|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Problema
Dėl Vilkaviškio pirties likimo tikimasi galutinai apsispręsti per artimiausius metus.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Liepos 22 d. baigsis prieš trejetą metų Savivaldybės ir vietinio verslininko Jono Bendoraičio pasirašyta sutartis. Pagal ją, J. Bendoraitis privalo užtikrinti galimybę rajono gyventojams išsimaudyti po dušu, vonioje ar pasivanoti drėgnoje pirtyje, o Savivaldybė – padengti dalį kaštų. 1, 5 val. pasikaitinimas tik šeštadieniais dirbančioje pirtyje kainuoja 6 eurus, o žmonėms, turintiems teisę į lengvatas, – 4 eurus. Kas mėnesį už bilietus surenkama maždaug po 800 eurų. Akivaizdu, kad šios sumos tikrai nepakanka atsiskaityti už elektrą, vandenį ar šildymą. O kur dar darbuotojų atlyginimai, valymo ir dezinfekcinių priemonių pirkimas bei kitos išlaidos? Būtent joms padengti Savivaldybė kas mėnesį iš biudžeto skiria maždaug po 3 tūkst. eurų. „Kai sudarėme sutartį, kainos buvo daug žemesnės. Per trejetą metų viskas pabrango kone dvigubai. Jei Savivaldybės atstovai norės dar bent kuriam laikui pratęsti sutartį, turėsime iš naujo derėtis dėl sąlygų. Aš pats nesu suinteresuotas dirbti taip, kaip dabar. Iš to neturiu beveik jokios naudos“, – sakė J. Bendoraitis. Atmetus visas išlaidas, šių metų sausį verslininko pelnas iš pirties teikiamų paslaugų siekė 490 eurų, vasarį – 240 eurų, o kovą – 480 eurų. Tiesa, šiuose skaičiuose neatsispindi nei užmokestis už paties J. Bendoraičio darbą, nei daugybė kitų niuansų. Pats verslininkas siekdamas apšildyti patalpas kūrena anglimis krosnį, rūpinasi elektra kaitinamų saunų priežiūra, o sezonui pasibaigus atlieka kosmetinį vidaus patalpų remontą. Jis taip pat tvarko aplinką: žiemą kasa sniegą, vasarą pjauna žolę, renka šiukšles. Beveik pusė pastato, kuriame įsikūrusi Vilkaviškio pirtis, priklauso Savivaldybei. Kita pusė – J. Bendoraičio nuosavybė. Neseniai rajono Tarybos nariai bei kiti suinteresuoti asmenys lankėsi pirties patalpose, jas apžiūrėjo, siekė savo akimis pamatyti realią būklę. Kartu buvo apžiūrėtos ir kitos šiame pastate Savivaldybei priklausančios patalpos. Po šio vizito visi dar sykį rinkosi Savivaldybės posėdžių salėje, kurioje vėl buvo svarstytas pirties likimas. Į susirinkusiuosius kreipęsis rajono meras Algirdas Neiberka apsvarstė keletą variantų. Anot jo, geroje strateginėje miesto vietoje esantis pastatas turėtų būti patrauklus ne vienam potencialiam investuotojui, todėl Savivaldybė galėtų parduoti jai priklausančią jo dalį. Rajono vadovas taip pat išreiškė mintį, jog būtų galima perpirkti Jonui Bendoraičiui priklausančią dalį, kad visas statinys atsidurtų vienose rankose. Nors pats verslininkas nesikratė šios minties, tačiau pabrėžė, jog norėtų gauti adekvačią pinigų sumą, o ne tiek, kiek nustatytų nepriklausomas turto vertintojas. Algirdas Neiberka taip pat priminė, kad šiame pastate glaudžiasi ir Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos nariai, kurių patalpos prieš keletą metų buvo rekonstruotos. Net ir uždarius pirtį, pastatą vis tiek reikėtų šildyti. Būtent dėl to rajono vadovas siūlė bent metams pratęsti sutartį su J. Bendoraičiu ir iki kitų metų vasaros galutinai apsispręsti dėl tolesnių veiksmų. „Dar metus dabartinės būklės pirtis išsilaikytų, tačiau vėliau tikrai reikėtų daryti kapitalinį remontą. Bent jau saunose viską būtina keisti kardinaliai. Manau, jog su atitinkamomis investicijomis būtų galima rekonstruoti pirtį, o dabar nenaudojamas patalpas vėl kaip nors išnaudoti. Gal net atkurti kadaise čia buvusį baseiną. Jei visgi Savivaldybė ryžtųsi restauruoti jai priklausančią dalį, aš taip pat prie to prisidėčiau“, – teigė J. Bendoraitis. Tiesa, jis pabrėžė, kad jei rajono Tarybos nariai visgi apsispręstų dar metams pratęsti sutartį, tektų tartis dėl naujų bendradarbiavimo sąlygų. Labiausiai verslininkas norėtų, kad Savivaldybė perimtų ir taip jai priklausančių patalpų elektros sistemos kontrolę. Taip J. Bendoraitis kas mėnesį sutaupytų po 110 eurų, kuriuos dabar tenka mokėti tai darančiai privačiai įmonei. Verslininkas taip pat prašė iš jo nebeimti mėnesinio 116 eurų pirties patalpų nuomos mokesčio. „Pirties patalpos teisiškai priklauso Savivaldybei. Aš tik teikiu paslaugą, tačiau už tai dar esu priverstas susimokėti. Šioje vietoje nematau jokios logikos“, – stebėjosi J. Bendoraitis. Kas savaitę Vilkaviškio pirtyje apsilanko po 40–50 žmonių. Šaltuoju metų laiku jų būna dar daugiau. Dalis gyventojų tai daro dešimtmečiais ir be šios vietos nelabai įsivaizduoja savo gyvenimo. Jau ne pirmą kartą jiems tenka kovoti už pirties išsaugojimą. Vilkaviškietis Zigmas Grikietis prisiminė, kad kadaise Savivaldybė jau buvo pardavusi jai priklausančią pirties pastato dalį, o vėliau, norėdama ją susigrąžinti, buvo priversta mokėti daug brangiau. Jo nuomone, dar kartą lipti į tą pačią balą nebūtų logikos. „Aplinkiniai rajonai turi pirtis, baseinus, o mes – tik šią vietą. Mus visiškai tenkina dabartinės sąlygos ir patalpų būklė. Apie Vilkaviškio pirties uždarymą būtų galima kalbėti tik tada, jei turėtume alternatyvą, tačiau bent jau kol kas jos nėra. Ši pirtis vilkaviškiečiams labai reikalinga“, – teigė Z. Grikietis. Tarybos narys Mantas Balčiūnas nesutiko, kad rajone šiai pirčiai nėra jokios alternatyvos. Anot jo, gyventojai gali išsinuomoti Vilkaviškio sporto ir pramogų centre esančią pirtį, kurios valandinis įkainis siekia 40 eurų. Visgi tokį variantą gyventojai atmetė. Ne vienus metus į senąją Vilkaviškio pirtį reguliariai vaikštantis Artūras Žemaitaitis sakė, kad sporto ir pramogų centre esanti pirtis visiškai nepritaikyta visuomenės poreikiams. Nors oficialiai joje telpa 12 žmonių, tačiau iš tikrųjų patogiai susėsti gali perpus mažesnis lankytojų skaičius. Taip pat šalia pirties įrengta pernelyg maža persirengimo patalpa. Anot Z. Grikiečio, sporto ir pramogų centro pirtį gal ir galėtų lankyti kai kurie vilkaviškiečiai, tačiau pensinio amžiaus gyventojai ar žmonės su negalia to tikrai nedarys. Didžioji dalis rajono Tarybos narių pritarė idėjai uždaryti Vilkaviškio pirtį. Saulius Vabalas išreiškė nuomonę, kad kasmet pirties išlaikymui išleisdama daugiau nei po 30 tūkst. eurų Savivaldybė remia miesto elitą, o ne paprastus žmones. Į šią repliką sureagavęs J. Bendoraitis teigė, kad pirties paslaugomis naudojasi itin daug pensinio amžiaus žmonių, taip pat neįgalių asmenų, kuriems tai ne tik pramoga, bet ir sveikatinimo paslauga. S. Vabalui antrino ir kitas Tarybos narys Gedeminas Gudaitis. Jo nuomone, jei būtų nuspręsta dar bent metams palikti pirtį neuždarytą, taip tik būtų pratęsta įstaigos agonija. Anot jo, Tarybos nariams anksčiau teko priimti ir daug sunkesnių sprendimų, kuomet reikėjo uždaryti rajono mokyklas. „Šiuo atveju nebus taip, kad ir vilkas bus sotus, ir avis sveika. Jei dar šiais metais uždarysime pirtį, pastatą išlaikyti vis tiek reikės. Kitu atveju jo būklė tik blogės, o tai apsunkins galimybę sulaukti potencialių pirkėjų“, – svarstė Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Jis taip pat pritarė idėjai dar metams pratęsti sutartį su J. Bendoraičiu ir per šį laikotarpį galutinai apsispręsti, ką toliau daryti su Vilkaviškio pirtimi. Galiausiai su šia idėja sutiko ir dauguma kitų Tarybos narių. Kadangi jau kitų metų pradžioje vyks savivaldos rinkimai, tad greičiausiai lemiamus sprendimus teks priimti ne šios kadencijos, o naujai išrinktiems Tarybos nariams.
Galerija: Pirtis
Publikuota: 2022-04-22 08:17:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|