|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-06-02 16:28
|
|
|
Ištaigingus romų namus Sorokų mieste puošia liūtai, žirgai, antikinės skulptūros.
Autoriaus nuotr.
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–42)
Būnant karo Ukrainoje stebėtoju rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Tačiau neplanuotai nuvykus į Moldovos romų sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kailiu pajutus romų neapykantą Ukrainai, ES, NATO ir net Lietuvai tapo aišku, kad šios temos nutylėti visgi negalima.
Toks vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniška ir daro didžiulį poveikį.
Romų klestėjimo metas
Į 160 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo nutolusius Sorokus nuvykau dėl visai kitos priežasties, tačiau nusprendžiau pasižvalgyti ir po romų mikrorajoną. Mat suintrigavo žinia, kad Sorokai yra vadinami Moldovos romų sostine, o jų mikrorajonas garsėja ištaigingiausiais namais.
Sorokuose gyvena 22 tūkst. žmonių, iš kurių 3 proc. arba apie 700 yra romai. Jie apsigyvenę pačioje aukščiausioje kalvoje, todėl būtent jų namai yra iškilę virš viso miesto. Paprastai miestų ir miestelių senamiesčiuose aukščiausiai yra pasistiebę bažnyčių bokštai, o Sorokuose keliautojus iš toli pasitinka auksu švytintys romų pilaičių kupolai.
Pasirodo, jog prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję ir lenktyniavo tarpusavyje, kas pasistatys puikiausią namą. Per tokias keistas lenktynes čia išdygo net į JAV Kapitolijaus rūmus bei Maskvos Didįjį teatrą panašūs namai, patraukę net užsienio turistų dėmesį.
Kalvos viršūnėje žemės kainos prieš trisdešimtmetį buvo rekordiškai sukilusios. Už sklypą namui reikėjo pakloti 100 tūkst. eurų, o kai kurių rūmų statyba viršijo milijoną eurų.
Romai tvirtina, jog jie lobo iš siuvimo kooperatyvų, kuriuos sovietinės eros pabaigoje buvo leista steigti. Pasiūtus deficitinius sportinius kostiumus, vyriškas maudymosi glaudes, moteriškas puošnias liemenėles romai esą labai pelningai pardavinėjo visoje TSRS ir lobo iš to.
Sorokų gyventojai spėja, jog vietos romai pelnėsi ir iš prekybos narkotikais, įvairių apgaulės aferų, vagysčių. Kaip ten bebūtų, tačiau nemažai vietos romų tuo metu buvo didžiai praturtėję ir stengėsi pasistatyti puikų didelį namą kalvos viršūnėje.
Neįtikėtino iškilmingumo laidotuvės
Romų lyderis, baronu tituluotas Mirči Čeraris svajojo šį Sorokų mikrorajoną paskelbti romų valstybe be sienų – Romanostanu, tačiau tokio valdžios leidimo negavo. M. Čerario viršenybę pripažino visi Moldovos romai, ir į jį buvo kreipiamasi sprendžiant visus tarpusavio ginčus.
Prieš 24 metus šešiasdešimtmečiui M. Čerariui mirus nuo cukraligės, jo laidotuvių iškilmingumas pritrenkė Moldovą. Kadangi pagal tradiciją romai atsisveikinti su pašarvotu mirusiuoju skiria net dvylika dienų, M. Čerario kūno būklę prižiūrėjo geriausi Kišiniovo specialistai.
Specialiai užsakytas 15 tūkst. eurų kainavęs karstas buvo atvežtas iš Italijos, o baltu marmuru dengtame mauzoliejuje buvo sudėti visi asmeniniai M. Čerari daiktai, net nešiojamasis kompiuteris, telefonas bei jo mėgstamas konjakas ir viskis.
Laidotuvėse grojo garsūs Moldovos muzikantai, eisenoje kartu su keliais tūkstančiais žmonių ėjo ir romai iš šešių aplinkinių valstybių.
Pikti dėl pablogėjusio gyvenimo
Pinigų upė romams netikėtai ėmė džiūti po to, kai prieš 31 metus Moldova, kaip ir Lietuva, paskelbė atsiskiriančios nuo TSRS. Kišiniovui įvedus sienų kontrolę, apmokestinus prekes bei ėmus kovoti su šešėline veikla, romų verslai ėmė žlugti. Dauguma jaunesnių išvyko verslus vystyti į Rusiją, palikę didingus namus Sorokuose prižiūrėti pensininkams tėvams ar neturtingiems giminaičiams. Daugybė pradėtų statyti pilaičių liko neužbaigtos ir dabar jos, vijokliais apžėlusios, trūnija.
Sorokuose likę gyventi romai vaikus leidžia į rusišką mokyklą, žiūri Maskvos TV, keikia Moldovos savarankiškumą, o dėl karo Ukrainoje peikia vien Kyjivą. Kad žymiai lengviau yra manipuliuoti neišsilavinusių žmonių nuomone, teko įsitikinti vienoje gatvėje sutikus besišnekučiuojančių keliolikos romių grupę.
Kalbintos vidutinio amžiaus moterys prisipažino, jog lankė tik pradinę mokyklą, o dvi pensininkės pasisakė nemokančios nei skaityti, nei rašyti. Tai joms esą netrukdė važinėti po TSRS platybes ir pardavinėti kooperatyvų siuvinius. Marijos vardu prisistačiusi pensininkė tvirtino, jog daug kartų pelningai prekiavo Kauno turgavietėje ir net prisiminė keletą lietuviškų žodžių. Kita romė, 38 m. Svieta, teigė, jog gyvena Maskvoje ir vadovauja ten perkeltai siuvimo įmonei, kuri esą dideliais kiekiais siuva patalynę. Svieta į Sorokus atvyko norėdama pagal romų paprotį su giminėmis paminėti tėvo mirimo 40 dienų sukaktį. Ji keikė Moldovos vyriausybę, šią žiemą padidinusią mokesčius už šildymą. „Kur tai matyta – Maskvoje buto apšildymas tapo keliskart pigesnis nei Sorokuose. Mano tėvai žiemą, kad nesušaltų nekūrenamame name, apsimūturiavę daugybe rūbų turėjo glaustis vien virtuvėje“, – piktinosi moteris. Ji sakė, kad žiemą taip vargo daugybė namų apšildymą atsijungusių romų.
Paklausus apie Ukrainoje vykstantį karą, tiek Svieta, tiek Marija, tiek kitos moterys vieningai kartojo propagandinius Kremliaus TV teiginius, jog dėl visko kalti Kyjivo fašistai. Kaltos esą ir Moldova bei Lietuva, kam išardė TSRS, kurioje, anot jų, visi gyveno labai draugiškai ir gerai.
Atsisveikinant viena romė pasiūlė nemokamai išburti man ateitį, tačiau paprašė saujoje laikyti suspaustus 50 eurų. Atsisakius išsiimti pinigus dingo ir romės noras pasakyti man kažką „labai svarbaus“.
Aklai tiki Maskvos propaganda
Sužinojęs, kur gyvena garsaus čigonų barono, velionio M. Čerario sūnus Artūras, panorau su juo susitikti, tačiau jo namų durys buvo užrakintos. Yrančios barono namo palangės ir laiptai bei kieme rūdyjantys septyni automobiliai liudijo, kad šio namo šlovė tikrai užgeso.
Klestėjimo laikais, dar sovietmečiu, kiekvienas vietos romas garbės reikalu laikė turėti bent vieną vakarietišką automobilį. M. Čerari turėjo dvi tokias mašinas, tačiau dabar abi jos kieme stovi apipuvusios.
Romų moterys patarė pakalbėti ir su jų vyrais, kurie dienas leidžia tarpusavyje postringaudami kalno viršūneje įrengtoje poilsiavietėje. Pakalbėti su tais vyrais man visgi nepavyko. Išgirdę, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, romų vyrai ne tik kad nesileido į jokias diskusijas, bet ėmė agresyviai raginti nešdintis lauk. Pavymui jie šaukė, jog kartu su visa Lietuva, ES bei NATO esu kaltas dėl TSRS subyrėjimo ir jų vargų, tik vienintelė Maskva neša gėrį ir taiką pasauliui.
Pamaniau, kad tų žmonių pyktį iš dalies galima suprasti, nes dėl TSRS iširimo žlugo jų svajonės gyventi sočiai ir labai ištaiginguose namuose. Kartu pagalvojau, kad Moldovos vyriausybė daro didelę klaidą šalyje Lietuvos pavyzdžiu neuždrausdama Rusijos televizijos programų.
Moldovos televizijos eteryje vis dar lyderiauja Rusijos televizijos kanalai. Tai galimai įtakoja, kad sostinės gatvėse tebedominuoja rusų kalba, o Sorokų romai aklai tiki Maskvos propaganda.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Sorokų (Moldova)
(Bus daugiau)
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–42) |
Būnant karo Ukrainoje stebėtoju rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Tačiau neplanuotai nuvykus į Moldovos romų sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kailiu pajutus romų neapykantą Ukrainai, ES, NATO ir net Lietuvai tapo aišku, kad šios temos nutylėti visgi negalima.
Toks vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniška ir daro didžiulį poveikį.
Į 160 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo nutolusius Sorokus nuvykau dėl visai kitos priežasties, tačiau nusprendžiau pasižvalgyti ir po romų mikrorajoną. Mat suintrigavo žinia, kad Sorokai yra vadinami Moldovos romų sostine, o jų mikrorajonas garsėja ištaigingiausiais namais.
Sorokuose gyvena 22 tūkst. žmonių, iš kurių 3 proc. arba apie 700 yra romai. Jie apsigyvenę pačioje aukščiausioje kalvoje, todėl būtent jų namai yra iškilę virš viso miesto. Paprastai miestų ir miestelių senamiesčiuose aukščiausiai yra pasistiebę bažnyčių bokštai, o Sorokuose keliautojus iš toli pasitinka auksu švytintys romų pilaičių kupolai.
Pasirodo, jog prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję ir lenktyniavo tarpusavyje, kas pasistatys puikiausią namą. Per tokias keistas lenktynes čia išdygo net į JAV Kapitolijaus rūmus bei Maskvos Didįjį teatrą panašūs namai, patraukę net užsienio turistų dėmesį.
Kalvos viršūnėje žemės kainos prieš trisdešimtmetį buvo rekordiškai sukilusios. Už sklypą namui reikėjo pakloti 100 tūkst. eurų, o kai kurių rūmų statyba viršijo milijoną eurų.
Romai tvirtina, jog jie lobo iš siuvimo kooperatyvų, kuriuos sovietinės eros pabaigoje buvo leista steigti. Pasiūtus deficitinius sportinius kostiumus, vyriškas maudymosi glaudes, moteriškas puošnias liemenėles romai esą labai pelningai pardavinėjo visoje TSRS ir lobo iš to.
Sorokų gyventojai spėja, jog vietos romai pelnėsi ir iš prekybos narkotikais, įvairių apgaulės aferų, vagysčių. Kaip ten bebūtų, tačiau nemažai vietos romų tuo metu buvo didžiai praturtėję ir stengėsi pasistatyti puikų didelį namą kalvos viršūnėje.
Romų lyderis, baronu tituluotas Mirči Čeraris svajojo šį Sorokų mikrorajoną paskelbti romų valstybe be sienų – Romanostanu, tačiau tokio valdžios leidimo negavo. M. Čerario viršenybę pripažino visi Moldovos romai, ir į jį buvo kreipiamasi sprendžiant visus tarpusavio ginčus.
Prieš 24 metus šešiasdešimtmečiui M. Čerariui mirus nuo cukraligės, jo laidotuvių iškilmingumas pritrenkė Moldovą. Kadangi pagal tradiciją romai atsisveikinti su pašarvotu mirusiuoju skiria net dvylika dienų, M. Čerario kūno būklę prižiūrėjo geriausi Kišiniovo specialistai.
Specialiai užsakytas 15 tūkst. eurų kainavęs karstas buvo atvežtas iš Italijos, o baltu marmuru dengtame mauzoliejuje buvo sudėti visi asmeniniai M. Čerari daiktai, net nešiojamasis kompiuteris, telefonas bei jo mėgstamas konjakas ir viskis.
Laidotuvėse grojo garsūs Moldovos muzikantai, eisenoje kartu su keliais tūkstančiais žmonių ėjo ir romai iš šešių aplinkinių valstybių.
Pinigų upė romams netikėtai ėmė džiūti po to, kai prieš 31 metus Moldova, kaip ir Lietuva, paskelbė atsiskiriančios nuo TSRS. Kišiniovui įvedus sienų kontrolę, apmokestinus prekes bei ėmus kovoti su šešėline veikla, romų verslai ėmė žlugti. Dauguma jaunesnių išvyko verslus vystyti į Rusiją, palikę didingus namus Sorokuose prižiūrėti pensininkams tėvams ar neturtingiems giminaičiams. Daugybė pradėtų statyti pilaičių liko neužbaigtos ir dabar jos, vijokliais apžėlusios, trūnija.
Sorokuose likę gyventi romai vaikus leidžia į rusišką mokyklą, žiūri Maskvos TV, keikia Moldovos savarankiškumą, o dėl karo Ukrainoje peikia vien Kyjivą. Kad žymiai lengviau yra manipuliuoti neišsilavinusių žmonių nuomone, teko įsitikinti vienoje gatvėje sutikus besišnekučiuojančių keliolikos romių grupę.
Kalbintos vidutinio amžiaus moterys prisipažino, jog lankė tik pradinę mokyklą, o dvi pensininkės pasisakė nemokančios nei skaityti, nei rašyti. Tai joms esą netrukdė važinėti po TSRS platybes ir pardavinėti kooperatyvų siuvinius. Marijos vardu prisistačiusi pensininkė tvirtino, jog daug kartų pelningai prekiavo Kauno turgavietėje ir net prisiminė keletą lietuviškų žodžių. Kita romė, 38 m. Svieta, teigė, jog gyvena Maskvoje ir vadovauja ten perkeltai siuvimo įmonei, kuri esą dideliais kiekiais siuva patalynę. Svieta į Sorokus atvyko norėdama pagal romų paprotį su giminėmis paminėti tėvo mirimo 40 dienų sukaktį. Ji keikė Moldovos vyriausybę, šią žiemą padidinusią mokesčius už šildymą. „Kur tai matyta – Maskvoje buto apšildymas tapo keliskart pigesnis nei Sorokuose. Mano tėvai žiemą, kad nesušaltų nekūrenamame name, apsimūturiavę daugybe rūbų turėjo glaustis vien virtuvėje“, – piktinosi moteris. Ji sakė, kad žiemą taip vargo daugybė namų apšildymą atsijungusių romų.
Paklausus apie Ukrainoje vykstantį karą, tiek Svieta, tiek Marija, tiek kitos moterys vieningai kartojo propagandinius Kremliaus TV teiginius, jog dėl visko kalti Kyjivo fašistai. Kaltos esą ir Moldova bei Lietuva, kam išardė TSRS, kurioje, anot jų, visi gyveno labai draugiškai ir gerai.
Atsisveikinant viena romė pasiūlė nemokamai išburti man ateitį, tačiau paprašė saujoje laikyti suspaustus 50 eurų. Atsisakius išsiimti pinigus dingo ir romės noras pasakyti man kažką „labai svarbaus“.
Sužinojęs, kur gyvena garsaus čigonų barono, velionio M. Čerario sūnus Artūras, panorau su juo susitikti, tačiau jo namų durys buvo užrakintos. Yrančios barono namo palangės ir laiptai bei kieme rūdyjantys septyni automobiliai liudijo, kad šio namo šlovė tikrai užgeso.
Klestėjimo laikais, dar sovietmečiu, kiekvienas vietos romas garbės reikalu laikė turėti bent vieną vakarietišką automobilį. M. Čerari turėjo dvi tokias mašinas, tačiau dabar abi jos kieme stovi apipuvusios.
Romų moterys patarė pakalbėti ir su jų vyrais, kurie dienas leidžia tarpusavyje postringaudami kalno viršūneje įrengtoje poilsiavietėje. Pakalbėti su tais vyrais man visgi nepavyko. Išgirdę, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, romų vyrai ne tik kad nesileido į jokias diskusijas, bet ėmė agresyviai raginti nešdintis lauk. Pavymui jie šaukė, jog kartu su visa Lietuva, ES bei NATO esu kaltas dėl TSRS subyrėjimo ir jų vargų, tik vienintelė Maskva neša gėrį ir taiką pasauliui.
Pamaniau, kad tų žmonių pyktį iš dalies galima suprasti, nes dėl TSRS iširimo žlugo jų svajonės gyventi sočiai ir labai ištaiginguose namuose. Kartu pagalvojau, kad Moldovos vyriausybė daro didelę klaidą šalyje Lietuvos pavyzdžiu neuždrausdama Rusijos televizijos programų.
Moldovos televizijos eteryje vis dar lyderiauja Rusijos televizijos kanalai. Tai galimai įtakoja, kad sostinės gatvėse tebedominuoja rusų kalba, o Sorokų romai aklai tiki Maskvos propaganda.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Sorokų (Moldova)
(Bus daugiau)
Galerija: Sorokai
Publikuota: 2022-06-02 16:28:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|