„Santaka“ / Pigiomis Rusijos dujomis patikėjusią Moldovą ištiko tragedija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-06-09 16:26

Dalinkitės:  


Eksparlamentaras, politologas, tinklalapio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas.

Autoriaus nuotr.


Pigiomis Rusijos dujomis patikėjusią Moldovą ištiko tragedija


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–44)

Lietuvos Vyriausybei neseniai nusprendus visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir naftos pasigirdo balsų, jog darome didelę klaidą, nes turėsime pirkti iš kitur brangesnį kurą ir žmonių piniginės suplonės. Bet pirmiau susipažinkime su dabartine Moldovos situacija.

Taip, dujos ir degalai greičiausiai bus brangesni, nes kainos šiuo metu sukilusios visoje Europos Sąjungoje. Diskusijoje dėl rusiškų degalų svarbiausia visgi yra Lietuvos, kaip valstybės, savarankiškumas, o Kremlius savo planų iš naujo uždėti okupacinį jungą, kaip uždėjo 1940 metais, neatsisako.

Tiems, kurie mano, kad grėsmė Lietuvai būti iš naujo valdomai Maskvos yra vien nereikalingas gąsdinimas, pravartu susipažinti su dabartine situacija Moldovoje. Juolab, kad ši gyventojų skaičiumi į Lietuvą panaši valstybė nuo SSSR atsiskyrė prieš 31 metus – tuo pačiu metu, kaip ir mes.

Tačiau Moldova dabar yra vargingiausia Europos valstybė, kurios beveik pusė gyventojų yra priversti triūsti užsienyje, nes savo tėvynėje būtų be darbo ir taptų skurdžiais. Be to, Moldova nėra nei ES, nei NATO narė, ir per dabartinį karą Ukrainoje jai yra iškilusi pati didžiausia grėsmė būti užgrobtai Rusijos. Bėda ta, jog Maskvai 1991 m. pavyko Moldovoje sukelti pilietinį karą ir suskaidyti šalį, mat Padniestrės regionas tada pasiskelbė tapęs nepriklausoma Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Maskva 1991 m. bandė ir Vilniaus rajono lenkus sukurstyti panašiam žingsniui, tačiau toks planas neišdegė.


Padniestrėje įgyvendinti Kremliaus planą palengvino aplinkybė, jog šis regionas yra plačios Dnepro upės atribotas nuo likusios Moldovos teritorijos. Tačiau lemiamu veiksniu buvo tai, kad Padniestrėje savo bazę turėjo SSSR kariuomenė. Jai įsikišus ir ėmus bombarduoti moldavų kaimus Kišiniovas persigando, kad Maskva okupuos visą šalį ir sutiko pripažinti PMR savarankiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis Moldovą paverčiant Rusijos įkaite.

Po to ėjo kitas Kremliaus žingsnis, Moldovai tapęs gudriais spąstais, iš kurių ji nesugeba išsivaduoti iki šiol. Tai – Rusijos dujos. Kadangi jos į Moldovą atiteka pro Padniestrę, Maskva ėmė šantažuoti Kišiniovą, jog jei ši bandys atsikovoti Padniestrę, negaus dujų ir sustos gamyklos, o gyventojai žiemą sušals.

Moldova galėjo skubiai tiesti vamzdžius iki netoli esančios Rumunijos sienos, tačiau Maskvos dujos buvo dešimteriopai pigesnės.

Bijodamas ekonominio kracho bei gyventojų maišto Kišiniovas pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį su valstybine Rusijos įmone „Gazprom“. Be to, Kišiniovas sutiko, kad dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Moldovagaz“ didžiausiu akcininku arba realiu savininku taptų „Gazprom“.

Po keleto metų ši rusų įmonė ėmė kelti dujų kainą ir ilgainiui jos čia tapo vienos brangiausių Europoje, o Moldovos įsiskolinimas „Gazpromui“ šiuo metu siekia 8,5 mlrd. eurų. Maskva ne tik įvarė Moldovą į skolas, bet ir „Gazpromo“ pinigais ėmė steigti bei finansuoti prorusiškas partijas, sau palankias žiniasklaidos priemones bei papirkinėti politikus tam, kad jie balsuotų už Kremliui naudingus sprendimus.


