„Santaka“ / Kardinolas S. Tamkevičius jaunimui: branginkite savo šaknis ir laisvę / Iš širdies

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iš širdies

Dalinkitės:  



Kardinolas S. Tamkevičius jaunimui: branginkite savo šaknis ir laisvę


Seime įvyko konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas pasidalijo renginio globėjas kardinolas Sigitas TAMKEVIČIUS.



– Jūsų Eminencija, kokias „Kronikos“ pamokas Lietuva išmoko, o kokias galbūt primiršo?

– Svarbiausioji „Kronikos“ pamoka – už tiesą ir laisvę reikia kovoti per visą gyvenimą. Dievas mus apdovanojo laisve, bet tą laisvę daug kas kėsinasi pavergti. Ne tik išorinės jėgos, bet ir įvairūs mūsų vidiniai polinkiai.

Pavergti žmogų gali kėsintis ne tik išorinis, gerai matomas priešas, kaip tai vyksta šiandienėje Ukrainoje, bet ir blogis, esantis šalia mūsų, pavyzdžiui, alkoholis, narkotikai ir panašūs dalykai. Ir ši vergystė gali būti nemažiau pražūtinga už išorinę nelaisvę. Jei žmogus nebudi, jis gali labai lengvai prarasti laisvę.

Sovietmečiu viskas buvo aišku: buvome okupuoti, okupantas kovojo prieš tautiškumą, prieš Bažnyčią. Buvo labai akivaizdu, kur reikia priešintis. Šiandien gali atrodyti, kad jau nereikia kovoti už laisvę. Bet tokiomis laisvės sąlygomis yra pavojus pasinerti į pramogas, daiktus ir jau nebranginti tiesos, tikėjimo. Žmogus gali nė nepajusti, kad savo vidumi tampa pavergtas.


Gyvename laisvoje Lietuvoje, bet tikrai laisvų žmonių, man atrodo, yra mažuma.

Sovietmečiu kovojome už išorinę laisvę, šiandien tos kovos jau nebereikia. Tačiau už visišką žmogaus laisvę reikia kovoti visą gyvenimą. Tai ir būtų „Kronikos“ pamoka.

– Kodėl Lietuvoje būtent Bažnyčia tapdavo laisvės kovų bastionu? Prisiminkime 1863-iųjų sukilimą, blaivybės sąjūdį, knygnešius, pasipriešinimą sovietizacijai. Gal tai susiję su faktu, kad Lietuva yra civilizacijų paribyje, o Katalikų Bažnyčia yra vakarietiškos civilizacijos pamatas? Vadinasi, civilizacijų kova Lietuvoje neišvengiamai reiškia ir pasirinkimą – su Katalikų Bažnyčia ar prieš ją?

– Bažnyčia stovi ant uolos, kuria yra Kristus ir jo paskelbtoji Evangelija. Kas priima Kristų, savo gyvenimą stato ne ant smėlio, bet ant uolos. Kristus apie save pasakė: „Aš esu tiesa“ ir „Tiesa padarys jus laisvus.“ Vadinasi, krikščionis niekuomet nesusitaikys su vergiška padėtimi. Krikščioniškasis tikėjimas, jei jo nuosekliai laikomasi, visais laikais padėdavo žmonėms stovėti tiesos pusėje ir kovoti už laisvę. Kai žmogus be tikėjimo ima kurti savo tiesas, labai dažnai jis nueina į klystkelius. Manau, Bažnyčia tuo ir brangi tiek praeityje, tiek šiandien, kad ji žmogų padaro tvirtą, sąžiningą, kovojantį su bet kokia prievarta.


Galime tik pasidžiaugti, kad Vakarų civilizacija kūrėsi ant krikščioniškų pamatų. Tai užtikrino jos gyvybingumą. Dėl to mūsų tikėjimas yra didelė brangenybė.

Žvelgdami į savo istoriją matome, kad Bažnyčia ir jos žmonės visada kovojo už laisvę: carinės priespaudos laikais – knygnešiai, sovietmečiu – „Kronika“, vėliau Sąjūdis. Ir visur pirmose gretose matome tikinčius žmones, krikščionis. Esminis dalykas – jog tikėjimas padaro žmogų pakankamai stiprų, tikėjimas iš žmogaus reikalauja gyventi tiesoje, elgtis pagal sąžinę. Todėl tvirtai tikinčio žmogaus neįmanoma pavergti. Jis visada kovos už tikrą laisvę.

– Kaip Lietuvos visuomenėje keitėsi požiūris į „Kroniką“, jos leidėjus ir platintojus per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį?

– „Kronika“ nestokojo dėmesio per visą Nepriklausomybės laikotarpį, o šiemet, minint jos leidybos 50 metų jubiliejų, to dėmesio yra išskirtinai daug.

Dauguma „Kronikos“ žmonių buvo kuklūs ir nematė reikalo apie save kalbėti. Tačiau dėmesys su metais augo, o ypač artėjant apvalioms sukaktims – 30-mečiui, 40-mečiui. Šiemet dėmesio ypač daug: iš visų pusių analizuojama, kokia „Kronikos“ įtaka buvo anuomet, kokios pamokos gali būti šiandien.


Apie „Kronikos“ leidimą, apie tai, kas buvo prieš 50 metų, kalbėta daug. Kartais man atrodo, kad gal net per daug. Bet labai svarbu, jog mes iš „Kronikos“ fakto pasidarytume išvadas dabarčiai. Žmonės ir sovietmečiu, ir dabar yra panašūs. Ir anuomet, ir šiandien mums reikia stovėti tiesos pusėje, kovoti už tikrą vidinę, dvasinę laisvę.

Todėl „Kronikos“ pamokos šiandien yra ne mažiau aktualios, nes mus daug kas bando pavergti. Pavyzdžiui, genderistinė ideologija, kurią popiežius Pranciškus įvardija kaip ideologinę kolonizaciją. Arba pastangos tikėjimą, Bažnyčią palikti kažkur pariby, tarsi tai būtų visiškai nesvarbu.

Manau, kad labai svarbi „Kronikos“ pamoka – jog mūsų tautos pamatų pamatas buvo ir yra krikščionybė, ir kad šitą pamatą reikia labai branginti. Jei, neduok Dieve, mes jį prarastume, būtume bevilčiai.

Reikia kalbėti apie tai, ką padarė „Kronika“ savo laiku, paanalizuoti, ką mes šiandien turime padaryti, kad būtume tokie tvirti, kokie tvirti buvo „Kronikos“ žmonės.

– Kada sunkiau skleisti tiesos žodį – ar tada, kai jis persekiojamas ir draudžiamas, ar tada, kai jis prilyginamas kiekvieno asmeninėms tiesoms?

– Tiesos žodį galima skleisti bet kokiose sąlygose, tik reikia, kad žmogus jį būtų suradęs. Sunkios sąlygos kartais gali būti net palankesnės branginti tiesos žodį, nes tuomet, kai gyvenimas lengvas, mes lengvai išlempame ir pradedame branginti tik tai, kas naudinga mūsų egoizmui ir savimeilei.

Manau, kad „Kronikos“ reikšmė pakankamai įvertinta, ateityje istorikai analizuodami sovietmetį galbūt galės dar nuodugniau išstudijuoti tą ilgą, sunkų stagnacijos laikotarpį nuo partizaninio pasipriešinimo pabaigos iki Sąjūdžio. Juk jeigu ne „Kronika“, tai žmonėse laisvės dvasia būtų buvusi dar labiau prislopinta.

Viena vertus, „Kronika“ skleidė informaciją apie pavergtą Lietuvą, kita vertus, ji drąsino žmones stovėti tiesos ir laisvės pusėje.

– Gimė ir išauga jaunoji karta, kuri tiek apie „Kroniką“, tiek apie totalitarinį sovietmečio režimą žino tik iš vadovėlių arba vyresniųjų pasakojimų. Kokią žinią jai norėtumėte palikti?

– Yra didelė pagunda manyti, kad svarbu tik tai, ką mes patys šiandien kuriame. Labai lengva taip susireikšminti. Svarbiausia žinia, kurią norėčiau palikti jaunajai kartai: labai branginkite savo šaknis. Tos šaknys yra visa tai, ką kūrė ir už ką kovojo visi mūsų pirmtakai. Šis paveldas yra brangenybė, iš kurios galime mokytis kurti ateitį. Istorija yra gyvenimo mokytoja, ta mokytoja yra ir mūsų istorinės šaknys.




Regina STATKUVIENĖ



Publikuota: 2022-06-02 09:34:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai