|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Stop! Siena
|
|
|
Prie valstybės sienos vandens telkiniuose pasieniečiai patruliuoja kateriais.
VSAT nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Atsižvelgdami į įtemptą geopolitinę padėtį pasieniečiai ragina žvejus ir poilsiautojus pasienio vandenyse būti budrius ir paisyti nustatytų reikalavimų. Pažeidus kaimyninės valstybės sieną gali grėsti dideli nemalonumai.
Pažeidė netyčia
Kasmet pasitaiko atvejų, kai žvejai ar poilsiautojai pažeidžia sieną vandenyje ir sulaukia nemalonumų. Todėl karo Ukrainoje akivaizdoje paaštrėjus santykiams su Rusija reikia būti itin budriems ir neprovokuoti kaimyninės šalies reakcijų.
Mūsų rajone siena su Rusija eina net trimis vandens telkiniais: Vištyčio ežeru, Matlaukio tvenkiniu ir Lieponos upe. Bene daugiausiai grėsmių kyla Vištyčio ežere žvejojantiems ar poilsiaujantiems asmenims, kurie dažnai nepastebi vandens plūdurų ir valtimis ar vandens dviračiais pažeidžia sieną.
Vištyčio užkardos vadas Rolandas Griškonis sakė, kad šiemet pažeidėjų dar nepasitaikė, bet pernai jų buvo septyni. Šeši iš jų sieną pažeidė iš Lietuvos pusės, vienas – iš Rusijos pusės.
Visi pernykščiai sienos pažeidimai pripažinti netyčiniais, mat visi iš Lietuvos pusės nuklydę asmenys su valtimis ar vandens dviračiais plaukiojo dienos metu, į svetimą valstybę įplaukė nedidelį atstumą. Į Lietuvos vandenis su valtimi įplaukęs Rusijos pilietis taip pat pripažintas netyčiniu pažeidėju, mat buvo tiek girtas, kad net nesuprato patekęs į Lietuvą. Valtyje miegantį vyrą į Lietuvą paprasčiausiai atplukdė vėjas.
Pagal mūsų šalies įstatymus, tas, kas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tačiau kaip veikia Rusijos įstatymai, ypač pastaruoju metu, niekas atsakyti negali. R. Griškonis prisiminė keletą atvejų, kai rusų pasieniečiai sieną pažeidusius Lietuvos piliečius grąžino tik po kelių parų. Dar sunkiau prognozuoti, kaip į sienos pažeidimą būtų reaguojama dabar, kai dėl karo Ukrainoje Rusijos santykiai su Europos Sąjungos bei NATO šalimis tapo įtempti.
Reikia dokumentų
Valstybės sienos apsaugos pareigūnai primena, kad pasienio vandenys priklauso valstybės sienos apsaugos zonai. O tai – ypatinga šalies teritorija, kurioje būti gali ne bet kas. Plaukiantieji į pasienio vandenis privalo kreiptis į pasieniečius, kad įrašytų į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje bei pasienio juostoje, sąrašą.
Taip pat būtina pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio budėtojui apie išplaukimo vietą, laiką, išplaukiančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, privažiavimo prie kranto vietą. Vištyčio ežere plaukiojantys žvejai ar poilsiautojai apie tai turi informuoti Vištyčio užkardos budėtoją.
Jeigu ketinama išplaukti atgabentomis prie kranto plaukiojimo priemonėmis, reikia pranešti ir apie numatomą grįžimo laiką, o grįžus apie tai informuoti pasieniečius.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad pasienio ruože visiems privalu turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei į pasienio ruožą atsivežėte svečių iš kitos šalies, neužmirškite, jog užsieniečiams pasienio ruože privalu turėti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir tokį, kuris įrodytų jų teisėtą buvimą mūsų šalyje.
Gresia bauda
Be abejo, atšilus orams rajono gyventojai vyks ilsėtis ir į kitas šalies vietas, išbandys vandens pramogas. Reikėtų nepamiršti, kad planuojant iškylas, kurios sieks sienos apsaugos zoną, taip pat būtina kreiptis į pasieniečius. Pavyzdžiui, sumanę plaukti pramoginiu laivu Nemunu nuo Jurbarko iki Nidos apie tai turite informuoti pasieniečius, kad būtumėte įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, sąrašą. Ta pati tvarka liečia ir žmones, susiruošusius plaukioti kitomis plaukiojimo priemonėmis pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.
Prašymus galima pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos centrinėje įstaigoje Vilniuje, pasienio rinktinėse ar užkardose, taip pat elektroninėmis priemonėmis. Reikia turėti omenyje, kad įrašymo į sąrašą terminas – iki 10 dienų, tad kreiptis derėtų iš anksto.
Beje, už buvimą valstybės sienos apsaugos zonoje (VSAZ) ar pasienio vandenyse neįrašytiems į sąrašą asmenims gresia administracinė atsakomybė. Pirmą kartą toks sulaikytas asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 40 iki 90 eurų. Pakartotinai įkliuvusiam pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 90 iki 170 eurų.
Žymi ženklai
Pagal tarptautines sutartis valstybės siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi prasideda nuo trijų sienų: Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sankirtos, driekiasi per Vištyčio ežerą, eina Lieponos upe, kerta Matlaukio tvenkinį. Toliau siena eina Širvintos upe, šiai įtekėjus į Šešupę tęsiasi pastarąja iki santakos su Jotija. Nuo Smalininkų iki Skirvytės atsišakojimo valstybės siena eina Nemunu, toliau tęsiasi Skirvytės ir Tiesiąja upėmis. Taip pat siena kerta Kuršių marias ir Kuršių neriją.
Žmonės dažnai nesuvokia, kuo skiriasi valstybės sienos apsaugos zona nuo pasienio ruožo, kuriame privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau kreiptis į pasieniečius dėl leidimo nereikia. Valstybės sienos apsaugos zona pasienyje su Rusija yra prie tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta. Taip pat VSAZ yra pasienio vandenyse, kur valstybės sienos stebėjimas yra sunkesnis.
Vištyčio ežere, Matlaukio tvenkinyje bei Kuršių mariose valstybės siena pažymėta plūdurais, upėmis einanti siena pažymėta ženklais sausumoje. Lieponoje, Širvintoje ir Šešupėje siena eina upės viduriu, o Nemune, Skirvytėje ir Tiesiojoje – farvateriu (laivybiniu vandens keliu). Juos kirtus traktuojamas valstybės sienos pažeidimas.
Atsižvelgdami į įtemptą geopolitinę padėtį pasieniečiai ragina žvejus ir poilsiautojus pasienio vandenyse būti budrius ir paisyti nustatytų reikalavimų. Pažeidus kaimyninės valstybės sieną gali grėsti dideli nemalonumai. |
Kasmet pasitaiko atvejų, kai žvejai ar poilsiautojai pažeidžia sieną vandenyje ir sulaukia nemalonumų. Todėl karo Ukrainoje akivaizdoje paaštrėjus santykiams su Rusija reikia būti itin budriems ir neprovokuoti kaimyninės šalies reakcijų.
Mūsų rajone siena su Rusija eina net trimis vandens telkiniais: Vištyčio ežeru, Matlaukio tvenkiniu ir Lieponos upe. Bene daugiausiai grėsmių kyla Vištyčio ežere žvejojantiems ar poilsiaujantiems asmenims, kurie dažnai nepastebi vandens plūdurų ir valtimis ar vandens dviračiais pažeidžia sieną.
Vištyčio užkardos vadas Rolandas Griškonis sakė, kad šiemet pažeidėjų dar nepasitaikė, bet pernai jų buvo septyni. Šeši iš jų sieną pažeidė iš Lietuvos pusės, vienas – iš Rusijos pusės.
Visi pernykščiai sienos pažeidimai pripažinti netyčiniais, mat visi iš Lietuvos pusės nuklydę asmenys su valtimis ar vandens dviračiais plaukiojo dienos metu, į svetimą valstybę įplaukė nedidelį atstumą. Į Lietuvos vandenis su valtimi įplaukęs Rusijos pilietis taip pat pripažintas netyčiniu pažeidėju, mat buvo tiek girtas, kad net nesuprato patekęs į Lietuvą. Valtyje miegantį vyrą į Lietuvą paprasčiausiai atplukdė vėjas.
Pagal mūsų šalies įstatymus, tas, kas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tačiau kaip veikia Rusijos įstatymai, ypač pastaruoju metu, niekas atsakyti negali. R. Griškonis prisiminė keletą atvejų, kai rusų pasieniečiai sieną pažeidusius Lietuvos piliečius grąžino tik po kelių parų. Dar sunkiau prognozuoti, kaip į sienos pažeidimą būtų reaguojama dabar, kai dėl karo Ukrainoje Rusijos santykiai su Europos Sąjungos bei NATO šalimis tapo įtempti.
Valstybės sienos apsaugos pareigūnai primena, kad pasienio vandenys priklauso valstybės sienos apsaugos zonai. O tai – ypatinga šalies teritorija, kurioje būti gali ne bet kas. Plaukiantieji į pasienio vandenis privalo kreiptis į pasieniečius, kad įrašytų į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje bei pasienio juostoje, sąrašą.
Taip pat būtina pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio budėtojui apie išplaukimo vietą, laiką, išplaukiančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, privažiavimo prie kranto vietą. Vištyčio ežere plaukiojantys žvejai ar poilsiautojai apie tai turi informuoti Vištyčio užkardos budėtoją.
Jeigu ketinama išplaukti atgabentomis prie kranto plaukiojimo priemonėmis, reikia pranešti ir apie numatomą grįžimo laiką, o grįžus apie tai informuoti pasieniečius.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad pasienio ruože visiems privalu turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei į pasienio ruožą atsivežėte svečių iš kitos šalies, neužmirškite, jog užsieniečiams pasienio ruože privalu turėti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir tokį, kuris įrodytų jų teisėtą buvimą mūsų šalyje.
Be abejo, atšilus orams rajono gyventojai vyks ilsėtis ir į kitas šalies vietas, išbandys vandens pramogas. Reikėtų nepamiršti, kad planuojant iškylas, kurios sieks sienos apsaugos zoną, taip pat būtina kreiptis į pasieniečius. Pavyzdžiui, sumanę plaukti pramoginiu laivu Nemunu nuo Jurbarko iki Nidos apie tai turite informuoti pasieniečius, kad būtumėte įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, sąrašą. Ta pati tvarka liečia ir žmones, susiruošusius plaukioti kitomis plaukiojimo priemonėmis pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.
Prašymus galima pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos centrinėje įstaigoje Vilniuje, pasienio rinktinėse ar užkardose, taip pat elektroninėmis priemonėmis. Reikia turėti omenyje, kad įrašymo į sąrašą terminas – iki 10 dienų, tad kreiptis derėtų iš anksto.
Beje, už buvimą valstybės sienos apsaugos zonoje (VSAZ) ar pasienio vandenyse neįrašytiems į sąrašą asmenims gresia administracinė atsakomybė. Pirmą kartą toks sulaikytas asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 40 iki 90 eurų. Pakartotinai įkliuvusiam pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 90 iki 170 eurų.
Pagal tarptautines sutartis valstybės siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi prasideda nuo trijų sienų: Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sankirtos, driekiasi per Vištyčio ežerą, eina Lieponos upe, kerta Matlaukio tvenkinį. Toliau siena eina Širvintos upe, šiai įtekėjus į Šešupę tęsiasi pastarąja iki santakos su Jotija. Nuo Smalininkų iki Skirvytės atsišakojimo valstybės siena eina Nemunu, toliau tęsiasi Skirvytės ir Tiesiąja upėmis. Taip pat siena kerta Kuršių marias ir Kuršių neriją.
Žmonės dažnai nesuvokia, kuo skiriasi valstybės sienos apsaugos zona nuo pasienio ruožo, kuriame privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau kreiptis į pasieniečius dėl leidimo nereikia. Valstybės sienos apsaugos zona pasienyje su Rusija yra prie tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta. Taip pat VSAZ yra pasienio vandenyse, kur valstybės sienos stebėjimas yra sunkesnis.
Vištyčio ežere, Matlaukio tvenkinyje bei Kuršių mariose valstybės siena pažymėta plūdurais, upėmis einanti siena pažymėta ženklais sausumoje. Lieponoje, Širvintoje ir Šešupėje siena eina upės viduriu, o Nemune, Skirvytėje ir Tiesiojoje – farvateriu (laivybiniu vandens keliu). Juos kirtus traktuojamas valstybės sienos pažeidimas.
Publikuota: 2022-05-04 10:36:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|