|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Kun. Deividas Baumila reguliariai dovanoja kraujo jau daugiau nei 16 metų.
Andrius GRYGELAITIS
Kunigas Deividas Baumila gerus darbus daro ne tik skleisdamas Dievo žodį. Neseniai dvasininkas jau keturiasdešimtą kartą tapo kraujo donoru.
Įkvėpė mama
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros vikaras kun. Deividas Baumila pirmą kartą kraujo dovanojo daugiau nei prieš 16 metų – praėjus maždaug mėnesiui po savo 18-ojo gimtadienio. Nuo to laiko jis kasmet reguliariai tai daro po 3–4 sykius.
Kunigo mama taip pat ne kartą yra dovanojusi kraujo, tad jos pavyzdys greičiausiai ir užkrėtė sūnų.
„Dabar jau gal šioks toks azartas yra pagavęs, nors iš tikrųjų tai daryti skatina noras padėti žmonėms. Juk ir Kristus sako, kad nėra didesnės meilės, kaip atiduoti gyvybę už draugą. Aišku, dovanodamas kraujo gyvybės tiesiogiai neatiduodu, tačiau juk kraujas – gyvybės dalis. Gera žinoti, kad kažkam savo auka galiu padėti išgelbėti gyvybę ar sustiprinti sveikatą“, – sakė kun. D. Baumila.
Per neseniai minėtą Pasaulinę gyvybės dieną dvasininkas kraujo dovanojo jau keturiasdešimtą kartą. Skaičiuojama, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti 3 gyvybes, tad teoriškai kunigas turėtų būti išgelbėjęs net 120 gyvybių.
Keliauja į Kauną
Donorui, ne mažiau kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Šį garbingą dokumentą kun. D. Baumila yra gavęs jau seniai. Netrukus jam turėtų būti įteiktas ir nusipelniusio donoro pažymėjimas, kurį įprastai gauna aukojusieji kraujo bent 30 kartų. Iš tikrųjų dvasininkas galėtų didžiuotis ir dar garbingesniu apdovanojimu – Garbės donoro vardu, kuris suteikiamas 40 kartų nemokamai kraujo davusiems asmenims. Vis dėlto šio titulo Vilkaviškio katedros vikarui dar teks palaukti.
„Šie garbės ženklai suteikiami tiems, kas kraujo aukoja nemokamai, o aš už pirmas devynias donacijas gavau tam tikrą atlygį. Kažkaip tuo metu Kauno klinikų Kraujo centras neakcentuodavo neatlygintinos donorystės. Be jokio atlygio kraujo dovanoti pradėjau tik besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje. Tą jau dariau 31 kartą“, – sakė pašnekovas.
Kun. D. Baumilos telefono numerį Kraujo centro atstovai jau seniai žino, tad dvasininkas neretai sulaukia skambučių ar žinučių su prašymu dar kartą paaukoti kraujo. Jei tik gali, sulaukęs kvietimo jis nedelsdamas sėda į automobilį ir vyksta į Kauną atlikti kilnios misijos.
„Mano kraujo grupė nėra reta. Ją turi dauguma žmonių. Nepaisant to, kraujo vis tiek neretai trūksta. Dažniausiai norėdamas duoti kraujo keliauju į Kauną arba prisijungiu prie Vilkaviškyje vykstančių donorystės akcijų“, – sakė kun. D. Baumila. Skaičiuojama, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti 3 gyvybes, tad teoriškai kunigas Deividas turėtų būti išgelbėjęs net 120 gyvybių.
Ragina kitus
Savo pavyzdžiu dvasininkas stengiasi užkrėsti ir kitus. Jis ragina pažįstamus nebijoti duoti kraujo, akcentuoja, kad jų auka kažkam gali išgelbėti gyvybę. Pats Vilkaviškio katedros vikaras taip pat yra susidūręs su situacijomis, kuomet jo artimiesiems prireikė kraujo. Prieš keletą metų pastiprinti sveikatą kitų žmonių krauju teko dvasininko krikštamotei, taip pat buvusiam vienos Marijampolės parapijos klebonui.
„Gal jų gyvybes išgelbėjo ir ne konkrečiai mano kraujas, tačiau juk tas vadinamasis katilas yra bendras. Visuomet tą pabrėžiu, ragindamas žmones nebijoti aukoti kraujo. Manau, jog keletą asmenų pavyko tuo įtikinti. Pavyzdžiui, mano paraginta prelato Vytauto Gustaičio šeimininkė Genutė Bičkauskaitė visada duoda kraujo, kai tik donorystės akcijos vyksta mūsų parapijos namuose. Tą daro iš šv. Mišiose patarnaujantis Matas Matulaitis bei mūsų klebonijos šeimininkė Lina Pučkienė, keletas kitų asmenų“, – pasakojo kun. D. Baumila.
Dvasininkas ne tik pats stengiasi visuomet, kai tik gali, duoti kraujo. Jam nemažiau svarbu ir tai, kiek į Vilkaviškyje vykstančias donorystės akcijas susirenka kitų žmonių. Vilkaviškio katedros vikaras džiaugėsi, kad mūsų rajono gyventojai noriai aukoja kraujo ir kaskart čia atvykę Kauno klinikų Kraujo centro medikai sulaukia bent 30–40 kraujo norinčių paaukoti asmenų. Pastarąjį kartą, kuomet buvo minima Pasaulinė gyvybės diena, apskritai sulaukta rekordinio donorų skaičiaus – 50.
„Nemažai tų, kurie aukoja kraujo, tai daro nebe pirmą kartą. Pavyzdžiui, Vilkaviškio dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis kraujo dovanojo jau daugiau nei 30 sykių. Nemažai kartų tai darė ir dar viena Šeimos centro savanorė Gitana Paškevičiūtė, kai kurie kiti žmonės“, – vardijo pašnekovas.
Džiugina pokyčiai
Daugelis bijo duoti kraujo dėl galimų pasekmių sveikatai. Vis dėlto kun. D. Baumila teigė norintis visus nuraminti. Anot jo, davus kraujo jaučiamas ne tik emocinis, bet ir fizinis pakylėjimas, neretai kūną užplūsta energijos pliūpsniai.
Nors dažniausiai po šios procedūros rekomenduojama bent porą valandų praleisti ramiai, tačiau dvasininkas šių patarimų ne visuomet laikosi. Jis nieko nelaukdamas mėgsta išeiti pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Kartu su knygų skaitymu, muzikos klausymu ir filmų žiūrėjimu tai jam yra smagiausi laisvalaikio praleidimo būdai.
Prieš beveik dešimtmetį į Vilkaviškį atvykęs iš Kauno rajono Šlienavos miestelio kilęs kunigas džiaugiasi mieste ir visame rajone matomais pokyčiais.
„Lyginti to, kas buvo tada ir dabar, net negalima. Aš dar puikiai pamenu vos ne miesto centre stovėjusį sudegusį buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastatą, kai kurias kitas Vilkaviškio nepuošusias vietas. Dabar išties labai smagu išeiti į miestą, vaikščioti patogiais ir vaizdingais takais, gėrėtis sukurtomis naujomis erdvėmis. Per tiek laiko, kiek esu čia, man šis kraštas jau tapo savas. Galiu drąsiai pasakyti, jog Vilkaviškis – mano namai“, – šypsojosi pašnekovas.
Kunigas Deividas Baumila gerus darbus daro ne tik skleisdamas Dievo žodį. Neseniai dvasininkas jau keturiasdešimtą kartą tapo kraujo donoru. |
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros vikaras kun. Deividas Baumila pirmą kartą kraujo dovanojo daugiau nei prieš 16 metų – praėjus maždaug mėnesiui po savo 18-ojo gimtadienio. Nuo to laiko jis kasmet reguliariai tai daro po 3–4 sykius.
Kunigo mama taip pat ne kartą yra dovanojusi kraujo, tad jos pavyzdys greičiausiai ir užkrėtė sūnų.
„Dabar jau gal šioks toks azartas yra pagavęs, nors iš tikrųjų tai daryti skatina noras padėti žmonėms. Juk ir Kristus sako, kad nėra didesnės meilės, kaip atiduoti gyvybę už draugą. Aišku, dovanodamas kraujo gyvybės tiesiogiai neatiduodu, tačiau juk kraujas – gyvybės dalis. Gera žinoti, kad kažkam savo auka galiu padėti išgelbėti gyvybę ar sustiprinti sveikatą“, – sakė kun. D. Baumila.
Per neseniai minėtą Pasaulinę gyvybės dieną dvasininkas kraujo dovanojo jau keturiasdešimtą kartą. Skaičiuojama, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti 3 gyvybes, tad teoriškai kunigas turėtų būti išgelbėjęs net 120 gyvybių.
Donorui, ne mažiau kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Šį garbingą dokumentą kun. D. Baumila yra gavęs jau seniai. Netrukus jam turėtų būti įteiktas ir nusipelniusio donoro pažymėjimas, kurį įprastai gauna aukojusieji kraujo bent 30 kartų. Iš tikrųjų dvasininkas galėtų didžiuotis ir dar garbingesniu apdovanojimu – Garbės donoro vardu, kuris suteikiamas 40 kartų nemokamai kraujo davusiems asmenims. Vis dėlto šio titulo Vilkaviškio katedros vikarui dar teks palaukti.
„Šie garbės ženklai suteikiami tiems, kas kraujo aukoja nemokamai, o aš už pirmas devynias donacijas gavau tam tikrą atlygį. Kažkaip tuo metu Kauno klinikų Kraujo centras neakcentuodavo neatlygintinos donorystės. Be jokio atlygio kraujo dovanoti pradėjau tik besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje. Tą jau dariau 31 kartą“, – sakė pašnekovas.
Kun. D. Baumilos telefono numerį Kraujo centro atstovai jau seniai žino, tad dvasininkas neretai sulaukia skambučių ar žinučių su prašymu dar kartą paaukoti kraujo. Jei tik gali, sulaukęs kvietimo jis nedelsdamas sėda į automobilį ir vyksta į Kauną atlikti kilnios misijos.
„Mano kraujo grupė nėra reta. Ją turi dauguma žmonių. Nepaisant to, kraujo vis tiek neretai trūksta. Dažniausiai norėdamas duoti kraujo keliauju į Kauną arba prisijungiu prie Vilkaviškyje vykstančių donorystės akcijų“, – sakė kun. D. Baumila.
Skaičiuojama, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti 3 gyvybes, tad teoriškai kunigas Deividas turėtų būti išgelbėjęs net 120 gyvybių.
Savo pavyzdžiu dvasininkas stengiasi užkrėsti ir kitus. Jis ragina pažįstamus nebijoti duoti kraujo, akcentuoja, kad jų auka kažkam gali išgelbėti gyvybę. Pats Vilkaviškio katedros vikaras taip pat yra susidūręs su situacijomis, kuomet jo artimiesiems prireikė kraujo. Prieš keletą metų pastiprinti sveikatą kitų žmonių krauju teko dvasininko krikštamotei, taip pat buvusiam vienos Marijampolės parapijos klebonui.
„Gal jų gyvybes išgelbėjo ir ne konkrečiai mano kraujas, tačiau juk tas vadinamasis katilas yra bendras. Visuomet tą pabrėžiu, ragindamas žmones nebijoti aukoti kraujo. Manau, jog keletą asmenų pavyko tuo įtikinti. Pavyzdžiui, mano paraginta prelato Vytauto Gustaičio šeimininkė Genutė Bičkauskaitė visada duoda kraujo, kai tik donorystės akcijos vyksta mūsų parapijos namuose. Tą daro iš šv. Mišiose patarnaujantis Matas Matulaitis bei mūsų klebonijos šeimininkė Lina Pučkienė, keletas kitų asmenų“, – pasakojo kun. D. Baumila.
Dvasininkas ne tik pats stengiasi visuomet, kai tik gali, duoti kraujo. Jam nemažiau svarbu ir tai, kiek į Vilkaviškyje vykstančias donorystės akcijas susirenka kitų žmonių. Vilkaviškio katedros vikaras džiaugėsi, kad mūsų rajono gyventojai noriai aukoja kraujo ir kaskart čia atvykę Kauno klinikų Kraujo centro medikai sulaukia bent 30–40 kraujo norinčių paaukoti asmenų. Pastarąjį kartą, kuomet buvo minima Pasaulinė gyvybės diena, apskritai sulaukta rekordinio donorų skaičiaus – 50.
„Nemažai tų, kurie aukoja kraujo, tai daro nebe pirmą kartą. Pavyzdžiui, Vilkaviškio dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis kraujo dovanojo jau daugiau nei 30 sykių. Nemažai kartų tai darė ir dar viena Šeimos centro savanorė Gitana Paškevičiūtė, kai kurie kiti žmonės“, – vardijo pašnekovas.
Daugelis bijo duoti kraujo dėl galimų pasekmių sveikatai. Vis dėlto kun. D. Baumila teigė norintis visus nuraminti. Anot jo, davus kraujo jaučiamas ne tik emocinis, bet ir fizinis pakylėjimas, neretai kūną užplūsta energijos pliūpsniai.
Nors dažniausiai po šios procedūros rekomenduojama bent porą valandų praleisti ramiai, tačiau dvasininkas šių patarimų ne visuomet laikosi. Jis nieko nelaukdamas mėgsta išeiti pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Kartu su knygų skaitymu, muzikos klausymu ir filmų žiūrėjimu tai jam yra smagiausi laisvalaikio praleidimo būdai.
Prieš beveik dešimtmetį į Vilkaviškį atvykęs iš Kauno rajono Šlienavos miestelio kilęs kunigas džiaugiasi mieste ir visame rajone matomais pokyčiais.
„Lyginti to, kas buvo tada ir dabar, net negalima. Aš dar puikiai pamenu vos ne miesto centre stovėjusį sudegusį buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastatą, kai kurias kitas Vilkaviškio nepuošusias vietas. Dabar išties labai smagu išeiti į miestą, vaikščioti patogiais ir vaizdingais takais, gėrėtis sukurtomis naujomis erdvėmis. Per tiek laiko, kiek esu čia, man šis kraštas jau tapo savas. Galiu drąsiai pasakyti, jog Vilkaviškis – mano namai“, – šypsojosi pašnekovas.
Publikuota: 2022-05-06 08:06:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|