„Santaka“ / Ekologinis ūkininkavimas užtikrintų šalies ūkių autonomiją / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Ekologinis ūkininkavimas užtikrintų šalies ūkių autonomiją


Lietuvoje pernai stebėtas ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotų augimas. Esminė jo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas. Karo keliama nežinomybė dėl būsimo derliaus kiekio neturėtų tapti priežastimi atsisakyti žaliojo kurso, nes ekologinis ūkininkavimas yra tvarus sprendimas siekiant stiprinti mūsų suverenitetą.

2020 m. Europoje ekologiškų produktų rinka pasiekė rekordinį lygį. Ji padidėjo 15 proc. ir pasiekė 52 mlrd. eurų – tai didžiausias augimo tempas per pastarąjį dešimtmetį. Toliau didėjo ir ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotai. Tačiau Lietuvoje sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotas 2020 m. mažėjo pirmą kartą nuo 2014 m.

Pernai jau stebėtas ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotų ir pareiškėjų augimas. Pasiekta 9 proc. riba nuo visos dirbamos žemės, o ES vidurkis, į kurį paprastai lygiuojamasi, yra 9, 2 proc. Esminė šio augimo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas ūkininkams naujiems žemdirbystės plotams įveiklinti.

Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai yra gerokai mažesni: Lietuvoje – 9 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 20 proc. Tačiau Lietuvoje gaminamos ir realizuojamos ekologiškos produkcijos kiekis yra pats didžiausias iš visų trijų Baltijos šalių.


Šalyje 2021 m. ekologinių produktų rinkos augimą taip pat skatino atnaujintas paramos teikimas naujai įsitraukiantiesiems į ekologinį ūkininkavimą. Mūsų šalies ekologinės gamybos atstovai daugiausia augina javus ir ankštines kultūras.

Rinkoje yra svarbių iniciatyvų, kurios jau veikia ir realiai. Pavyzdžiu galėtų būti tokie projektai, kurie skatina plėtoti viešąjį ekologišką maitinimą, vystyti perdirbimo veiklas, paremti trumpąsias tiekimo grandines ar šviesti visuomenę apie ekologiškos produkcijos ypatybes.

Vis dėlto išlieka stipri tendencija, kad ekologinis ūkininkavimas ir jo plėtra yra tiesiogiai susiję su finansine parama sektoriui. Sąmoningas ekologinės gamybos pasirinkimas netaps prioritetu, kol vartotojai nepradės reikalauti ekologiško produkto. Iki tol proveržis bus sunkiai pasiekiamas.

Karas Ukrainoje ir nežinomybė dėl būsimo derliaus kiekio suteikia pagrindo spekuliacijoms atsisakyti žaliojo kurso tikslų ar juos sulėtinti. Nors turėtume mąstyti priešingai. Ekologinis ūkininkavimas turėtų būti diegiamas dar didesniu mastu, nes tai yra tvarus sprendimas siekiant stiprinti mūsų suverenitetą. Pirma, juo draudžiama naudoti visas sintetines chemines medžiagas, ypač azotines trąšas, masiškai importuojamas įprastinio žemės ūkio atstovų. Antra, jis pagrįstas agronomine praktika, kuria siekiama užtikrinti ūkių autonomiją, kartu sprendžiant pagrindinius ekologinės ir klimato krizės iššūkius.


Dėl šių priežasčių ekologinis ūkininkavimas turėtų išlikti priimtiniausiu modeliu, nes jis leidžia vienu metu spręsti maisto savarankiškumo ir perėjimo ekologinės gamybos link iššūkius.





Pagal VšĮ „Ekoagros“ inf.



Publikuota: 2022-05-17 09:38:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paupio takus papuošė ilgametės draugystės simbolis
* Jaukiuose pašnekesiuose – kraštiečių prisiminimai
* Apie medienos gabenimą reikės informuoti savivaldą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas