Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Lietuvoje pernai stebėtas ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotų augimas. Esminė jo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas. Karo keliama nežinomybė dėl būsimo derliaus kiekio neturėtų tapti priežastimi atsisakyti žaliojo kurso, nes ekologinis ūkininkavimas yra tvarus sprendimas siekiant stiprinti mūsų suverenitetą.

2020 m. Europoje ekologiškų produktų rinka pasiekė rekordinį lygį. Ji padidėjo 15 proc. ir pasiekė 52 mlrd. eurų – tai didžiausias augimo tempas per pastarąjį dešimtmetį. Toliau didėjo ir ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotai. Tačiau Lietuvoje sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotas 2020 m. mažėjo pirmą kartą nuo 2014 m.

Pernai jau stebėtas ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotų ir pareiškėjų augimas. Pasiekta 9 proc. riba nuo visos dirbamos žemės, o ES vidurkis, į kurį paprastai lygiuojamasi, yra 9, 2 proc. Esminė šio augimo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas ūkininkams naujiems žemdirbystės plotams įveiklinti.

Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai yra gerokai mažesni: Lietuvoje – 9 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 20 proc. Tačiau Lietuvoje gaminamos ir realizuojamos ekologiškos produkcijos kiekis yra pats didžiausias iš visų trijų Baltijos šalių.

Šalyje 2021 m. ekologinių produktų rinkos augimą taip pat skatino atnaujintas paramos teikimas naujai įsitraukiantiesiems į ekologinį ūkininkavimą. Mūsų šalies ekologinės gamybos atstovai daugiausia augina javus ir ankštines kultūras.

Rinkoje yra svarbių iniciatyvų, kurios jau veikia ir realiai. Pavyzdžiu galėtų būti tokie projektai, kurie skatina plėtoti viešąjį ekologišką maitinimą, vystyti perdirbimo veiklas, paremti trumpąsias tiekimo grandines ar šviesti visuomenę apie ekologiškos produkcijos ypatybes.

Vis dėlto išlieka stipri tendencija, kad ekologinis ūkininkavimas ir jo plėtra yra tiesiogiai susiję su finansine parama sektoriui. Sąmoningas ekologinės gamybos pasirinkimas netaps prioritetu, kol vartotojai nepradės reikalauti ekologiško produkto. Iki tol proveržis bus sunkiai pasiekiamas.

Karas Ukrainoje ir nežinomybė dėl būsimo derliaus kiekio suteikia pagrindo spekuliacijoms atsisakyti žaliojo kurso tikslų ar juos sulėtinti. Nors turėtume mąstyti priešingai. Ekologinis ūkininkavimas turėtų būti diegiamas dar didesniu mastu, nes tai yra tvarus sprendimas siekiant stiprinti mūsų suverenitetą. Pirma, juo draudžiama naudoti visas sintetines chemines medžiagas, ypač azotines trąšas, masiškai importuojamas įprastinio žemės ūkio atstovų. Antra, jis pagrįstas agronomine praktika, kuria siekiama užtikrinti ūkių autonomiją, kartu sprendžiant pagrindinius ekologinės ir klimato krizės iššūkius.

Dėl šių priežasčių ekologinis ūkininkavimas turėtų išlikti priimtiniausiu modeliu, nes jis leidžia vienu metu spręsti maisto savarankiškumo ir perėjimo ekologinės gamybos link iššūkius.





Pagal VšĮ „Ekoagros“ inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---