„Kišiniovo tragedija yra ta, kad jis tapo „Gazpromo“ įkaitu, o šio siūlomais pinigais susiviliojo dauguma partijų ir politinių lyderių“, – tvirtino Moldovos eksparlamentaras, politologas, tinklalapio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas. Žurnalisto teigimu, dauguma šalies politikų viešai pasisako už šalies stojimą į ES bei NATO, tačiau balsuoja už Kremliui naudingus sprendimus.

Žurnalistas patarė tuo nesistebėti, nes Maskva politikus papirkinėja visoje Europoje, ir priminė buvusio Vokietijos vadovo Gerhardo Šrioderio pavyzdį. Jis susiviliojo milžinišku atlyginimu, tapo Rusijos nafta prekiaujančios įmonės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininku ir ėmė visur girti V. Putiną.

A. Petkovas demaskavo, kokiu būdu susidarė 8,5 mlrd. eurų Kišiniovo skola už dujas ir kartu atskleidė, jog šioje aferoje dalyvauja patys Moldovos politikai. Aferos esmė yra tokia: „Gazprom“ dujas parduoda „Moldovagaz“ įmonei, kuri sutartyje įsipareigoja du trečdalius dujų perparduoti separatistinei PMR. Keisčiausia yra tai, jog „Moldovagaz“ įsipareigoja separatistinei PMR dujas perparduoti penkiolika kartų pigiau nei pati iš Rusijos perka.

Tokia absurdiška sutartis kasmet vis labiau didina Moldovos įsiskolinimą „Gazpromui“, nors iš tikrųjų Rusijai skolinga yra PMR. „Manau, kad dujų tiekimas PMR yra tarptautinė pinigų plovimo afera, su kuria Moldovoje nedrįstama kovoti, nes pinigai nubyra daug kam“, – pareiškė A. Petkovas.


Ši afera leidžia klestėti PMR ekonomikai, nes gaudama pigias dujas ji gali gaminti pigias prekes ir jas eksportuoti, tuo žlugdydama Moldovos ekonomiką bei kenkdama ES įmonėms. Be to, pigios dujos leidžia PMR pigiai šildyti gyvenamus namus ir girtis, kad gyvenimas komunistinėje PMR yra geresnis nei kapitalistinėje Moldovoje.

„Moldova turėtų imti pavyzdį iš Lietuvos ir liautis pirkti dujas iš Rusijos“, – pareiškė A. Petkovas. Žurnalistas priminė, jog Kišiniovui buvo siūloma pirkti dujas iš Kazachstano, sujungti dujų vamzdynus bei elektros tinklus su Rumunijos ir tapti nepriklausomiems nuo Rusijos. Tačiau to per 31 metus nesugebėta padaryti, nes visus siūlymus užblokuodavo politikai ir partijos, kurias slapta finansuoja „Gazprom“.

Spėjama, kad dalis Kišiniovo politikų visai nėra suinteresuoti ir Padniestrės suvienijimu su Moldova. Mat Padniestrė yra tapusi tarptautinės kontrabandos centru, o iš nelegalių pajamų lobsta valdininkai ir Kišiniove. Tai, kad iš Padniestrės nėra išvedama Rusijos kariuomenė ir kad ji lieka nepavaldi Moldovos jurisdikcijai bei „Gazprom“ uždėtas apynasris Kišiniovui, yra lemiami veiksniai, trukdantys šiai šaliai būti priimtai į ES bei NATO.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Kišiniovo



(Bus daugiau)





Galerija: Kišiniovas




Publikuota: 2022-06-09 16:26:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prieš rinkimus – galvosūkiai dėl kandidatų sąrašų
* Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia
* Imtynininkų sąlygos – geriausios šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas