|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Po Paežerių dvaro teritoriją vaikštinėjo prabangiais rūbais išsipusčiusi dvarininkų svita.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Šeštadienį Paežerių dvaro sodyboje jau keturioliktą kartą nušurmuliavo tradicinė amatų šventė. Šiemet susirinko išskirtinai daug amatininkų iš Suvalkijos ir tolimesnių kraštų, o siautulingos dūzgės tęsėsi iki pusiaunakčio.
Solidi konferencija
Sūduvos metams skirti renginiai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje prasidėjo dar penktadienį – vyko mokslinė konferencija „Sūduva nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“. Renginį moderavo mūsų kraštietis politologas, tarptautinių santykių ekspertas profesorius dr. Mindaugas Jurkynas. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto prof. dr. Aleksiejus Luchtanas ir doc. dr. Algimantas Merkevičius, Lietuvos istorijos instituto prof. dr. Virgilijus Pugačiauskas, dr. Tomas Baranauskas ir Vygandas Juodgalvis, dr. Rasa Bertašiūtė iš Lietuvos liaudies muziejaus ir svečias iš Lenkijos dr. Tomašas Naruševičius, parašęs knygą „Nuo Januvkos, per Suvalkus, Kalvariją, Vilkaviškį iki Pilviškių. Alvito dekanato apžvalga iki XVIII amžiaus pabaigos“.
Beveik visą dieną vykusi konferencija baigėsi mokslininkų ir svečių diskusija.
Pirmą kartą
Nuo šeštadienio ryto vedę edukacijas į Paežerių dvarą plūstantiems turistams, 14 val. muziejininkai jau laukė amatų šventės dalyvių ir lankytojų. Daugiau nei pusšimčio amatininkų palapinės buvo išsirikiavusios aplink visą dvaro kiemą, po kurį vaikščiojo prabangiais apdarais išsipusčiusi dvarininkų svita, o muziejaus ledainėje svečių laukė naujai parengta ekspozicija.
Tradicija Paežerių dvare tapusios amatų šventės sumanytoja muziejininkė Aušra Mickevičienė sakė, kad šiųmetis renginys buvo išskirtinis tuo, kad jame dalyvavo per keturias dešimtis amatininkų ir 15 Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narių. Į šį klubą susibūrę archeologai, istorikai, muziejininkai, užsiimantys istorine rekonstrukcija, atkuriantys proistorės gamybos, kūrybos, meno, net maisto gaminimo procesus.
Su kolegomis į amatų šventę atvykusi „Pajautos“ prezidentė Daiva Luchtanienė pasakojo, kad jų eksperimentinės archeologijos klubas savo rekonstrukcijose remiasi tik archeologiniais radiniais patvirtintais faktais. Todėl visi demonstruojami drabužiai, apavas, buities rakandai, vaistiniai preparatai, maistas, amatai yra atkurti autentiškai.
– Tai ne vaidinimas ar inscenizacija. Viskas atkurta pagal archeologinius radinius ir tyrimus nuo akmens amžiaus. Nenaudojame jokių šiuolaikinių cheminių medžiagų – tik tai, kas buvo naudojama rekonstruojamu laikmečiu. Jei nežinome, tai nekuriame ir nemeluojame – laukiame, kol atsiras archeologinių šaltinių. Daug ką atrandame eksperimentuodami, nes rašytinių šaltinių iš ankstesnių laikų nėra, – pasakojo „Pajautos“ prezidentė Daiva Luchtanienė.
Dvelkia autentika
Šventėje dalyvavę klubo nariai Roma ir Virginijus Šlipaičiai yra rekonstravę autentišką pynimą iš vytelių. Pagal surastus archeologinius krepšių fragmentus Šlipaičiai atkūrė skirtingus pynimo būdus, būdingus praėjusiems amžiams.
„Pajautos“ klubo nariai pristatė ir odininkus, kurie rekonstruoja, kokį apavą prieš tūkstantį metų ar viduramžiais avėjo lietuviai, kokias rankines tuomet gamino. Šventės svečiai čiupinėjo vyžas, pusbačius, nagines ir negalėjo patikėti, kad patvariam apavui ruošiama oda būdavo įtrinama... smegenimis, o pusbačių komplektas viduramžiais buvo prabangi vestuvinė dovana.
Savo amatą pristatė ir juvelyras, stiklo karoliukų meistrė, kailiadirbys. Šventės svečius domino senoviniai maisto gaminimo, konservavimo receptai, medicina ir farmacija, tad „Pajautos“ klubo nariai noriai dalijosi sukaupta informacija. Susirinkusieji smalsiai stebėjo, kaip buvo vytinama mėsa. Tiesa, daugelis jos paragauti norėjusiųjų taip ir nesulaukė, mat mėsa paprastai vytinama daugiau nei porą parų.
Lietuvos totorius Virginijus Jakubauskas pristatė amatą, kuriuo garsėjo jo protėviai. Jis pasakojo, kad senovėje kailiadirbystėje buvo naudojami ruginiai miltai ir eglės žievė. Pastarąja dirbdavo tik prabangius kailius, skirtus turtingiesiems.
Savo dirbinius pristatė ir vietiniai auksarankiai – audėjai, mezgėjai, vilnos vėlėjai, siuvinėtojai, pynėjai, drožėjai, keramikai, kryždirbiai, kalviai, pirmą kartą šventėje dalyvavę galionų meistrai, o vilkaviškietis Juozas Vieraitis smalsuoliams rodė paties pagamintą „Lituanikos“ modelį.
Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus pedagogai ir moksleiviai visus vaišino žuviene ir pačių keptu pyragu, susidomėjusius mokė siuvimo amato. Išalkusieji būriavosi ir prie „Šiurpos“ katilo, kuria vaišino medžiotojai.
Ypatingo susidomėjimo (o kai kam ir pasišlykštėjimo) kėlė marijampoliečio svirplių augintojo pristatyta produkcija. Buvo galima paragauti įvairių skonių svirplių traškučių.
Muzika ir teatras
Aplankiusieji šurmuliuojančią mugę akis suko į lauko sceną, kur vienas kitą keitė šokėjai ir dainininkai, kalbėjo svečiai. Pirmasis iš dvaro balkonėlio susirinkusiesiems užgrojo trimitininkų kvartetas iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros (dėst. lekt. Linas Rupšlaukis). Netrūko ir mūsų krašto saviveiklininkų pasirodymų – koncertavo Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansambliai „Sūduviai“ (vad. Jūratė Drunienė), „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė), Girėnų kultūros namų kapela „Versmė“ (vad. Nomeda Klimauskienė), Alksnėnų kaimo bendruomenės kapela „Alksnė“ (vad. Linutė ir Ramutis Skrinskai), „Aušros“ gimnazijos merginų šokių kolektyvas „Norija“ bei Šokių studija „Šokantys bateliai“ (vad. Vilija Jakubauskė).
Rajono gyventojus bei svečius džiugino ir iš kitų Suvalkijos vietų atvykę saviveiklos kolektyvai – Griškabūdžio kultūros centro „Nova“ (vad. Nijolė Černevičienė) ir „Užnovietis“ (vad. Raimonda Černevičiūtė), Kazlų Rūdos „Sūduonia“ ir „Zobalda“ (vad. Daina Ciegienė), Plokščių „Vaiguva“ (vad. Asta Grigaitienė), Gelgaudiškio „Šilupė“ (vad. Audronė Adomaitienė).
Plutiškių kultūros namų teatro (vad. Žibutė Labutienė) aktoriai džiugino spektakliu „Trys mylimos“, pastatytu pagal Žemaitės apysaką.
Pradėjus griežti kaimo kapeloms sėdinčiųjų sumažėjo, o išgirdus geros muzikos kapelijos , , Sadūnai“ užvedančias melodijas kojos kilnojosi ir jauniems, ir lazdele pasiramsčiuojantiems senoliams. Vakaruškos tęsėsi iki pusiaunakčio, kol nuo kojų nusivarė ir muzikantai, ir šokėjai.
Šeštadienį Paežerių dvaro sodyboje jau keturioliktą kartą nušurmuliavo tradicinė amatų šventė. Šiemet susirinko išskirtinai daug amatininkų iš Suvalkijos ir tolimesnių kraštų, o siautulingos dūzgės tęsėsi iki pusiaunakčio. |
Sūduvos metams skirti renginiai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje prasidėjo dar penktadienį – vyko mokslinė konferencija „Sūduva nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“. Renginį moderavo mūsų kraštietis politologas, tarptautinių santykių ekspertas profesorius dr. Mindaugas Jurkynas. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto prof. dr. Aleksiejus Luchtanas ir doc. dr. Algimantas Merkevičius, Lietuvos istorijos instituto prof. dr. Virgilijus Pugačiauskas, dr. Tomas Baranauskas ir Vygandas Juodgalvis, dr. Rasa Bertašiūtė iš Lietuvos liaudies muziejaus ir svečias iš Lenkijos dr. Tomašas Naruševičius, parašęs knygą „Nuo Januvkos, per Suvalkus, Kalvariją, Vilkaviškį iki Pilviškių. Alvito dekanato apžvalga iki XVIII amžiaus pabaigos“.
Beveik visą dieną vykusi konferencija baigėsi mokslininkų ir svečių diskusija.
Nuo šeštadienio ryto vedę edukacijas į Paežerių dvarą plūstantiems turistams, 14 val. muziejininkai jau laukė amatų šventės dalyvių ir lankytojų. Daugiau nei pusšimčio amatininkų palapinės buvo išsirikiavusios aplink visą dvaro kiemą, po kurį vaikščiojo prabangiais apdarais išsipusčiusi dvarininkų svita, o muziejaus ledainėje svečių laukė naujai parengta ekspozicija.
Tradicija Paežerių dvare tapusios amatų šventės sumanytoja muziejininkė Aušra Mickevičienė sakė, kad šiųmetis renginys buvo išskirtinis tuo, kad jame dalyvavo per keturias dešimtis amatininkų ir 15 Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narių. Į šį klubą susibūrę archeologai, istorikai, muziejininkai, užsiimantys istorine rekonstrukcija, atkuriantys proistorės gamybos, kūrybos, meno, net maisto gaminimo procesus.
Su kolegomis į amatų šventę atvykusi „Pajautos“ prezidentė Daiva Luchtanienė pasakojo, kad jų eksperimentinės archeologijos klubas savo rekonstrukcijose remiasi tik archeologiniais radiniais patvirtintais faktais. Todėl visi demonstruojami drabužiai, apavas, buities rakandai, vaistiniai preparatai, maistas, amatai yra atkurti autentiškai.
– Tai ne vaidinimas ar inscenizacija. Viskas atkurta pagal archeologinius radinius ir tyrimus nuo akmens amžiaus. Nenaudojame jokių šiuolaikinių cheminių medžiagų – tik tai, kas buvo naudojama rekonstruojamu laikmečiu. Jei nežinome, tai nekuriame ir nemeluojame – laukiame, kol atsiras archeologinių šaltinių. Daug ką atrandame eksperimentuodami, nes rašytinių šaltinių iš ankstesnių laikų nėra, – pasakojo „Pajautos“ prezidentė Daiva Luchtanienė.
Šventėje dalyvavę klubo nariai Roma ir Virginijus Šlipaičiai yra rekonstravę autentišką pynimą iš vytelių. Pagal surastus archeologinius krepšių fragmentus Šlipaičiai atkūrė skirtingus pynimo būdus, būdingus praėjusiems amžiams.
„Pajautos“ klubo nariai pristatė ir odininkus, kurie rekonstruoja, kokį apavą prieš tūkstantį metų ar viduramžiais avėjo lietuviai, kokias rankines tuomet gamino. Šventės svečiai čiupinėjo vyžas, pusbačius, nagines ir negalėjo patikėti, kad patvariam apavui ruošiama oda būdavo įtrinama... smegenimis, o pusbačių komplektas viduramžiais buvo prabangi vestuvinė dovana.
Savo amatą pristatė ir juvelyras, stiklo karoliukų meistrė, kailiadirbys. Šventės svečius domino senoviniai maisto gaminimo, konservavimo receptai, medicina ir farmacija, tad „Pajautos“ klubo nariai noriai dalijosi sukaupta informacija. Susirinkusieji smalsiai stebėjo, kaip buvo vytinama mėsa. Tiesa, daugelis jos paragauti norėjusiųjų taip ir nesulaukė, mat mėsa paprastai vytinama daugiau nei porą parų.
Lietuvos totorius Virginijus Jakubauskas pristatė amatą, kuriuo garsėjo jo protėviai. Jis pasakojo, kad senovėje kailiadirbystėje buvo naudojami ruginiai miltai ir eglės žievė. Pastarąja dirbdavo tik prabangius kailius, skirtus turtingiesiems.
Savo dirbinius pristatė ir vietiniai auksarankiai – audėjai, mezgėjai, vilnos vėlėjai, siuvinėtojai, pynėjai, drožėjai, keramikai, kryždirbiai, kalviai, pirmą kartą šventėje dalyvavę galionų meistrai, o vilkaviškietis Juozas Vieraitis smalsuoliams rodė paties pagamintą „Lituanikos“ modelį.
Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus pedagogai ir moksleiviai visus vaišino žuviene ir pačių keptu pyragu, susidomėjusius mokė siuvimo amato. Išalkusieji būriavosi ir prie „Šiurpos“ katilo, kuria vaišino medžiotojai.
Ypatingo susidomėjimo (o kai kam ir pasišlykštėjimo) kėlė marijampoliečio svirplių augintojo pristatyta produkcija. Buvo galima paragauti įvairių skonių svirplių traškučių.
Aplankiusieji šurmuliuojančią mugę akis suko į lauko sceną, kur vienas kitą keitė šokėjai ir dainininkai, kalbėjo svečiai. Pirmasis iš dvaro balkonėlio susirinkusiesiems užgrojo trimitininkų kvartetas iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros (dėst. lekt. Linas Rupšlaukis). Netrūko ir mūsų krašto saviveiklininkų pasirodymų – koncertavo Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansambliai „Sūduviai“ (vad. Jūratė Drunienė), „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė), Girėnų kultūros namų kapela „Versmė“ (vad. Nomeda Klimauskienė), Alksnėnų kaimo bendruomenės kapela „Alksnė“ (vad. Linutė ir Ramutis Skrinskai), „Aušros“ gimnazijos merginų šokių kolektyvas „Norija“ bei Šokių studija „Šokantys bateliai“ (vad. Vilija Jakubauskė).
Rajono gyventojus bei svečius džiugino ir iš kitų Suvalkijos vietų atvykę saviveiklos kolektyvai – Griškabūdžio kultūros centro „Nova“ (vad. Nijolė Černevičienė) ir „Užnovietis“ (vad. Raimonda Černevičiūtė), Kazlų Rūdos „Sūduonia“ ir „Zobalda“ (vad. Daina Ciegienė), Plokščių „Vaiguva“ (vad. Asta Grigaitienė), Gelgaudiškio „Šilupė“ (vad. Audronė Adomaitienė).
Plutiškių kultūros namų teatro (vad. Žibutė Labutienė) aktoriai džiugino spektakliu „Trys mylimos“, pastatytu pagal Žemaitės apysaką.
Pradėjus griežti kaimo kapeloms sėdinčiųjų sumažėjo, o išgirdus geros muzikos kapelijos , , Sadūnai“ užvedančias melodijas kojos kilnojosi ir jauniems, ir lazdele pasiramsčiuojantiems senoliams. Vakaruškos tęsėsi iki pusiaunakčio, kol nuo kojų nusivarė ir muzikantai, ir šokėjai.
Galerija: Amatų diena
Publikuota: 2022-06-09 08:04:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|