„Santaka“ / Popierinė spauda tampa prabangos preke / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Kybartuose (daliniai patogumai, ūkiniai pastatai, raudonų čerpių stogai, 15 a sklypas, 18 000 Eur). Tel. 8 650 64 887.
Galioja iki: 2022-07-03 09:09:13



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Popierinė spauda tampa prabangos preke


Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį laikraščių metinis tiražas sumažėjo 3, 1 karto.



2021 m. jis sudarė 56 534 tūkst. egzempliorių, o dar prieš metus – 2020 m. – šis skaičius buvo 63 781. 2011 m. visoje Lietuvoje laikraščių tiražas buvo net 176 154 tūkst. egzempliorių.

„Santakos“ laikraščio tiražas taip pat kasmet mažėjo. Palyginti prieš dešimtmetį mūsų laikraštis buvo leidžiamas kiek daugiau nei 6100 egzempliorių tiražu, o šiandien šis skaičius yra daugiau nei 2 tūkst. mažesnis.

Tiesa, dalis skaitytojų renkasi internetinę „Santakos“ versiją ir laikraštį skaito nereguliariai. Tad pasakyti, koks yra tikslus prenumeratorių skaičius, sudėtinga. Visgi galime pasidžiaugti, kad „Santaka“ tarp regioninės spaudos leidinių turi vieną didžiausių tiražų Lietuvoje.

Daugiausia įvairių laikraščių prenumeratorių ir skaitytojų yra Vilniaus apskrityje – pernai čia buvo skaičiuojama 20 311 tūkst. egzempliorių. Kauno apskrityje – beveik perpus mažiau – 10 213, Klaipėdos apskrityje – 6 843, o Panevėžio apskrityje – 6 266 tūkst. egzempliorių.


Iš viso 2021-aisiais visoje šalyje buvo leidžiami 154 skirtingų pavadinimų laikraščiai. 2020 m. jų buvo 168. Per dešimt metų laikraščių pavadinimų sumažėjo 108. Vilniaus apskrityje nebeliko 41 laikraščio, Kauno – 22, Klaipėdos – 7, Šiaulių apskrityje buvo nutraukta leidyba 12, o Panevėžio – 4 laikraščių.

Nuo šių metų mūsų kaimyniniame Šakių rajone jau nebeleidžiamas ilgus metus ėjęs „Valsčiaus“ laikraštis. Mūsų redakcija jau antrus metus nebeleidžia nemokamai platinto „Reklamos gido“.

Traukiasi ir žurnalų rinka. 2011 m. buvo leidžiama 59 972 tūkst. egzempliorių populiariųjų žurnalų, o 2021 m. jų skaičiuojama jau 1, 6 karto mažiau – 37 541 tūkst. egzempliorių. Tiesa, žurnalų pavadinimų skaičius keitėsi ne taip drastiškai. Pavyzdžiui, 2021 m. populiariųjų žurnalų pavadinimų buvo 395, o prieš dešimtmetį – 416.

Kasmet mažėjantys laikraščių ir žurnalų tiražai, pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, iš Vilkaviškio rajono kilusio Dainiaus Radzevičiaus, rodo, kad keičiasi žinių vartojimo forma. Mažėjimo tendencijos pradėjo ryškėti apie 2003 m., kai laikraščių rinka po truputį pradėjo trauktis. Daugeliu atveju žinias žmonės gauna iš tradicinių šaltinių – televizijos, radijo ir interneto portalų. Net ir dienraščiai nėra pajėgūs konkuruoti su televizija ar interneto portalais informacijos pateikimo greičiu. Be to, laikraščio ar žurnalo maketavimas, spausdinimas bei platinimas kasmet kainuoja vis brangiau. Šiais laikais tai galima laikyti netgi prabangos dalyku.


„Matoma tendencija, kad laikraščiai ir žurnalai tampa „desertu“, o ne „kasdieniu maistu“, kurį jau per brangu pakuoti į tokią prabangią medžiagą kaip popierius. Paprastai tariant, laikraštis yra pakuotė, o prekė turi būti turinys. Tiems, kas ir dabar investuoja į turinį, popieriaus ar spausdinimo kainos didėjimas nėra toks dramatiškai reikšmingas“, – tvirtino D. Radzevičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas juokavo, kad spauda turi būti skirta ne silkėms suvynioti, ne pavartyti ir išmesti. Dar prieš gerus 10–15 metų gana dažnai laikraštis žmonėms būdavo tiesiog įbrukamas į rankas, kartais net nemokamai. Todėl nieko stebėtino, kad taip gautas spausdintas žodis buvo tik tiek ir tevertinamas.

„Dažnai laikraščius žmonės imdavo prakuroms, langams valyti ar dar kam nors. Laikraštis turi būti kokybės ženklas, tada jis turės visai kitą vertę“, – pabrėžė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Pasak jo, jokiu būdu nereikėtų laidoti spausdinto žodžio. Jis visuomet išliks, bet gyvuos tik tie leidiniai, kurie gebės kurti kokybišką ir originalų turinį. Tikimės, kad „Santaka“ bus tarp jų.




„Santakos“ inf.











Publikuota: 2022-06-15 10:55:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas