Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-05-30 17:01

---

Baidarės jau yra tapusios neatsiejama Dariaus Kasulaičio gyvenimo dalimi.

Vilkaviškietis Darius Kasulaitis neįsivaizduoja savo gyvenimo be gamtos ir plaukiojimo baidarėmis. Vyras jau penktus metus iš eilės šiltąjį metų sezoną pradeda ne vieną dieną trunkančiu upių žygiu.

Pernai metų idėja

7 dienos, beveik 300 kilometrų, daugybė įsimintinų gamtos vaizdų ir, aišku, nuotykiai – taip atrodė D. Kasulaičio bei jo bičiulių plaukimas baidarėmis Ventos upe Lietuvos ir Latvijos teritorijomis. Tradiciškai Darius į žygį išsiruošė su kitu vilkaviškiečiu Liutauru Čižausku. Tai buvo jau penkta ilga kartu įveikta vyrų kelionė. Šiemet prie jų prisijungė dar 4 asmenys: taip pat mūsų rajono gyventojai Mindaugas Protasevičius, Arūnas Ramanauskas, šiaulietis Darius Užmiškis bei Arnas Grigaitis iš Karmėlavos.

Plaukti Ventos upe iki pat Ventspilio žygeiviai planavo dar praėjusiais metais, tačiau jų ketinimus pakoregavo pandemija, kadangi tuo metu įplaukus į Latvijos teritoriją būtų tekę kurį laiką karantinuotis. Tąkart nuspręsta apsiriboti vien Lietuvos vandenimis, tad buvo pasirinktas maždaug 450 km ilgio maršrutas Šventosios, Neries ir Nemuno upėmis.

„Iš tikrųjų šiais metais irgi planavome apsiriboti šalies upėmis – Žeimena, Nerimi bei Nemunu. Visgi bendradarbis patarė nepamiršti praėjusių metų planų ir plaukti iki Ventspilio. Likus maždaug mėnesiui iki išplaukimo datos apsisprendėme pakeisti ankstesnį sumanymą ir pasirinkome plaukimą Venta“, – pasakojo D. Kasulaitis.

Draugiški latviai

Pakeitę maršrutą žygeiviai nė kiek nesigailėjo. Venta vyrams pateikė nemažai staigmenų ir netikėtumų. Kelionės metu jiems ne kartą teko užplaukti ant seklumų, įveikti ne vieną krioklį, o fantastiški gamtos vaizdai buvo verti visų irkluojant atiduotų jėgų. Labiausiai baidarininkams įsiminė daugybė Lietuvos teritorijoje stūksančių senų malūnų, Latvijos Venecija vadinamame Kuržemės miestelyje Kuldygoje esantis plačiausias Europos krioklys bei turistų itin pamėgti Riežupės smėlio urvai. Tai – beveik 2 km ilgio požeminis smėlio olų labirintas. Olos buvo iškastos žmonių rankomis, o jose aptiktas kvarcinis smėlis naudotas stiklo gamybai. Giliausia vieta olose yra 10 metrų po žeme.

„Šie urvai buvo vienintelis objektas, kurį išties planavome aplankyti. Jie – labai įspūdingi. Plaukdami baidarėmis stengėmės gėrėtis mus supančiais gamtos vaizdais. Aplankėme keletą netoli pakrantės esančių apžvalgos bokštų, matėme daugybę briedžių, bebrų bei kiškių, įvairių vandens paukščių. Net naminę žąsį, plaukiančią upe, sutikome. Įsiminė ir prie plačiausio Europos krioklio į viršų šokinėjančios žuvys. Iš pradžių manėme, kad tai lašišos, tačiau vėliau supratome, jog ten – žiobriai“, – pasakojo D. Kasulaitis.

Jis džiaugėsi, kad plaukiant pasitaikė puikūs orai. Lijo tik priešpaskutinę dieną. Tąkart vyrai dėl itin stipraus vėjo ir smarkios liūties net liko be vakarienės, mat išlipę į krantą skubėjo kuo greičiau statytis palapines ir jose pasislėpti.

„Lietuvoje upės pakrantės yra pritaikytos baidarininkams, o štai Latvijoje – nelabai. Dėl to nakvodavome privačiuose sklypuose. Laimei, žmonės pasitaikė išties draugiški, maloniai sutikdavo mus įsileisti. Vienas latvis mums net atvežė malkų, kastuvą ir vandens“, – geru žodžiu kaimynus minėjo pašnekovas.

Supratingi lietuviams pasirodė ir Latvijos pareigūnai. Baigę savo kelionę tautiečiai paskutinę naktį nakvojo paplūdimyje, kuriame negalima statyti palapinių. Paryčiais tai pastebėję vietos pakrantės apsaugos tarnybos darbuotojai visai nepyko ant žygeivių, o kaip tik išreiškė jiems palaikymą.



Rytinis išgąstis

Įprastai keliauninkai kasdien stengdavosi įveikti bent po 50 km. Aišku, dėl įvairių aplinkybių tai ne visada pavykdavo.

Žygio metu pasitaikė ir kuriozų. Pavyzdžiui, jau pačioje kelionės pradžioje A. Ramanauskas sulaužė savo irklą. Laimei, vyras turėjo įsidėjęs atsarginį.

Dar vienas netikėtumas ištiko M. Protasevičių. Priplaukus vieną maždaug 3 metrų aukščio krioklį jis sugalvojo baidarę žemyn nuleisti virve. Visgi įgyvendinti šio sumanymo iki galo nepasisekė. Beleidžiant baidarę ši staiga išsprūdo, o kartu su ja žemyn nugarmėjo ir Mindaugas. Sužeidimų išvengti pavyko, tačiau vilkaviškietis prarado telefoną – šis sušlapo ir daugiau nebeveikė.

Nemalonus incidentas keliautojus ištiko ir netoli Mažeikių. Tąkart jie nakvojo šalia traukinio bėgių. Maždaug 5 val. ryto visus prižadino agresyviai nusiteikęs ir rankoje peilį ar kastetą laikęs tamsaus gymio vyriškis. Jis ėmė purtyti vieną žygeivių palapinę, grasino visus išžudyti. Iš miegų prabudę baidarininkai iš pradžių nesuvokė, kas vyksta, tačiau greitai suprato situacijos rimtumą. Vienas iš keliauninkų su savimi turėjo dujų balionėlį, tačiau jo panaudoti neprireikė. Agresyviai nusiteikęs vietinis gyventojas išsigando ir greitai bėgiais nurūko tolyn.

„Tąkart daugiau jau neužmigome. Susikrovėme daiktus ir išplaukėme šiek tiek anksčiau nei įprastai. Apskritai, kiekvieną rytą keldavomės be žadintuvų. Gamta pati mus pabudindavo. Vakarais stengdavomės maždaug 20 val. pradėti ieškoti nakvynės vietų. Vėlyvas pavasaris ar ankstyva vasara keliauti baidarėmis yra labai palankus laikas – gamta jau prabudusi, dienos ganėtinai ilgos bei šiltos“, – kalbėjo pašnekovas.



Dviračiu į Ventės ragą

Darius tikino, kad prieš planuojant panašią kelionę būtina gerai viską apgalvoti. Anot jo, su savimi reikia pasiimti tik būtiniausius daiktus, kurie neapsunkintų žygio. Vyras patarė įsidėti tris komplektus drabužių: skirtus plaukti, miegoti ir atsarginius. Rūbai privalo būti ne tik atsparūs vandeniui ir vėjui, bet ir patogūs.

D. Kasulaičio teigimu, gamtoje lengviau ištverti alkį, o ir maisto suvartojama daug mažiau nei įprastomis sąlygomis. Būtent dėl to jo nereikia įsidėti pernelyg daug. Pašnekovas patarė taip pat nepamiršti pasirūpinti vandens atsargomis. Per šią kelionę vienas žmogus vidutiniškai sunaudojo 15 litrų vandens.

Anot Dariaus, specialaus fizinio pasiruošimo plaukiant baidarėmis nereikia. Pavyzdžiui, vilkaviškietis M. Protasevičius šia vandens transporto priemone apskritai plaukė pirmą kartą gyvenime.

„Kartą paragavęs, sustoti jau nebegaliu. Džiaugiuosi, kad šeima mane labai palaiko. Kai šįkart grįžau, iš žmonos ir vaikų net gavau dovanų medalį, ant kurio buvo užrašytos kelionės pradžios ir pabaigos datos. Lygiai tokį patį suvenyrą man įteikė ir praėjusiais metais, kai dviračiu keliavau į Ventės ragą. Pamenu, kad tąkart kelionės neplanavau. Tiesiog atsikėliau ryte, pasakiau žmonai, kad išvykstu ir, kol ji paruošė pusryčius, aš jau buvau susikrovęs daiktus. Dviračiu per penkias dienas įveikiau apie 500 km“, – su šypsena prisiminė D. Kasulaitis.

Šiais metais jis su šeima žada dar dažniau keliauti po gamtą.

Vyras įsigijo nemažą kemperį, tad norint jį išbandyti belieka tik sulaukti gerų orų.

Pamažu vilkaviškietis galvoje dėlioja ir ateities žygius baidarėmis.

Akivaizdu, kad ir kitą pavasarį jis su bičiuliais tikrai išsiruoš į ne vieną dieną truksiantį ir ne vieną šimtą kilometrų besitęsiantį žygį.

Galerija: žygis baidarėmis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---