|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-05-23 10:09
|
|
|
Andrius GRYGELAITIS
Kaip ir kiekvieną pavasarį, Vilkaviškio anoniminių alkoholikų (AA) grupė „Aušra“ pakvietė visuomenę susipažinti su savo veikla, besiremiančia sveikimo programa „Dvylika žingsnių“. Šiais metais organizacija paminėjo 27-ąsias gyvavimo metines.
Priima tarsi į šeimą
1995 m. balandžio 29 d. Vilkaviškio parapijos salėje įvyko pirmasis atviras mūsų krašto AA susirinkimas. Jau po keleto dienų, gegužės 2 d., įvyko ir uždaras grupės narių susitikimas. Būtent tada ir buvo grupei suteiktas „Aušros“ pavadinimas. Iš pradžių į susirinkimus rinkdavosi nedaug žmonių. Tik po kurio laiko, plačiau pasklidus žiniai apie vykdomą veiklą, atvykdavo vis daugiau asmenų.
Šiandien „Aušros“ narių susitikimai vyksta kiekvieną trečiadienį bei sekmadienį, nuo 19 val., Vilkaviškyje, Gedimino g. 19. Juos reguliariai lanko bent 10–15 žmonių. Dalis iš jų – senbuviai, tačiau yra ir nemažai naujokų. Kaip sakė lankantieji grupę, per 27 metus nebuvo nė karto, kad dėl kokių nors priežasčių susirinkimas neįvyktų. Nesvarbu, ar tradicinę susitikimo dieną švenčiamos Kalėdos, Velykos ar minima kokia nors kita proga, bent keletas AA į susirinkimą vis tiek ateina.
Paskaičiuota, kad kasmet prie grupės prisijungia apie 30 naujų asmenų – tiek vyrų, tiek moterų. Jų amžius taip pat gana įvairus.
Susirinkimuose dalyvaujantys žmonės stengiasi padėti vieni kitiems išbristi iš alkoholio liūno. Svarbiausia, kad žengdamas į sveikimo kelią alkoholikas visų pirma suprastų ir pats sau pripažintų, kad yra bejėgis prieš alkoholį ir kad jo gyvenimas tapo nebevaldomas.
Kiekvieną naujoką „Aušros“ nariai priima kaip į šeimą. Čia susirinkusieji nesijuokia vieni iš kitų, nesityčioja, o stengiasi suprasti, užjausti ir padėti. Visi čia yra lygūs ir vienodi, nėra aukštesnių, stipresnių, galingesnių.
Viskas vyksta lygybės, draugiškumo, geranoriškumo principais.
Garantuoja anonimiškumą
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 140 AA grupių. Mūsų rajone, be Vilkaviškio, susirinkimai taip pat vyksta dar dviejose vietovėse. Pilviškiuose nuo 19 val. AA renkasi antradieniais bei ketvirtadieniais į patalpas, esančias Vasario 16-osios g. 24, o Kybartuose tuo pačiu metu susirinkimai prasideda pirmadieniais bei penktadieniais, J. Basanavičiaus g. 44.
AA susirinkimuose neklausiama pavardės, kitų duomenų. Grupės saugo visų savo narių anonimiškumą. Vienintelė sąlyga – būti AA draugijos nariu ir stengtis sveikti pagal „Dvylikos žingsnių“ programą, padedančią mesti gerti.
Grupėse nėra nei stojamojo, nei nario mokesčių, jos išsilaiko iš pačių dalyvių įnašų.
Gėrė nuo 12 metų
Susirinkimų metu AA daug kalbasi, dalijasi savo istorijomis, pasakoja vieni kitiems, kaip pasikeitė jų gyvenimai atsisakius alkoholio. Daugumos jų istorijos turi panašumų, todėl šia liga sergantiems asmenims nėra sunku suprasti vieniems kitus, užjausti, palaikyti, padėti.
Kaip teigė vienas Vilkaviškio grupės narys, dažniausiai skiriasi tik išgerto alkoholio kiekiai, o potyriai – tie patys. Jis pats prisipažino pirmą kartą alkoholio paragavęs būdamas vos 12 metų, kai artimieji liepė išvirti vadinamosios naminukės.
„Gyvenau tokioje aplinkoje, kurioje gėrė beveik visi. Tik mama ir viena teta nevartojo alkoholio. Kai pirmą sykį paragavau samagono, jis man nepasirodė skanus, tačiau atsirado nepaaiškinamas noras jo dar sykį gurkštelėti. Alkoholį vartojau dažnai – mokykloje, studijų metais. Kai pašaukė į armiją, galvojau, kad ten bus tvarka. Bet progų išgerti ir ten netrūko“, – pasakojo rajono gyventojas.
Dėl nuolatinio gėrimo vyras ilgam buvo paguldytas į ligoninę. Ten jam daktarai patarė bent metus negerti, priešingu atveju būtų grėsusi mirtis. Po metų vyras grįžo prie senų įpročių.
„Paskutinį sykį 9 mėnesius be pertraukų gėriau dieną naktį. Bent stiklinę degtinės išgerdavau ryte, per pietus, prieš miegą. Net pabudęs vidury nakties eidavau ieškoti alkoholio. Visi mano išgėrinėjimai prasidėdavo linksmai, tačiau baigdavosi vienodai. Atsibusdavau nesiorientuodamas, kokia diena ar paros laikas. Nieko neprisimindavau. Tik pažvelgdavau į mašiną ir, jei ji nebūdavo apdaužyta, pasijusdavau ramiau, kad greičiausiai girtas nieko neužmušiau“, – pasakojo kraštietis.
Negalėjo įsivaizduoti
Kita savo istorija pasidalijusi vilkaviškietė teigė augusi tikinčioje inteligentų šeimoje, kurioje meilės trūkumu skųstis tikrai negalėjo. Tiesa, problemų su alkoholio vartojimu turėjo moters tėvas. Ji dažnai melsdavo Dievo, kad šis jį pasiimtų, o mamai net buvo „nužiūrėjusi“ kitą vyrą.
Augdama vilkaviškietė ne kartą keitė gyvenamąją vietą. Ji ne sykį regėjo, kaip girti žmonės susimuša, teko matyti ir kaip neblaivios moterys gimdo vaikus. Pati net negalėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną alkoholis taps ir jos gyvenimo problema.
„Vaikystėje labai mėgau saldainius su likeriu. Senelis kartais įpildavo paragauti naminio vyno ar alaus. Visgi didesni alkoholio kiekiai į mano duris pasibeldė tik jau sukūrus šeimą. Iš pradžių išgerdavau darbe. Tuo metu atrodė, kad tai galiu kontroliuoti. Vėliau prasidėjo nuolatiniai pasisėdėjimai namuose su draugais, po kurių, aišku, reikėdavo „pratęsimų“. Galiausiai tapau buitine alkoholike – ėmiau gerti viena. Kad turiu priklausomybę, pajutau būdama 33 metų, tačiau gydytis neskubėjau“, – prisipažino moteris.
Gyventi šia diena
Abu savo istorijomis pasidaliję kraštiečiai pripažino, kad jei ne AA grupė, greičiausiai tarp gyvųjų šiandien jų nebūtų. Vyras teigė ilgai nenorėjęs pripažinti, kad yra alkoholikas, o manė, jog tiesiog išgėrinėja pernelyg dažnai. Iš pradžių jis mėgino gydytis vaistais, tačiau šie norimų rezultatų nedavė. Neretai tabletes jis užgėrinėdavo... alumi ar degtine.
„Priėjau stadiją, kuomet dėl sveikatos jau negalėjau gerti, tačiau negerti irgi neišėjo. Reikėjo skubiai kažką daryti. Pirmą kartą nueiti į AA grupę pasiryžau Marijampolėje. Bijojau, kad Vilkaviškyje mane atpažins. Pirmasis susitikimas didelio įspūdžio nepadarė, bet vedamas smalsumo nuvykau dar sykį. Pamenu, jog net užpykau ant grupės narių, kad šie draudžia gerti. Negalėjau įsivaizduoti, jog net per šventes negalėsiu pakelti šampano taurės. Kai ėmiau garsiai apie tai kalbėti, vienas iš grupės narių paklausė, ar kada nors girdėjau draudimą vartoti alkoholį. Ir iš tikrųjų tuomet supratau, kad gerti man niekas niekada nedraudė“, – prisiminė rajono gyventojas.
Jis iki šiol puikiai atsimena bičiulio patarimą, kuomet šis pasiūlė negalvoti pernelyg toli į priekį, o gyventi dabartimi ir negerti tik šiandien. Ir taip elgtis kasdien.
Visiškai atsisakyti alkoholio vyrui padėjo ir tikėjimas. Kraštietis kasdien dėkoja Dievui, kad šis jį laiku apsaugojo. Tikėjimas itin svarbus ir jau kurį laiką svaigiųjų gėrimų nevartojančiai vilkaviškietei. Ji pasakojo, jog mesti gerti mėgino palaipsniui. Iš pradžių visiškai atsitiktinai ji susipažino su keletu AA grupės narių, kurie individualių susitikimų metu bandė ją ištraukti iš alkoholio vartojimo liūno.
„Vienas draugas vis ateidavo ir pasakodavo, kaip jam pavyko atsisakyti alkoholio. Kalbėdamas su manimi jis gerdavo arbatą, o aš tuo metu gurkšnodavau... brendį. Kai galiausiai pasiryžau nueiti į AA susitikimą, man iš karto palengvėjo“, – teigė vilkaviškietė.
Dar vienas kraštietis teigė, kad frazė, jog alkoholis suteikia sparnus, yra klaidinga. Anot jo, išgėręs žmogus gal ir užsiaugina sparnus, tačiau netenka dangaus – jam nėra kur skraidyti, todėl belieka tik voliotis ant žemės.
„Iš tikrųjų tik būdamas blaivus jaučiuosi tarsi ant sparnų“, – teigė AA grupės „Aušra“ narys.
Kaip ir kiekvieną pavasarį, Vilkaviškio anoniminių alkoholikų (AA) grupė „Aušra“ pakvietė visuomenę susipažinti su savo veikla, besiremiančia sveikimo programa „Dvylika žingsnių“. Šiais metais organizacija paminėjo 27-ąsias gyvavimo metines. |
1995 m. balandžio 29 d. Vilkaviškio parapijos salėje įvyko pirmasis atviras mūsų krašto AA susirinkimas. Jau po keleto dienų, gegužės 2 d., įvyko ir uždaras grupės narių susitikimas. Būtent tada ir buvo grupei suteiktas „Aušros“ pavadinimas. Iš pradžių į susirinkimus rinkdavosi nedaug žmonių. Tik po kurio laiko, plačiau pasklidus žiniai apie vykdomą veiklą, atvykdavo vis daugiau asmenų.
Šiandien „Aušros“ narių susitikimai vyksta kiekvieną trečiadienį bei sekmadienį, nuo 19 val., Vilkaviškyje, Gedimino g. 19. Juos reguliariai lanko bent 10–15 žmonių. Dalis iš jų – senbuviai, tačiau yra ir nemažai naujokų. Kaip sakė lankantieji grupę, per 27 metus nebuvo nė karto, kad dėl kokių nors priežasčių susirinkimas neįvyktų. Nesvarbu, ar tradicinę susitikimo dieną švenčiamos Kalėdos, Velykos ar minima kokia nors kita proga, bent keletas AA į susirinkimą vis tiek ateina.
Paskaičiuota, kad kasmet prie grupės prisijungia apie 30 naujų asmenų – tiek vyrų, tiek moterų. Jų amžius taip pat gana įvairus.
Susirinkimuose dalyvaujantys žmonės stengiasi padėti vieni kitiems išbristi iš alkoholio liūno. Svarbiausia, kad žengdamas į sveikimo kelią alkoholikas visų pirma suprastų ir pats sau pripažintų, kad yra bejėgis prieš alkoholį ir kad jo gyvenimas tapo nebevaldomas.
