kuriuos ji meiliai vadina ąžuolaičiais, jau suaugę. Publikuota: 2022-06-27 10:00:42 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|