|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-05-09 15:59
|
|
|
Paminklas Ukrainos patriotui S. Banderai pastatytas jo tėvų namo kieme.
Eldorado BUTRIMO nuotr.
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22,
24–32, 34–35)
Įsakęs pradėti karą Ukrainoje Rusijos „caras“ Vladimiras Putinas tautiečiams pareiškė, jog tokiu būdu bus kovojama su fašistais ir nacionalistais.
Išbrauktas žodis „Ukraina“
Šie žodžiai daug kam buvo ir yra nesuprantami: kaip galima užpulti kitą valsybę, o jos žmones vadinti fašistais?! Apsilankius Lvivo muziejuje „Kalėjimas Lonckio gatvėje“, skirtame genocido aukoms atminti, bei muziejuje, esančiame Stary Ugryniv kaimelyje, V. Putino žodžių reikšmė tampa aiški.
Ukrainos istorijoje buvo įvairių etapų. Tauta buvo nepriklausoma ir turėjo pripažinti kitų valstybių valdymą, o viduramžiais nemažai jos žemių įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Pats prasčiausias istorijos etapas visgi buvo tas, kai po trečiojo Lietuvos bei Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – padalijimo 1795 m. dauguma jos žemių atiteko carinei Rusijai.
Maskvai priklausančioje Ukrainos dalyje buvo vykdomas spartus rusinimas, o nuo 1876 m. buvo ne tik draudžiama kalbėti ir rašyti ukrainietiškai, bet ir oficialiuose dokumentuose buvo išbrauktas žodis „Ukraina“.
Stepanas Bandera – kovų už nepriklausomybę simbolis
V. Putino siekis yra toks pat, kaip ir tuometinio Rusijos caro – prisijungti Ukrainos žemes. Todėl V. Putinas neretai ir tvirtina: „Tokios valstybės kaip Ukraina nėra, tos žemės yra rusiškos.“
Žinant šį V. Putino prasimanytą melą nesunku suprasti, kodėl labiausiai Kremliaus nemėgiamu ukrainiečiu jau devyniasdešimt metų yra Stepanas Bandera. Mat šis 1909 m. sausio 1 d. šventiko šeimoje gimęs vyriškis yra tapęs ukrainiečių kovų už nepriklausomybę simboliu.
S. Bandera sukūrė programą įtakingiausiai patriotinei partijai ir sugalvojo bei pirmas viešai teisme suriko garsųjį šūkį „Slava Ukraini! Heroiam slava!“ S. Bandera atsisakė ne tik Maskvos, bet ir Lenkijos bei nacistinės Vokietijos siūlytos dalinės Ukrainos autonomijos ir pareiškė, kad tikslas yra vienintelis – atgauti nepriklausomybę.
Tokio įžūlumo S. Banderai neatleido nei A. Hitleris, nei J. Stalinas. Užėmęs Lvivą A. Hitleris pasiuntė jį į koncentracijos lagerį, o J. Stalinas iš karto po karo siuntė NKVD agentus S. Banderą, tuo metu buvusį Vokietijoje, pagrobti. Tačiau to nepavyko padaryti, ir S. Bandera ėmė iš Vokietijos siųsti ginklus bei pinigus Ukrainos partizanams, taip, kaip ir lietuviai kovojusiesiems miškuose su rusų okupantais. Visgi 1959 m. Kremliaus pasiųstas žudikas šį ukrainiečių patriotą Miunchene nunuodijo, o Maskva ėmė skleisti melą, siekdama apjuodinti jo atminimą. Buvo meluojama, kad S. Bandera dalyvavo žydų pogromuose, civilių lenkų žudynėse, kad talkino naciams.
Melu nepatikėjo
Daugybę metų šmeiždamas S. Banderą Kremlius pasiekė tai, jog šiuo melu patikėjo nemaža dalis rusakalbių Ukrainos gyventojų, kasdien žiūrinčių Maskvos TV programas. Tačiau Vakarų Ukrainoje tokiu melu niekas nepatikėjo, ir prieš 31 metus šaliai atgavus nepriklausomybę S. Banderos vardu imtos vadinti mokyklos, gatvės, aikštės, pradėti statyti paminklai.
Sovietmečiu Stepano Banderos gimtajame Stary Ugryniv kaime nei mokykloje, nei cerkvėje ar parduotuvėje nebuvo galima nieko užsiminti apie šį politinį veikėją, priešingu atveju grėsė didžiuliai nemalonumai. Gyventojai tai žinojo ir tylėjo. Mat po karo visi buvę S. Banderos giminaičiai ar bičiuliai buvo ištremti į Sibirą – penkiasdešimt šeimų, apie du šimtus žmonių, nors kaimelyje iš viso gyveno vos tūkstantis.
Užtat 1978-aisiais S. Banderos vardas dėl kurioziško įvykio padėjo kaimeliui įgyti naują modernią mokyklą. Tai atsitiko po to, kai „Amerikos balso“ radijas pranešė, jog S. Banderos gimtame name tebeveikia mokykla. Tokia žinia nepaprastai įsiutino Maskvą, ir šios nurodymu per pusmetį kaimelyje išdygo nauja mokykla. Užtat S. Banderos tėvų namas buvo skubiai parduotas su sąlyga, kad naujasis šeimininkas jį nugriaus ir pasilikti galės tik ketvirtadalį pastato.
Naikino paminklus
Ukrainai atgavus nepriklausomybę 1990 m. spalio 15 d. to namo kieme buvo pastatytas paminklas S. Banderai. Tačiau po dviejų su puse mėnesių, gruodžio 30-ąją, jį kažkas susprogdino.
Pirmasis paminklas buvo gipsinis, tad po metų buvo nuspręsta jį atstatyti iš betono. Nors paminklą sodyboje ėmė saugoti sargas, penki kaukėti vyrai naktį visvien jį sunaikino. Žmonės matė, kad paryčiais kaimo pakraštyje nusileido malūnsparnis, iš kurio iššokę minėti vyrai nubėgo link S. Banderos sodybos. Ginkluoti teroristai žiauriai sumušė sargą ir susprogdino vos prieš dešimt dienų pastatytą paminklą.
Į trečią paminklą, bronzinį, pastatytą viduryje kiemo ir tolėliau nuo kelio, jau niekas nesikėsino, ir jis stovi ten jau trisdešimtus metus. Tačiau į prieš porą dešimtmečių gretimai atidarytą dviejų aukštų muziejų netrukus naktį kažkas metė granatą ir susprogdino duris.
„Mes, muziejaus darbuotojai, nebijome čia dirbti, tačiau iš Vokietijos miesto Miuncheno kapinių atvežtą kryžių apdėjome smėlio maišais, kad dabar koks diversantas nesugalvotų jo susprogdinti“, – kalbėjo muziejaus gidė Olia Choli. Istorikė papasakojo, jog S. Bandera Miunchene yra palaidotas todėl, kad ten žuvo pokaryje, kai jį specialia kulka nunuodijo KGB agentas.
Maskva įvykdyti šią žmogžudystę pasiuntė ukrainietį, taip esą siekdama parodyti, kad patys ukrainiečiai nekenčia S. Banderos. „Iš tiesų S. Banderos Maskva labai nekenčia todėl, kad visada buvo prieš Ukrainos nepriklausomybę, visada siekė mūsų šalį savintis, o S. Bandera čia yra tapęs kovų už laisvę simboliu“, – paaiškino O. Choli.
Varšuvą šokiravęs akibrokštas
Istorikės tvirtinimu, Maskva išsigalvoja ir daug metų skleidžia pramanytus gandus apie S. Banderą tam, kad sunaikintų šį nepriklausomybės kovų simbolį. Nerdamasi iš kailio Maskva net visus Ukrainos patriotus ėmė vadinti banderovcais, o dabartinį karą pradėdama skelbė, jog kovos su nacionalistais ir fašistais – S. Banderos pasekėjais.
„S. Bandera kovojo prieš trijų šalių okupantus, tų kovų metodai tais laikais ne visada buvo humaniški, todėl jį lengva kritikuoti, tačiau minėti kritikai tegul rūpinasi savo herojų tyrumu, o mes, ukrainiečiai, patys spręsime, kas yra mūsų didvyriai ir kam statysime paminklus“, – tokiais žodžiais ekskursiją užbaigė muziejaus gidė O. Choli.
Žodžius „Slava Ukraini!“ S. Bandera sušuko 1934 m. Lvivo teisme, išgirdęs mirties nuosprendį, o visa salė atsistojusių ukrainiečių atsakė „Heroiam slava!“. Toks akibrokštas išgarsino S. Banderą visoje Ukrainoje bei šokiravo Varšuvą, kuri po Pirmojo pasaulinio karo buvo okupavusi Vakarų Ukrainą. Bijodama ukrainiečių sukilimo Varšuva mirties nuosprendį tada pakeitė į kalėjimą iki gyvos galvos.
Raginimui nepakluso
S. Bandera negalėjo būti ne patriotu, nes toks buvo jo tėvas šventikas, kuris privertė visus savo septynis vaikus prisiekti, jog kalbės tik gimtąja kalba, kovos dėl nepriklausomybės ir niekada neišvyks iš Ukrainos. S. Bandera gimė ligotas, dėl skausmingų kojų sąnarių dažnai vaikščiojo su ramentais, be to, užaugo vos 159 centimetrus. Tačiau, nors ir būdamas fiziškai silpnas, jis pasižymėjo mąsliu protu ir todėl tapo garsiausiu patriotinio judėjimo ideologu. S. Bandera atsisakė derėtis su Lenkija, Rusija ir Vokietija dėl dalinės autonomijos ir net iškviestas pokalbio su A. Hitleriu atsisakė atšaukti Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.
Nacistinė Vokietija siekė ukrainiečiais papildyti savo armiją, bet buvo šokiruota, kai išvarius iš Lvivo TSRS karius 1941 m. birželio 30 d. vietos gyventojai paskelbė įkuriantys nepriklausomą valstybę. Nors vyriausybė gyvavo vos dešimt dienų, nei premjeras, nei Ukrainos nacionalistų organizacijos lyderis S. Bandera nepakluso A. Hitlerio raginimui atšaukti nepriklausomybę.
S. Banderos tėvą bei vieną iš brolių NKVD nužudė 1941-aisiais, o kiti du broliai žuvo Osvencimo konclageryje. Visos trys seserys buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebuvo leidžiama grįžti į gimtinę.
Vienintelė sesuo Oksana pamatė atgimusią tėvynę ir broliui S. Banderai įsteigtą muziejų. Ji mirė 2008-aisiais sulaukusi 91 metų.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Stary Ugryniv kaimo
(Bus daugiau)
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–35) |
Įsakęs pradėti karą Ukrainoje Rusijos „caras“ Vladimiras Putinas tautiečiams pareiškė, jog tokiu būdu bus kovojama su fašistais ir nacionalistais.
Išbrauktas žodis „Ukraina“
Šie žodžiai daug kam buvo ir yra nesuprantami: kaip galima užpulti kitą valsybę, o jos žmones vadinti fašistais?! Apsilankius Lvivo muziejuje „Kalėjimas Lonckio gatvėje“, skirtame genocido aukoms atminti, bei muziejuje, esančiame Stary Ugryniv kaimelyje, V. Putino žodžių reikšmė tampa aiški.
Ukrainos istorijoje buvo įvairių etapų. Tauta buvo nepriklausoma ir turėjo pripažinti kitų valstybių valdymą, o viduramžiais nemažai jos žemių įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Pats prasčiausias istorijos etapas visgi buvo tas, kai po trečiojo Lietuvos bei Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – padalijimo 1795 m. dauguma jos žemių atiteko carinei Rusijai.
Maskvai priklausančioje Ukrainos dalyje buvo vykdomas spartus rusinimas, o nuo 1876 m. buvo ne tik draudžiama kalbėti ir rašyti ukrainietiškai, bet ir oficialiuose dokumentuose buvo išbrauktas žodis „Ukraina“.
Stepanas Bandera – kovų už nepriklausomybę simbolis
V. Putino siekis yra toks pat, kaip ir tuometinio Rusijos caro – prisijungti Ukrainos žemes. Todėl V. Putinas neretai ir tvirtina: „Tokios valstybės kaip Ukraina nėra, tos žemės yra rusiškos.“
Žinant šį V. Putino prasimanytą melą nesunku suprasti, kodėl labiausiai Kremliaus nemėgiamu ukrainiečiu jau devyniasdešimt metų yra Stepanas Bandera. Mat šis 1909 m. sausio 1 d. šventiko šeimoje gimęs vyriškis yra tapęs ukrainiečių kovų už nepriklausomybę simboliu.