Kiekvieną naujoką „Aušros“ nariai priima kaip į šeimą. Čia susirinkusieji nesijuokia vieni iš kitų, nesityčioja, o stengiasi suprasti, užjausti ir padėti. Visi čia yra lygūs ir vienodi, nėra aukštesnių, stipresnių, galingesnių.
Viskas vyksta lygybės, draugiškumo, geranoriškumo principais.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 140 AA grupių. Mūsų rajone, be Vilkaviškio, susirinkimai taip pat vyksta dar dviejose vietovėse. Pilviškiuose nuo 19 val. AA renkasi antradieniais bei ketvirtadieniais į patalpas, esančias Vasario 16-osios g. 24, o Kybartuose tuo pačiu metu susirinkimai prasideda pirmadieniais bei penktadieniais, J. Basanavičiaus g. 44.
AA susirinkimuose neklausiama pavardės, kitų duomenų. Grupės saugo visų savo narių anonimiškumą. Vienintelė sąlyga – būti AA draugijos nariu ir stengtis sveikti pagal „Dvylikos žingsnių“ programą, padedančią mesti gerti.
Grupėse nėra nei stojamojo, nei nario mokesčių, jos išsilaiko iš pačių dalyvių įnašų.
Susirinkimų metu AA daug kalbasi, dalijasi savo istorijomis, pasakoja vieni kitiems, kaip pasikeitė jų gyvenimai atsisakius alkoholio. Daugumos jų istorijos turi panašumų, todėl šia liga sergantiems asmenims nėra sunku suprasti vieniems kitus, užjausti, palaikyti, padėti.
Kaip teigė vienas Vilkaviškio grupės narys, dažniausiai skiriasi tik išgerto alkoholio kiekiai, o potyriai – tie patys. Jis pats prisipažino pirmą kartą alkoholio paragavęs būdamas vos 12 metų, kai artimieji liepė išvirti vadinamosios naminukės.
„Gyvenau tokioje aplinkoje, kurioje gėrė beveik visi. Tik mama ir viena teta nevartojo alkoholio. Kai pirmą sykį paragavau samagono, jis man nepasirodė skanus, tačiau atsirado nepaaiškinamas noras jo dar sykį gurkštelėti. Alkoholį vartojau dažnai – mokykloje, studijų metais. Kai pašaukė į armiją, galvojau, kad ten bus tvarka. Bet progų išgerti ir ten netrūko“, – pasakojo rajono gyventojas.
Dėl nuolatinio gėrimo vyras ilgam buvo paguldytas į ligoninę. Ten jam daktarai patarė bent metus negerti, priešingu atveju būtų grėsusi mirtis. Po metų vyras grįžo prie senų įpročių.
„Paskutinį sykį 9 mėnesius be pertraukų gėriau dieną naktį. Bent stiklinę degtinės išgerdavau ryte, per pietus, prieš miegą. Net pabudęs vidury nakties eidavau ieškoti alkoholio. Visi mano išgėrinėjimai prasidėdavo linksmai, tačiau baigdavosi vienodai. Atsibusdavau nesiorientuodamas, kokia diena ar paros laikas. Nieko neprisimindavau. Tik pažvelgdavau į mašiną ir, jei ji nebūdavo apdaužyta, pasijusdavau ramiau, kad greičiausiai girtas nieko neužmušiau“, – pasakojo kraštietis.
Kita savo istorija pasidalijusi vilkaviškietė teigė augusi tikinčioje inteligentų šeimoje, kurioje meilės trūkumu skųstis tikrai negalėjo. Tiesa, problemų su alkoholio vartojimu turėjo moters tėvas. Ji dažnai melsdavo Dievo, kad šis jį pasiimtų, o mamai net buvo „nužiūrėjusi“ kitą vyrą.
Augdama vilkaviškietė ne kartą keitė gyvenamąją vietą. Ji ne sykį regėjo, kaip girti žmonės susimuša, teko matyti ir kaip neblaivios moterys gimdo vaikus. Pati net negalėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną alkoholis taps ir jos gyvenimo problema.
„Vaikystėje labai mėgau saldainius su likeriu. Senelis kartais įpildavo paragauti naminio vyno ar alaus. Visgi didesni alkoholio kiekiai į mano duris pasibeldė tik jau sukūrus šeimą. Iš pradžių išgerdavau darbe. Tuo metu atrodė, kad tai galiu kontroliuoti. Vėliau prasidėjo nuolatiniai pasisėdėjimai namuose su draugais, po kurių, aišku, reikėdavo „pratęsimų“. Galiausiai tapau buitine alkoholike – ėmiau gerti viena. Kad turiu priklausomybę, pajutau būdama 33 metų, tačiau gydytis neskubėjau“, – prisipažino moteris.
Abu savo istorijomis pasidaliję kraštiečiai pripažino, kad jei ne AA grupė, greičiausiai tarp gyvųjų šiandien jų nebūtų. Vyras teigė ilgai nenorėjęs pripažinti, kad yra alkoholikas, o manė, jog tiesiog išgėrinėja pernelyg dažnai. Iš pradžių jis mėgino gydytis vaistais, tačiau šie norimų rezultatų nedavė. Neretai tabletes jis užgėrinėdavo... alumi ar degtine.
„Priėjau stadiją, kuomet dėl sveikatos jau negalėjau gerti, tačiau negerti irgi neišėjo. Reikėjo skubiai kažką daryti. Pirmą kartą nueiti į AA grupę pasiryžau Marijampolėje. Bijojau, kad Vilkaviškyje mane atpažins. Pirmasis susitikimas didelio įspūdžio nepadarė, bet vedamas smalsumo nuvykau dar sykį. Pamenu, jog net užpykau ant grupės narių, kad šie draudžia gerti. Negalėjau įsivaizduoti, jog net per šventes negalėsiu pakelti šampano taurės. Kai ėmiau garsiai apie tai kalbėti, vienas iš grupės narių paklausė, ar kada nors girdėjau draudimą vartoti alkoholį. Ir iš tikrųjų tuomet supratau, kad gerti man niekas niekada nedraudė“, – prisiminė rajono gyventojas.
Jis iki šiol puikiai atsimena bičiulio patarimą, kuomet šis pasiūlė negalvoti pernelyg toli į priekį, o gyventi dabartimi ir negerti tik šiandien. Ir taip elgtis kasdien.
Visiškai atsisakyti alkoholio vyrui padėjo ir tikėjimas. Kraštietis kasdien dėkoja Dievui, kad šis jį laiku apsaugojo. Tikėjimas itin svarbus ir jau kurį laiką svaigiųjų gėrimų nevartojančiai vilkaviškietei. Ji pasakojo, jog mesti gerti mėgino palaipsniui. Iš pradžių visiškai atsitiktinai ji susipažino su keletu AA grupės narių, kurie individualių susitikimų metu bandė ją ištraukti iš alkoholio vartojimo liūno.
„Vienas draugas vis ateidavo ir pasakodavo, kaip jam pavyko atsisakyti alkoholio. Kalbėdamas su manimi jis gerdavo arbatą, o aš tuo metu gurkšnodavau... brendį. Kai galiausiai pasiryžau nueiti į AA susitikimą, man iš karto palengvėjo“, – teigė vilkaviškietė.
Dar vienas kraštietis teigė, kad frazė, jog alkoholis suteikia sparnus, yra klaidinga. Anot jo, išgėręs žmogus gal ir užsiaugina sparnus, tačiau netenka dangaus – jam nėra kur skraidyti, todėl belieka tik voliotis ant žemės.
„Iš tikrųjų tik būdamas blaivus jaučiuosi tarsi ant sparnų“, – teigė AA grupės „Aušra“ narys.
Publikuota: 2022-05-23 10:09:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|