„Santaka“ / Padniestrės mokytoja: „Bijau, kad okupantai mus žiauriai kankins“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-06-13 16:33

Dalinkitės:  


Maria Roibu – aktyvi moldaviškumo puoselėtoja, kartu su kitais pedagogais patyrusi rusakalbių gyventojų prakeiksmus, kariškių ir policininkų agresiją.

Autoriaus nuotr.


Padniestrės mokytoja: „Bijau, kad okupantai mus žiauriai kankins“


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–45)

„Bijau ne tiek mirties, kiek sadistinių kankinimų, kuriais okupantų gvardiečiai čia pagarsėjo 1991 metais, kai prieš nužudydami moldavus išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, išprievartaudavo“, – pasakė mokytoja Nina Gerek.



Naktis šiukšlių konteineryje

Ši matematikos mokytoja eina direktorės pavaduotojos pareigas vienintelėje moldaviškoje mokykloje Benderų mieste, esančiame separatistinės Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) teritorijoje. N. Gerek niekada nepamirš, kaip 1991-ųjų rudenį nuo susidoroti atėjusių gvardiečių slėpėsi šiukšlių konteineryje, kuriame praleido visą naktį.

Konteineryje mokytoja pasislėpė įspėta vienos kaimynės, sužinojusios, jog naktį bus suimami moldavų aktyvistai. Gvardiečiais tada pasivadinę rusakalbiai Padniestrės separatistai tą naktį tikrai įsilaužė N. Gerek butą ir jos ieškojo.

Kitą dieną mokytojai, tuo metu bene aktyviausiai moldaviško švietimo propaguotojai Benderuose, pavyko pabėgti į už keliolikos kilometrų esančią giminaičių sodybą. N. Gerek yra įsitikinusi, jog separatistai būtų tada ją nužudę ir gal net žiauriai kankinę, kaip pasielgė su kitos, sporto mokyklos, direktoriumi moldavu. Pastarasis dirbo rusiškoje mokykloje, visiškai nesikišo į politiką, tačiau vis tiek gvardiečių buvo suimtas.




Įskųstas direktorius buvo nužudytas

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo SSSR, Padniestrės regionas, kuriame dominuoja rusakalbiai, pareiškė ištikimybę Maskvai, Kišiniovo ir Tiraspolio ginčai peraugo į ginkluotus susirėmimus. Dauguma moldavų aktyvistų, bijodami susidorojimo, iš Padniestrės pabėgo. Minėtas sporto mokyklos direktorius savo žmoną su trimis vaikais irgi išvežė į Kišiniovą, bet pats grįžo į Benderus – tam, kad prižiūrėtų miesto pakraštyje turėtą ūkį.

Tačiau kažkas įskundė, jog Rumunijos pilietybę turintis direktorius gali būti šnipas, ir gvardiečiai direktorių suėmė. Pedagogas buvo pririštas prie medžio, talžomas automatų buožėmis, dar gyvam buvo išdurtos akys ir nupjautos ausys. Jo lavonas buvo rastas tik po kelių mėnesių griovyje, tarp keliasdešimties užkastų moldavų. „Tokius žiaurumus, kokius Rusijos kariai dabar išdarinėja Ukrainoje, Maskva 1992-aisiais išbandė Moldovoje, – tvirtino N. Gerek. – Aš labai bijau, kad Ukrainai pralaimėjus Rusija nuspręs prisijungti Padniestrę, ir čia vėl prasidės represijos. Kasdien meldžiu Dievą padėti Kyjivui.“



Rusinimo politika

Panašią baimę išgyvena ir minėtos moldaviškos mokyklos direktorė Maria Roibu. Ji, tiesa, vos kilus 1992 m. mūšiams pabėgo iš Benderų į kaimą ir išvengė grėsmės. Po karo M. Roibu vadovavo pedagogų bei tėvų protesto demonstracijoms ir patyrė grasinimus suimti, sumušti, nušauti.


Rusų kalbą universitete baigusi M. Roibu į Benderus atvyko 1989 m., kai čia paskyrimą dirbti paukščių fabrike gavo jos vyras. Pedagogė Benderuose tapo pirmąja moldavų kalbos mokytoja rusiškame vaikų darželyje.

Moldovoje Maskva vykdė žymiai agresyvesnę nei Lietuvoje rusinimo politiką, ir Benderuose pokariu labai ilgai nebuvo leista įkurti nei moldaviškos mokyklos, nei darželio, nors moldaviškai kalbėjo per trečdalį miesto gyventojų.

Moldaviško mokymo pirmoji ėmė reikalauti N. Gerek, atsikrausčiusi iš kaimo į Benderus ir susirūpinusi, kur mokysis jos vaikai, nemokantys rusų kalbos. Po daugybės vizitų komunistų partijos komitete bei miesto taryboje 1981 m. buvo leista atidaryti kelias klases rusiškose mokyklose.

Mokinių padaugėjus ir dėl M. Gorbačiovo vykdytos „pertvarkos“ 1988 m. pagaliau buvo leista įkurti pirmąją visiškai moldavišką mokyklą. Jai buvo atiduotas senasis vienos rusiškos mokyklos pastatas.



Didvyriškas pedagogų ryžtas

1992-ųjų liepą Moldovai su Rusijai pasirašius paliaubas dėl karo Padniestrėje nutraukimo ir įteisinus PMR, čia imta uždaryti moldaviškas mokyklas. „Buvo pasakyta, jog galėsime dirbti tik tokiu atveju, jeigu pereisime prie rusiškos kirilicos rašmenų, o kadangi nesutikome, 1994 m. mus nusprendė uždaryti“, – prisiminė M. Roibu.


Kariams įsiveržus ir užėmus pastatą, moldaviška mokykla vis tiek tęsė savo veiklą: pamokas vedė parkuose, butuose, aikštėje prie miesto merijos. Tačiau rengti pamokų nebuvo leidžiama. M. Roibu suorganizavo Benderų merijos blokadą, o vėliau inicijavo ir protesto maršą į PMR sostinę Tiraspolį, esantį už 12 km.

Miesto prieigose tūkstančio tėvų bei mokinių ir pedagogų maršui kelią užblokavo kariškiai. Dienos pabaigoje penkių žmonių delegaciją pasikvietęs PMR prezidentas Igoris Smirnovas tik pakartojo siūlymą, kad mokyklą leis atidaryti, jei bus pereita prie kirilicos. Jis labai įžeidė delegaciją, pasakęs, jog moldavų pareiga yra auginti pomidorus, o PMR valdymu užsiims rusai.

Įsižeidę moldavai nutarė veikti ir pamokas ėmė rengti miškų ūkio administracijos pastate bei našlaičių vaikų internate, kurie liko Moldovos Respublikos priklausomybėje. Kadangi moldavų mokinių buvo padaugėję iki dviejų tūkstančių, pamokas teko rengti trimis pamainomis: pusė mokinių vieną savaitę mokėsi, o kitą – sėdėjo namuose.

Merija keršydama likvidavo vienintelį moldavišką vaikų darželį ir atėmė pusę turėtos rusiškos mokyklos pastato. Įsikišus tarptautinėms organizacijoms, Benderų merija po kelerių metų leido nuomotis ir remontuotis vieną buvusį vaikų darželį.

Konkursą remontui laimėjusi firma pasirodė esanti pavaldi KGB: nuėmė stogą ir daugiau nieko nedarė, palikdama pastatą pūti lietuje. Moldavams ėmus patiems jį remontuoti, Benderų merija pranešė nebeleidžianti steigti mokyklos. Tada mokytojai su tėvais pastate užsibarikadavo ir pusantro mėnesio protestavo neišeidami iš jo. Leidimas atidaryti mokyklą buvo gautas tik po to, kai M. Roibu su bičiuliais užėmė vieną rusišką mokyklą Moldovos teritorijoje ir trims savaitėms užblokavo traukinių eismą Benderuose.



Grėsme moldaviškumo puoselėtojams

„Mes patyrėme rusakalbių gyventojų spjaudymus, keiksmus, grasinimus primušti ir nušauti, kariškių ir policininkų agresiją, buvome aplaistyti vandeniu. Mano vyras per tas kovas pasiligojo ir mirė. Nepasidavėme ir išsaugojome moldavišką mokyklą“, – džiaugėsi M. Roibu, bet apgailestavo, jog tos nuolatinės kovos ir sunkumai bei moldaviško darželio uždarymas padarė savo – mokinių moldaviškose klasėse gerokai sumažėjo.

„Jei Rusija užims Odesos regioną Ukrainoje ir prisijungs prie jo Padniestrę, spėju, kad susidorojimą pirmieji patirsime mes, moldaviškumo puoselėtojai“, – teigė M. Roibu. Direktorė sako to nebijanti ir didžiuojasi, kad vaikams yra patriotizmo pavyzdys.


M. Roibu visas savo asmenines lėšas paaukojo paminklo, skirto kovoms Benderuose už Moldovos vientisumą atminti, statybai. Pirmu paminkle yra įrašytas jos pavaldinės, pedagogės aštuoniolikmetis sūnus. Vaikinas žuvo visai atsitiktinai, nes moldavų kariai paprašė jo lipti į tanką ir parodyti kelią, o neužilgo visi kartu buvo sušaudyti. „Moldavai kovojo už savo tėvynės vientisumą ir žuvo kaip didvyriai, o ne kaip okupantai svetimoje žemėje, o tai yra didžiulis skirtumas“, – pabrėžė M. Roibu.



Tėvynės neišdavė net mirties akivaizdoje

„Aš nebėgau ir nebėgsiu iš Padniestrės, net jei Rusija ją užgrobs. Jeigu bus lemta, tai mirsiu kaip Moldovos patriotas“, – pareiškė ir ilgametis vienintelės moldaviškos mokyklos Tiraspolyje direktorius Ionas Iovcevas. Prieš metus į pensiją išėjęs, bet mokykloje pavaduotoju dirbti likęs pedagogas moldaviškumo neišsižadėjo net tada, kai 1992 m. gvardiečiai jį išsivežę tardė.

Surištam I. Iovcevui į delną gvardiečiai tada įspraudė granatą ir ištraukę saugiklį pareiškė, jog per pusę minutės turi apsispręsti, ar nori mirti, ar dirbti rusiškoje mokykloje. Vyriškis ryžosi žūti, nežinodamas, kad jam buvo įbrukta ne tikra, o mokomoji granata. „Tokio išbandymo nelinkiu niekam, mano sveikatai ta naktis labai pakenkė, tačiau didžiuojuosi, kad tėvynės neišdaviau“, – kalbėjo I. Iovcevas.


Neseniai direktorius parašė atsiminimų knygą apie tai, kokius sunkumus patiria moldaviškas švietimas Padniestrėje. Apie tai, jog mokytojai bei mokinių tėvai yra suimami, gąsdinami, šantažuojami giminaičiams prarasiant darbą, jog mokiniai patiria rusakalbių patyčias ir užpuolimus.

„Padniestrė skelbia rusų, ukrainiečių ir moldavų kalbų lygybę, bet iš tiesų moldavų kalbą iš čia norima išguiti, Maskvos skelbiama propaganda nebuvo galima tikėti nei sovietmečiu, nei dabar“, – pareiškė I.Iovcevas.

Pašnekesį jis užbaigė raginimu lietuviams būti atsargiems ir nepasitikėti jokiais Kremliaus pažadais bei vilionėmis.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Benderų (Moldova)



(Bus daugiau)





Galerija: Tiraspolis




Publikuota: 2022-06-13 16:33:15

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prieš rinkimus – galvosūkiai dėl kandidatų sąrašų
* Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia
* Imtynininkų sąlygos – geriausios šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas