„Santaka“ / Nepasirinkus elektros tiekėjo šviesa neužges / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Net ir pasirinkus nepriklausomą tiekėją už gedimų šalinimą ir toliau liks atsakinga ESO.

ESO nuotr.


Nepasirinkus elektros tiekėjo šviesa neužges

Eglė KVIESULAITIENĖ


Nors belikę pora savaičių, apie pusė gyventojų, kuriems privalu pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, to dar nepadarė. Ekspertai paaiškino, dėl ko verta paskubėti ir kas gresia tiems, kurie iki numatyto termino to nepadarys.



Kainos skiriasi

1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys buitiniai vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti iki birželio 18 dienos. Dažnam kyla klausimas, kas nutiks, jei nepriklausomo elektros tiekėjo dėl kokių nors priežasčių taip ir nepasirinks. ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila nuramino, kad namuose tų, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, elektra birželio 18-ąją tikrai neužges, tačiau tikėtina, kad tokie vartotojai finansiškai praloš.

ESO vartotojams teiks garantinio tiekimo paslaugą, tačiau jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

R. Radvilos teigimu, su biržos kaina susieti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai vartotojams bet kokiu atveju bus palankesni nei garantinio tiekimo sąlygos.

Šiuo pasauliui įtemptu metu elektros, kaip ir kitų su energetika susijusių produktų, kainos auga ir nuolat kinta. Pagal Lietuvos energetikos agentūros skelbiamas preliminarias birželio 1 dieną tiekėjų siūlomas kainas, brangiausiai parduoti elektrą siūlo bendrovė „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“. Per savaitę ypač smarkiai padidėjo „Enefit“, kiek mažiau – „Igničio“ siūloma kaina, o „Perlas energijos“ ir „Elektrum Lietuvos“ kainos mažėjo.


„Enefit“ prognozuojama vidutinė mėnesio sąskaita, pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, per savaitę išaugo 3, 36 euro (iki 51, 32 euro), „Igničio“ – 1, 05 euro (iki 48, 9 euro), kai praėjusią savaitę įmonė ją buvo sumažinusi 3, 3 euro.

„Perlas energijos“ sąskaita sumažėjo 3 eurais (iki 46, 35 euro), „Elektrum Lietuvos“ – 1, 76 euro (iki 45, 75 euro).

Lietuvos energetikos agentūra prognozinius skaičiavimus atliko darydama prielaidą, jog per mėnesį suvartojama vidutiniškai apie 150 kWh elektros energijos, iš jos 65 proc. – dienos metu, o 35 proc. – nakties.



Reforma nekalta

R. Radvila nuramino tuos, kurie baiminasi, kad privatūs elektros tiekėjai gali neskubėti taisyti gedimų ar remontuoti nutrūkusių laidų. Net ir pasirinkus nepriklausomą tiekėją už visus su infrastruktūra susijusius klausimus ir toliau liks atsakinga ESO. Ji rūpinsis galios užtikrinimu, didinimu, gedimų šalinimo darbais, saulės elektrinių įrengimo klausimais ir kt.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas sakė prisiklausantis įvairių mitų apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Dalis gyventojų linkę manyti, kad realios konkurencijos tarp tiekėjų apskritai nėra, nes jie – tik tarpininkai tarp elektros gamintojų ir pirkėjų, o jų darbas tėra išrašyti sąskaitas klientams.


Tačiau toks įsivaizdavimas yra visiškai klaidingas, mat viena pagrindinių nepriklausomų elektros tiekėjų funkcijų yra geriausiomis įmanomomis sąlygomis įsigyti elektros energiją regiono rinkose. Norėdami įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus ir pasiūlyti kuo geresnę kainą klientams, tiekėjai sudarinėja tiesiogines elektros įsigijimo sutartis su saulės, vėjo parkų, hidroelektrinių savininkais ir kitais elektros gamintojais visame regione. Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę.
Lietuvoje veikia 6 nepriklausomi elektros tiekėjai, kurie gali pirkti energiją iš šimtų gamintojų.


Beje, dėl iškilusių elektros kainų žmonės dažnai linkę apkaltinti rinkos liberalizacijos procesą. Visgi reikėtų pripažinti, kad pati reforma dėl to tikrai nekalta – kainos kilo dėl veiksnių pasaulinėse išteklių rinkose bei Rusijos pradėto karo. Didžioji dalis Europos Sąjungos jau seniai yra liberalizavusi mažmenines elektros rinkas. Estijoje rinka liberalizuota dar 2013 m., Latvijoje – 2015 m., Švedijoje – 1996 m., Suomijoje – 1997 metais.




Gyventojai išloš

Abejojantiems, ar tokia reforma apskritai reikalinga, P. Kalmantas pateikė telekomunikacijų sektoriaus pavyzdį. Jis priminė, kad prieš daugiau nei 20 metų telekomunikacijų srityje Lietuvoje buvo vos pora tiekėjų, taigi telefoninių paslaugų kainos buvo gerokai didesnės. Atsiradus konkurencijai vartotojai tik išlošė.

Mažmeninėje elektros rinkoje taip pat atsiranda reali konkurencija – šalyje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, kurie gali pirkti elektros energiją iš šimtų elektros gamintojų regione. Daugėja gyventojų, kurie patys ant savo namų stogų turi saulės elektrines, netrukus jie galės ne tik patenkinti savo poreikius, bet ir parduoti sugeneruotos energijos perteklių kitiems vartotojams.

Kai kuriems gyventojams mažiau girdėti nepriklausomų elektros tiekėjų vardai kelia klausimą dėl patikimumo. Tačiau P. Kalmantas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis nepriklausomų elektros tiekėjų yra didžiausių elektros gamintojų, susikūrusių dar prieš daugybę metų, dukterinės įmonės. Kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai šalyje veikia jau ne vienus metus.



Klaidingas įspūdis

Nemaža dalis gyventojų laikosi nuomonės, kad būtų geriau, jei elektros tiekimą visiems užtikrintų visuomeninis tiekėjas, nes jo kaina – mažiausia. Tačiau, pasak P. Kalmanto, svarbu pastebėti, kad visuomeninio tiekimo kaina iki liepos 1 d. yra dirbtinai sumažinta, Vyriausybės siūlymu Seimui nusprendus praėjusių metų gale prasidėjusį elektros kainų augimą išdėstyti per 5 metus.

Toks kainų augimo paskirstymas per laikotarpį sudaro klaidingą įspūdį, kad visuomeninis elektros tiekimas yra pigesnis. Nors toks valdžios sprendimas leido visuomeniniam tiekėjui išlaikyti žemas kainas gyventojams, dėl to susidarė 215 mln. eurų įmonės skola, kuri vis dar auga.

Kainų skirtumą tarp visuomeninio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų lemia ir tai, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nustatoma pusmečiui į priekį, o nepriklausomų elektros tiekėjų sąskaitos ir pasiūlymai atspindi kiekvieną mėnesį elektros rinkoje besiformuojančias elektros kainas.

Pasigirsta kalbų, kad būtų geriau, jei dabartiniu aukštų elektros kainų laikotarpiu būtų dar pusmečiui ar ilgiau atidedama elektros rinkos liberalizavimo reforma. Pasak P. Kalmanto, tai galėtų būti tinkama priemonė trumpuoju laikotarpiu, jei būtų pagrindo manyti, kad elektros kainos biržoje artimiausioje ateityje mažės. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, tokių prognozių nėra.


ESO atstovas atkreipė dėmesį, kad nepatenkinti nepriklausomo tiekėjo teikiamomis paslaugomis gyventojai turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti sutartį ir per dvi savaites pasirinkti kitą elektros tiekėją. Žinoma, visada būtina atsižvelgti į sutarties sąlygas.

Palyginti tiekėjų pasiūlymus gyventojai gali Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiuoklėje skaiciuokle.vert.lt. Atsakymų į klausimus, kylančius dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, galima rasti svetainėje pasirinkitetiekeja.lt.



Publikuota: 2022-06-07 10:44:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai