|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Apie mitus, kurie susiję su rėmens atsiradimu ir gydymu, pasakoja farmacininkė Gintarė KRIŠČIŪNIENĖ.
– Ar yra žinoma, kodėl didėja skrandžio rūgštingumas?
– Virškinimo sistema yra unikali, ji apdoroja suvalgytą maistą tiek mechaniškai, tiek chemiškai, be joje vykstančių procesų organizmas negalėtų pasisavinti maisto medžiagų, o skrandyje gaminama druskos rūgštis atlieka itin svarbų vaidmenį visoje minėtoje grandinėje.
Normaliai veikiančioje virškinimo sistemoje maistas visada juda viena kryptimi. Yra daug saugiklių, kurie neleidžia maistui grįžti atgal. Kai dėl įvairių priežasčių sutrinka stemplės sfinkterio sandarumas, maistas iš skrandžio grįžta atgal į stemplę.
Virškinamojo trakto negalavimai, taip pat gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali turėti dviejų rūšių kilmę: funkciniai sutrikimai, siejami su konkrečiais maisto produktais, persivalgymu, ir nefunkciniai sutrikimai, siejami su padidėjusiu nervinės sistemos jautrumu, gretutinėmis ligomis.
Didžioji dalis skrandžio rūgštingumo sutrikimų yra susiję su gyvenimo būdu, mitybos ypatumais, kai kurių maisto produktų vartojimu, taip pat žalingais įpročiais. Yra net sąrašas maisto produktų, kurie atlaisvina virškinamojo trakto raukus, todėl iš skrandžio maisto turinys gali patekti į stemplę, o tai sukelia itin nemalonius pojūčius. Tačiau tokius pačius pojūčius gali jausti ir žmonės, kurių nervų sistema yra itin jautri. Dėl patiriamo streso, nervinės įtampos jiems gali kilti funkcinei dispepsijai būdingų požymių.
– Kokie maisto produktai labiausiai provokuoja rėmenį?
– Yra daug veiksnių, kurie didina skrandžio rūgštingumą ir provokuoja rėmenį. Tai – nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą, maudymąsi ar sportavimą, antsvoris, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, taip pat ir H. pylori infekcija.
– O kaip dėl kavos? Ar gali ja mėgautis žmonės, kurie nuolat skundžiasi rėmeniu?
– Yra tam tikrų mitų, kurie susiję su rėmens atsiradimu. Pavyzdžiui, pastebėta, kad kavos mėgėjai dažniau kenčia nuo šio negalavimo. Tačiau kaip medikė norėčiau priminti, kad kalta ne pati kava, o tai, kaip ji vartojama. Kava turi daug veikliųjų medžiagų, veikiančių skrandžio rūgštingumą. Tačiau niekada nepatariu atsisakyti mėgstamo ir taisyklingo kavos gėrimo ritualo. Svarbu visada sau priminti, kad nuo vaisto iki nuodo tik vienas žingsnis – viskas priklauso nuo dozės. Taip ir su kava.
– Ar visada reikia mažinti skrandžio rūgštingumą?
– Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad pajutus rėmenį reikia mažinti skrandžio rūgštingumą. Tačiau skrandžio rūgštis mums yra būtina. Ji padeda organizmui pasisavinti „statybines“ medžiagas, reikalingas mūsų ląstelėms, taip pat mikroelementus, vitaminus. Skrandžio rūgštis apsaugo mus nuo virusų, bakterijų ir grybelių, sukeliančių infekcijas. Tai – agresyvi rūgštis, jos rūgštingumas yra didelis (pH siekia 1, 5), bet skrandžio gleivinė yra atspari. Jei skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į kitus organus, yra blogai.
Rėmuo yra stiprus deginimo pojūtis, tačiau nebūtinai susijęs su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Dažnai žmonės kaltina pernelyg didelį šios rūgšties kiekį, imasi skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų, bet tai ne visada yra teisinga, o kartais net žalinga.
– Kodėl savigyda gali blogai baigtis?
– Žmonės turi stebėti savijautą, mokėti įsiklausyti į savo vidinį balsą. Bet tai ne vienos dienos darbas. Ieškodami, kaip sau padėti, dažniausiai mes naršome internete, o ten yra daug prieštaringos informacijos. Jei į paieškos sistemą įvesime žodžius „padidėjęs rūgštingumas“, rasime tokių simptomų, kaip pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas.
Įrašę į paieškos sistemą „hipochlorhidrija“ arba „mažas rūgštingumas“ rasime lygiai tokius pačius simptomus. Toks pavyzdys rodo, kad geriausia kreiptis į specialistą, kuris nustatys, kokia yra tikroji rėmens priežastis.
Pagal pranešimą spaudai
„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Apie mitus, kurie susiję su rėmens atsiradimu ir gydymu, pasakoja farmacininkė Gintarė KRIŠČIŪNIENĖ. |
– Ar yra žinoma, kodėl didėja skrandžio rūgštingumas?
– Virškinimo sistema yra unikali, ji apdoroja suvalgytą maistą tiek mechaniškai, tiek chemiškai, be joje vykstančių procesų organizmas negalėtų pasisavinti maisto medžiagų, o skrandyje gaminama druskos rūgštis atlieka itin svarbų vaidmenį visoje minėtoje grandinėje.
Normaliai veikiančioje virškinimo sistemoje maistas visada juda viena kryptimi. Yra daug saugiklių, kurie neleidžia maistui grįžti atgal. Kai dėl įvairių priežasčių sutrinka stemplės sfinkterio sandarumas, maistas iš skrandžio grįžta atgal į stemplę.
Virškinamojo trakto negalavimai, taip pat gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali turėti dviejų rūšių kilmę: funkciniai sutrikimai, siejami su konkrečiais maisto produktais, persivalgymu, ir nefunkciniai sutrikimai, siejami su padidėjusiu nervinės sistemos jautrumu, gretutinėmis ligomis.
Didžioji dalis skrandžio rūgštingumo sutrikimų yra susiję su gyvenimo būdu, mitybos ypatumais, kai kurių maisto produktų vartojimu, taip pat žalingais įpročiais. Yra net sąrašas maisto produktų, kurie atlaisvina virškinamojo trakto raukus, todėl iš skrandžio maisto turinys gali patekti į stemplę, o tai sukelia itin nemalonius pojūčius. Tačiau tokius pačius pojūčius gali jausti ir žmonės, kurių nervų sistema yra itin jautri. Dėl patiriamo streso, nervinės įtampos jiems gali kilti funkcinei dispepsijai būdingų požymių.
– Kokie maisto produktai labiausiai provokuoja rėmenį?
– Yra daug veiksnių, kurie didina skrandžio rūgštingumą ir provokuoja rėmenį. Tai – nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą, maudymąsi ar sportavimą, antsvoris, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, taip pat ir H. pylori infekcija.
– O kaip dėl kavos? Ar gali ja mėgautis žmonės, kurie nuolat skundžiasi rėmeniu?
– Yra tam tikrų mitų, kurie susiję su rėmens atsiradimu. Pavyzdžiui, pastebėta, kad kavos mėgėjai dažniau kenčia nuo šio negalavimo. Tačiau kaip medikė norėčiau priminti, kad kalta ne pati kava, o tai, kaip ji vartojama. Kava turi daug veikliųjų medžiagų, veikiančių skrandžio rūgštingumą. Tačiau niekada nepatariu atsisakyti mėgstamo ir taisyklingo kavos gėrimo ritualo. Svarbu visada sau priminti, kad nuo vaisto iki nuodo tik vienas žingsnis – viskas priklauso nuo dozės. Taip ir su kava.
– Ar visada reikia mažinti skrandžio rūgštingumą?
– Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad pajutus rėmenį reikia mažinti skrandžio rūgštingumą. Tačiau skrandžio rūgštis mums yra būtina. Ji padeda organizmui pasisavinti „statybines“ medžiagas, reikalingas mūsų ląstelėms, taip pat mikroelementus, vitaminus. Skrandžio rūgštis apsaugo mus nuo virusų, bakterijų ir grybelių, sukeliančių infekcijas. Tai – agresyvi rūgštis, jos rūgštingumas yra didelis (pH siekia 1, 5), bet skrandžio gleivinė yra atspari. Jei skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į kitus organus, yra blogai.
Rėmuo yra stiprus deginimo pojūtis, tačiau nebūtinai susijęs su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Dažnai žmonės kaltina pernelyg didelį šios rūgšties kiekį, imasi skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų, bet tai ne visada yra teisinga, o kartais net žalinga.
– Kodėl savigyda gali blogai baigtis?
– Žmonės turi stebėti savijautą, mokėti įsiklausyti į savo vidinį balsą. Bet tai ne vienos dienos darbas. Ieškodami, kaip sau padėti, dažniausiai mes naršome internete, o ten yra daug prieštaringos informacijos. Jei į paieškos sistemą įvesime žodžius „padidėjęs rūgštingumas“, rasime tokių simptomų, kaip pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas.
Įrašę į paieškos sistemą „hipochlorhidrija“ arba „mažas rūgštingumas“ rasime lygiai tokius pačius simptomus. Toks pavyzdys rodo, kad geriausia kreiptis į specialistą, kuris nustatys, kokia yra tikroji rėmens priežastis.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2022-04-19 13:38:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|