Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Parodos

---

Paežerių dvare eksponuojami trijų autorių darbai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.

Kęstučio INKRATOS nuotr.

Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje pristatoma trijų šiame regione gimusių dailininkų kūryba. Paroda skirta Sūduvos metams paminėti. Eksponuojami darbai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.

Psichologinių portretų kūrėjas

Vienas iš darbų autorių – Vytautas Ciplijauskas (1927–2019). Jis kilęs iš Šunskų miestelio Marijampolės apskrityje. Pasak dailėtyrininko Algimanto Patašiaus, V. Ciplijauskas augo šviesioje katalikiškoje stipraus ūkininko šeimoje, buvo jauniausias keturių brolių bei penkių seserų būryje. 1933–1937 m. Vytautas lankė Šunskų pradžios mokyklą, 1937–1943 m. mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono berniukų gimnazijoje ir svajojo apie studijas Kauno meno mokykloje. Vokiečiams ją uždarius buvo įstojęs į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau supratęs, kad tai ne jo kelias, grįžo namo, darbavosi ūkyje, giedojo bažnyčios chore. 1944–1948 m. studijavo monumentaliąją tapybą ir vitražą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

1948 m. V. Ciplijauskas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties 1958–1961 m. studijas tęsė LSSR dailės institute Vilniuje. Jas baigęs 1961–1976 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1976 m. V. Ciplijauskas pasirinko laisvojo menininko kelią, aktyviai kūrė ir dalyvavo parodose.

Dailininkas yra nutapęs peizažų, įspūdingų figūrinių kompozicijų, o labiausiai išgarsėjo kaip puikus psichologinių portretų kūrėjas. Juose autorius ne tik perteikė tapomų asmenybių fizinį panašumą, bet ir gebėjo atskleisti portretuojamųjų esmę, jų savastį, turtingą vidinį pasaulį. Tas puikiai atsispindi ir parodoje eksponuojamuose portretuose.



Įamžino kultūros pasaulio atstovus

Mečislovas Ostrauskas (1927–2002) gimė ir vaikystę praleido Marijampolėje. Jo tėtis buvo šiame mieste dislokuoto 9-ojo pėstininkų pulko apskaitininkas, šeima turėjo nedidelę krautuvėlę. Vėliau Ostrauskai persikėlė į Mažeikius. Būsimasis dailininkas mokėsi Mažeikių gimnazijoje, čia lankė piešimo būrelį pas Česlovą Kontrimą. 1945 m. išvyko studijuoti į Kauną. 1951 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Dirbo Kauno „Dailės“ kombinate, 1957–1987 m. dėstė Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, kūrė ir dalyvavo parodose.

M. Ostrauskas gerai žinomas ne tik dailės, bet ir šachmatų pasaulyje. Jis buvo stiprus žaidėjas, nuo 1961 m. – šachmatų sporto meistras. Dailės srityje M. Ostrauskas garsėjo kaip portretistas, gebėjęs perteikti tiek portretuojamojo išorinį panašumą, tiek ir psichologinę jo charakteristiką. Bene reikšmingiausią dailininko kūrybinio palikimo dalį sudaro kultūros pasaulio atstovų portretai. Šeši iš jų pristatomi parodoje Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje.

Originali kompozicija, išskirtinės spalvos

Vladas Karatajus (1925–2014) gimė Vilkaviškyje, Lietuvos banko tarnautojo šeimoje. Dailininkas yra pasakojęs, kad 1926 m. jo tėvuką perkėlus dirbti į Lazdijus ten prabėgo penkiolika vaikystės ir paauglystės metų. Vėliau, siekdami išvengti tremties, Karatajai persikėlė į Ukmergę. Vladas mokėsi vietinėje Antano Smetonos gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. 1946–1952 m. studijavo tapybą LSSR dailės institute Vilniuje. Jį baigęs pasiliko dėstyti, o nuo 1968 m. iki 1979 m. buvo Tapybos katedros vedėjas, be to, aktyviai kūrė ir dalyvavo parodose.

Kaip ir kiti du Paežerių dvare pristatomi dailininkai, V. Karatajus garsėjo kaip puikus portretistas. Jo portretuose akivaizdus ne tik autoriaus dėmesys portretuojamojo veidui, domėjimasis jo vidiniu pasauliu, bet ir pati figūra, portretuojamam asmeniui būdingas charakteringas judesys. Kiekvienam portretui dailininkas stengėsi sukurti originalią kompoziciją ir rasti išskirtinį spalvinį sprendimą. Parodoje eksponuojami kūriniai liudija, kad nuoširdžiausi ir labiausiai pavykę yra V. Karatajaus šeimos narių bei kolegų dailininkų portretai.

Svarbią vietą šio tapytojo kūryboje užima ir šviesūs natiurmortai bei lyriški ar psichologinės įtampos prisodrinti peizažai. Keletu jų taip pat galima pasigėrėti parodoje.

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---