|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Minėjimo dalyviai lankė paminklus genocido aukoms atminti, dalyvavo akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu buvo skaitomos tremtinių pavardės.
Autorės nuotr.
Visoje Lietuvoje birželio 14-ąją yra minima Gedulo ir vilties diena. Ši nepaprastos prasmės diena sukvietė ir Vilkaviškio rajono gyventojus, buvusius tremtinius pasidalyti prisiminimais bei pagerbti tremties aukas.
Lietuvos gyventojų trėmimo pradžios minėjimas antradienį tradiciškai prasidėjo Vilkaviškio viešosios bibliotekos kieme, prie paminklo sovietinio genocido aukoms atminti. Šaulių sąjungos jaunuoliai prie paminklo padėjo gėlių vainiką, garsiai buvo skaitomos Alvito ir Bartninkų krašto tremtinių pavardės. Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Deja, minėjimą iš gražiai papuoštos aplinkos, kurią netruko nuniokoti lietus ir stiprus vėjas, teko skubiai perkelti į biblioteką. Čia renginio vedėja Elena Rupeikienė priminė skaudžią istoriją liudijančius faktus ir skaičius.
Į minėjimo dalyvius kreipęsis rajono Savivaldybės mero patarėjas Joris Juškauskas linkėjo visiems ir toliau branginti bei puoselėti tautos iškovotą laisvę.
Kartu su Alvito kaimo kapela „Širvinta“, atlikusia keletą dainų, uždainavo ir buvusieji tremtiniai. Tremtyje gimusi ir toli nuo namų buvusius žmones nuolatos lydėjusi daina „Leiskit į Tėvynę“ ir šiandien yra visiems labai brangi, kelianti graudžius prisiminimus.
Minėjime tarsi atgimė šis skaudus Lietuvos tautos istorijos laikotarpis. Savo prisiminimais dalijosi buvę tremtiniai.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Regina Neiberkienė, kalbėdama apie savo šeimos išgyvenimus, pabrėžė, jog svarbiausia, kad istorija yra neužmiršta.
Buvęs pedagogas, knygos „Sibiro vaivorykštės“ autorius Stasys Dambrava kalbėjo apie žmogiškumą, kaip didžiausią visų laikų vertybę, dėkojo už tai, kad jis ir visi tremtiniai vis dar prisimenami.
Mintimis apie artimųjų patirtus žiaurumus, kuomet nekalti Lietuvos žmonės išgyveno juodąjį laikotarpį – genocidą ir tremtį į šaltą bei svetimą žemę – dalijosi vilkaviškietė skautė Rita Marcelionytė. Ji domisi savo giminės iš Kybeikių kaimo istorija, o trėmimo laikotarpį įvardijo kaip skaudžią tautos istorijos žaizdą. Mūsų tautos tragediją prilyginusi šiandieniniams įvykiams Ukrainoje, mergina iškėlė retorinį klausimą: „Kada bus išmoktos istorijos pamokos?“
Buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius, istorikas ir knygų autorius Antanas Žilinskas, pakviestas tarti žodį, rankoje laikė 1991 m. Sąjūdžio leistą laikraštį „Dobilas“. Jis kalbėjo apie šviesių Lietuvos žmonių patirtą žiaurumą, citavo laikraštyje išspausdintų tremtinių prisiminimų tekstus, papasakojo keletą įdomių istorijų.
Prasmingai sovietinį genocidą apibūdinusi Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vadovė Dalytė Šileikienė padėkojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvui bei minėjimo organizatorei E. Rupeikienei už renginį ir padovanojo Lietuvos vėliavos spalvų šalikus.
Iš bibliotekos minėjimo dalyviai išvyko aplankyti paminklų, skirtų tremties aukoms atminti, o bibliotekoje likusieji toliau tęsė akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tremtinių pavardes skaitė rajono seniūnijų, Alvito, Paežerių ir Klampučių kaimo bendruomenių, TAU atstovai, Gražiškių ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijų moksleiviai, „Gražinos“ draugovės skautai.
Išvykę tremtiniai stabtelėjo Vilkaviškio geležinkelio stotyje prie ten esančio medinio paminklo. Būtent iš šios stoties gyvuliniais vagonais buvo išvežti nekalti mūsų krašto žmonės.
Taip pat buvo aplankytas Vilkaviškio miesto kapinėse esantis paminklas, skirtas stalininių represijų aukoms atminti.
Minėjimas buvo užbaigtas šv. Mišiomis Vilkaviškio katedroje.
Kotryna RAKAUSKAITĖ
Visoje Lietuvoje birželio 14-ąją yra minima Gedulo ir vilties diena. Ši nepaprastos prasmės diena sukvietė ir Vilkaviškio rajono gyventojus, buvusius tremtinius pasidalyti prisiminimais bei pagerbti tremties aukas. |
Lietuvos gyventojų trėmimo pradžios minėjimas antradienį tradiciškai prasidėjo Vilkaviškio viešosios bibliotekos kieme, prie paminklo sovietinio genocido aukoms atminti. Šaulių sąjungos jaunuoliai prie paminklo padėjo gėlių vainiką, garsiai buvo skaitomos Alvito ir Bartninkų krašto tremtinių pavardės. Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Deja, minėjimą iš gražiai papuoštos aplinkos, kurią netruko nuniokoti lietus ir stiprus vėjas, teko skubiai perkelti į biblioteką. Čia renginio vedėja Elena Rupeikienė priminė skaudžią istoriją liudijančius faktus ir skaičius.
Į minėjimo dalyvius kreipęsis rajono Savivaldybės mero patarėjas Joris Juškauskas linkėjo visiems ir toliau branginti bei puoselėti tautos iškovotą laisvę.
Kartu su Alvito kaimo kapela „Širvinta“, atlikusia keletą dainų, uždainavo ir buvusieji tremtiniai. Tremtyje gimusi ir toli nuo namų buvusius žmones nuolatos lydėjusi daina „Leiskit į Tėvynę“ ir šiandien yra visiems labai brangi, kelianti graudžius prisiminimus.
Minėjime tarsi atgimė šis skaudus Lietuvos tautos istorijos laikotarpis. Savo prisiminimais dalijosi buvę tremtiniai.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Regina Neiberkienė, kalbėdama apie savo šeimos išgyvenimus, pabrėžė, jog svarbiausia, kad istorija yra neužmiršta.
Buvęs pedagogas, knygos „Sibiro vaivorykštės“ autorius Stasys Dambrava kalbėjo apie žmogiškumą, kaip didžiausią visų laikų vertybę, dėkojo už tai, kad jis ir visi tremtiniai vis dar prisimenami.
Mintimis apie artimųjų patirtus žiaurumus, kuomet nekalti Lietuvos žmonės išgyveno juodąjį laikotarpį – genocidą ir tremtį į šaltą bei svetimą žemę – dalijosi vilkaviškietė skautė Rita Marcelionytė. Ji domisi savo giminės iš Kybeikių kaimo istorija, o trėmimo laikotarpį įvardijo kaip skaudžią tautos istorijos žaizdą. Mūsų tautos tragediją prilyginusi šiandieniniams įvykiams Ukrainoje, mergina iškėlė retorinį klausimą: „Kada bus išmoktos istorijos pamokos?“
Buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius, istorikas ir knygų autorius Antanas Žilinskas, pakviestas tarti žodį, rankoje laikė 1991 m. Sąjūdžio leistą laikraštį „Dobilas“. Jis kalbėjo apie šviesių Lietuvos žmonių patirtą žiaurumą, citavo laikraštyje išspausdintų tremtinių prisiminimų tekstus, papasakojo keletą įdomių istorijų.
Prasmingai sovietinį genocidą apibūdinusi Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vadovė Dalytė Šileikienė padėkojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvui bei minėjimo organizatorei E. Rupeikienei už renginį ir padovanojo Lietuvos vėliavos spalvų šalikus.
Iš bibliotekos minėjimo dalyviai išvyko aplankyti paminklų, skirtų tremties aukoms atminti, o bibliotekoje likusieji toliau tęsė akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tremtinių pavardes skaitė rajono seniūnijų, Alvito, Paežerių ir Klampučių kaimo bendruomenių, TAU atstovai, Gražiškių ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijų moksleiviai, „Gražinos“ draugovės skautai.
Išvykę tremtiniai stabtelėjo Vilkaviškio geležinkelio stotyje prie ten esančio medinio paminklo. Būtent iš šios stoties gyvuliniais vagonais buvo išvežti nekalti mūsų krašto žmonės.
Taip pat buvo aplankytas Vilkaviškio miesto kapinėse esantis paminklas, skirtas stalininių represijų aukoms atminti.
Minėjimas buvo užbaigtas šv. Mišiomis Vilkaviškio katedroje.
Kotryna RAKAUSKAITĖ
Publikuota: 2022-06-20 09:31:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|