|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Iniciatyvos
Įgyvendintu projektu džiaugėsi idėjos autorė Asta Rūškytė.Linos OVČINIKOVOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Prieš 20 metų šalia miestelio ošiančio šilo pievelėje Vištyčio kaimo bendruomenė pastatė akmenį su iškaltu užrašu „Šaltalankių giraitė 2002“. Žmonės savo jėgomis aptvarkė aplinką, buvo atvestas elektros įvadas. Čia kurį laiką būdavo organizuojamos Joninės, kaimo bendruomenės susibūrimai. Vis dėlto laikui bėgant teritorija buvo apleista, pamiškėje suvešėjo krūmynai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai paskelbus bendruomenių iniciatyvų konkursą gyvenamajai aplinkai gerinti, Vištyčio žmonės nusprendė pateikti paraišką kompleksiškai sutvarkyti Šaltalankių giraitėje esančią pievą. Projektas rajono gyventojams pasirodė patrauklus, ir, žmonėms nubalsavus, Savivaldybės administracija skyrė 25 tūkst. eurų jam įgyvendinti. Išnaikinus šabakštynus, pievelė buvo sutvarkyta, pastatyta 17 suoliukų, šiukšliadėžės, įrengti lauko šviestuvai, nupirkta mobili scena būsimiems renginiams. Pievelę sutvarkiusiems vištytiškiams beliko skinti savo darbo vaisius: praėjusį savaitgalį bendruomenės poreikiams pritaikytoje pievoje surengta atidarymo šventė. Vištytiškius sveikino ir su jais bendravo į šventę atvykę Seimo narys Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Vištyčio seniūnė Odeta Riklienė, miestelio bendruomenės pirmininkė Vilma Menčinskienė bei buvusi bendruomenės pirmininkė Rūta Stankevičienė, projekto idėjos autorė Asta Rūškytė, Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, Vištyčio pasienio užkardos vadas Rolandas Griškonis. Šventės dalyviai plojo, dainomis pritarė, o kai kas ir pašoko grojant folkloro ansambliui „Šilojai“ bei „Vištyčio“ kapelai. O kad svečiai išalkę į namus neskubėtų, jie buvo pavaišinti gardžia Girėnų seniūnaičio Kęstučio Pranaičio išvirta šurpa. Atminimo akmenį Šaltalankių giraitė jau turi, o šį kartą jos prieigas papildė gyvosios gamtos elementai. Per šventę buvo pasodinti šeši gražūs ąžuoliukai, ilgaamžiškumo ir bendruomenės istorijos simboliai. Vištyčio krašto žmonės gali pasidžiaugti, kad miestelio erdvės nuolat gražėja: paežerėje įrengtas pėsčiųjų takas, tvarkomas centras, renovuotas senasis vėjo malūnas. Smagiai nuteikia tai, jog Vištyčio bendruomenė vienintelė rajone nuo pat pradžių dalyvavo visuose trijuose Vilkaviškio rajono savivaldybės paskelbtuose bendruomenių iniciatyvų konkursuose ir laimėjo visų trijų projektų (dviejų didžiųjų bei vieno mažojo) finansavimą. Šio konkurso lėšomis Vištytyje ne tik sutvarkyta teritorija prie Šaltalankių giraitės, bet ir pagal šių metų paraišką numatyta įrengti terasą, nuo kurios būtų galima apžvelgti Vištyčio ežerą. Tiesa, pats pirmasis, 2020 m. pateiktas projektas, kuriuo buvo užsimota įrengti pelkių taką, dėl rangovų kaltės įstrigo, tačiau idėja nenumarinta ir planuojama įgyvendinti vėliau. Vištyčio seniūnė džiaugėsi tiek žmonių aktyvumu teikiant paraiškas, tiek pačių bendruomenės pateiktų idėjų aktualumu. Anot O. Riklienės, jei paraiškos finansuojamos, vadinasi, yra pažangios, atitinka žmonių poreikius. Ir ne tik šio krašto, bet ir viso rajono gyventojų. Juk pačioje Vištyčio seniūnijoje gyvena tik 926 gyventojai, o šiemet parašytas Vištyčio ežero apžvalgos kalvos projektas surinko dvigubai daugiau, net 1 890 palaikymo balsų. „Smagu, kad mus palaiko. Vištytis – iš tiesų savitas, unikalus turistinis rekreacinis mūsų rajono kampelis. Be abejonių, jį reikia tvarkyti, puoselėti, gerinti infrastruktūrą, kad tai būtų traukos vieta visiems žmonėms. Ir tikrai labai smagu, kai pas mus atvykstantys pailsėti svečiai sako, kad Vištytis keičiasi“, – kalbėjo O. Riklienė. Seniūnė tikisi, kad Šaltalankių giraitės pievelė nuo šiol bus puiki vieta kultūriniams renginiams: folkloro koncertams, spektakliams, menininkų susibūrimams.
Galerija: Šaltalankio giraitė
Publikuota: 2022-05-27 09:45:23 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|