S. Bandera sukūrė programą įtakingiausiai patriotinei partijai ir sugalvojo bei pirmas viešai teisme suriko garsųjį šūkį „Slava Ukraini! Heroiam slava!“ S. Bandera atsisakė ne tik Maskvos, bet ir Lenkijos bei nacistinės Vokietijos siūlytos dalinės Ukrainos autonomijos ir pareiškė, kad tikslas yra vienintelis – atgauti nepriklausomybę.
Tokio įžūlumo S. Banderai neatleido nei A. Hitleris, nei J. Stalinas. Užėmęs Lvivą A. Hitleris pasiuntė jį į koncentracijos lagerį, o J. Stalinas iš karto po karo siuntė NKVD agentus S. Banderą, tuo metu buvusį Vokietijoje, pagrobti. Tačiau to nepavyko padaryti, ir S. Bandera ėmė iš Vokietijos siųsti ginklus bei pinigus Ukrainos partizanams, taip, kaip ir lietuviai kovojusiesiems miškuose su rusų okupantais. Visgi 1959 m. Kremliaus pasiųstas žudikas šį ukrainiečių patriotą Miunchene nunuodijo, o Maskva ėmė skleisti melą, siekdama apjuodinti jo atminimą. Buvo meluojama, kad S. Bandera dalyvavo žydų pogromuose, civilių lenkų žudynėse, kad talkino naciams.
Melu nepatikėjo
Daugybę metų šmeiždamas S. Banderą Kremlius pasiekė tai, jog šiuo melu patikėjo nemaža dalis rusakalbių Ukrainos gyventojų, kasdien žiūrinčių Maskvos TV programas. Tačiau Vakarų Ukrainoje tokiu melu niekas nepatikėjo, ir prieš 31 metus šaliai atgavus nepriklausomybę S. Banderos vardu imtos vadinti mokyklos, gatvės, aikštės, pradėti statyti paminklai.
Sovietmečiu Stepano Banderos gimtajame Stary Ugryniv kaime nei mokykloje, nei cerkvėje ar parduotuvėje nebuvo galima nieko užsiminti apie šį politinį veikėją, priešingu atveju grėsė didžiuliai nemalonumai. Gyventojai tai žinojo ir tylėjo. Mat po karo visi buvę S. Banderos giminaičiai ar bičiuliai buvo ištremti į Sibirą – penkiasdešimt šeimų, apie du šimtus žmonių, nors kaimelyje iš viso gyveno vos tūkstantis.
Užtat 1978-aisiais S. Banderos vardas dėl kurioziško įvykio padėjo kaimeliui įgyti naują modernią mokyklą. Tai atsitiko po to, kai „Amerikos balso“ radijas pranešė, jog S. Banderos gimtame name tebeveikia mokykla. Tokia žinia nepaprastai įsiutino Maskvą, ir šios nurodymu per pusmetį kaimelyje išdygo nauja mokykla. Užtat S. Banderos tėvų namas buvo skubiai parduotas su sąlyga, kad naujasis šeimininkas jį nugriaus ir pasilikti galės tik ketvirtadalį pastato.
Naikino paminklus
Ukrainai atgavus nepriklausomybę 1990 m. spalio 15 d. to namo kieme buvo pastatytas paminklas S. Banderai. Tačiau po dviejų su puse mėnesių, gruodžio 30-ąją, jį kažkas susprogdino.
Pirmasis paminklas buvo gipsinis, tad po metų buvo nuspręsta jį atstatyti iš betono. Nors paminklą sodyboje ėmė saugoti sargas, penki kaukėti vyrai naktį visvien jį sunaikino. Žmonės matė, kad paryčiais kaimo pakraštyje nusileido malūnsparnis, iš kurio iššokę minėti vyrai nubėgo link S. Banderos sodybos. Ginkluoti teroristai žiauriai sumušė sargą ir susprogdino vos prieš dešimt dienų pastatytą paminklą.
Į trečią paminklą, bronzinį, pastatytą viduryje kiemo ir tolėliau nuo kelio, jau niekas nesikėsino, ir jis stovi ten jau trisdešimtus metus. Tačiau į prieš porą dešimtmečių gretimai atidarytą dviejų aukštų muziejų netrukus naktį kažkas metė granatą ir susprogdino duris.
„Mes, muziejaus darbuotojai, nebijome čia dirbti, tačiau iš Vokietijos miesto Miuncheno kapinių atvežtą kryžių apdėjome smėlio maišais, kad dabar koks diversantas nesugalvotų jo susprogdinti“, – kalbėjo muziejaus gidė Olia Choli. Istorikė papasakojo, jog S. Bandera Miunchene yra palaidotas todėl, kad ten žuvo pokaryje, kai jį specialia kulka nunuodijo KGB agentas.
Maskva įvykdyti šią žmogžudystę pasiuntė ukrainietį, taip esą siekdama parodyti, kad patys ukrainiečiai nekenčia S. Banderos. „Iš tiesų S. Banderos Maskva labai nekenčia todėl, kad visada buvo prieš Ukrainos nepriklausomybę, visada siekė mūsų šalį savintis, o S. Bandera čia yra tapęs kovų už laisvę simboliu“, – paaiškino O. Choli.
Varšuvą šokiravęs akibrokštas
Istorikės tvirtinimu, Maskva išsigalvoja ir daug metų skleidžia pramanytus gandus apie S. Banderą tam, kad sunaikintų šį nepriklausomybės kovų simbolį. Nerdamasi iš kailio Maskva net visus Ukrainos patriotus ėmė vadinti banderovcais, o dabartinį karą pradėdama skelbė, jog kovos su nacionalistais ir fašistais – S. Banderos pasekėjais.
„S. Bandera kovojo prieš trijų šalių okupantus, tų kovų metodai tais laikais ne visada buvo humaniški, todėl jį lengva kritikuoti, tačiau minėti kritikai tegul rūpinasi savo herojų tyrumu, o mes, ukrainiečiai, patys spręsime, kas yra mūsų didvyriai ir kam statysime paminklus“, – tokiais žodžiais ekskursiją užbaigė muziejaus gidė O. Choli.
Žodžius „Slava Ukraini!“ S. Bandera sušuko 1934 m. Lvivo teisme, išgirdęs mirties nuosprendį, o visa salė atsistojusių ukrainiečių atsakė „Heroiam slava!“. Toks akibrokštas išgarsino S. Banderą visoje Ukrainoje bei šokiravo Varšuvą, kuri po Pirmojo pasaulinio karo buvo okupavusi Vakarų Ukrainą. Bijodama ukrainiečių sukilimo Varšuva mirties nuosprendį tada pakeitė į kalėjimą iki gyvos galvos.
Raginimui nepakluso
S. Bandera negalėjo būti ne patriotu, nes toks buvo jo tėvas šventikas, kuris privertė visus savo septynis vaikus prisiekti, jog kalbės tik gimtąja kalba, kovos dėl nepriklausomybės ir niekada neišvyks iš Ukrainos. S. Bandera gimė ligotas, dėl skausmingų kojų sąnarių dažnai vaikščiojo su ramentais, be to, užaugo vos 159 centimetrus. Tačiau, nors ir būdamas fiziškai silpnas, jis pasižymėjo mąsliu protu ir todėl tapo garsiausiu patriotinio judėjimo ideologu. S. Bandera atsisakė derėtis su Lenkija, Rusija ir Vokietija dėl dalinės autonomijos ir net iškviestas pokalbio su A. Hitleriu atsisakė atšaukti Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.
Nacistinė Vokietija siekė ukrainiečiais papildyti savo armiją, bet buvo šokiruota, kai išvarius iš Lvivo TSRS karius 1941 m. birželio 30 d. vietos gyventojai paskelbė įkuriantys nepriklausomą valstybę. Nors vyriausybė gyvavo vos dešimt dienų, nei premjeras, nei Ukrainos nacionalistų organizacijos lyderis S. Bandera nepakluso A. Hitlerio raginimui atšaukti nepriklausomybę.
S. Banderos tėvą bei vieną iš brolių NKVD nužudė 1941-aisiais, o kiti du broliai žuvo Osvencimo konclageryje. Visos trys seserys buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebuvo leidžiama grįžti į gimtinę.
Vienintelė sesuo Oksana pamatė atgimusią tėvynę ir broliui S. Banderai įsteigtą muziejų. Ji mirė 2008-aisiais sulaukusi 91 metų.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Stary Ugryniv kaimo
(Bus daugiau)
Galerija: S.Bandera
Publikuota: 2022-05-09 15:59:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pirmieji debatai: kandidatai į Seimą skaudžiai nesikapojo * „Bruklinas“ dar kartą perrašė rajono sporto istoriją
* Vokietijos mokslininkai – apie viešnagę mūsų krašte, politiką ir Lietuvos perspektyvas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|