|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2022-04-07 16:53
Sumažėjus pabėgėlių srautams į registracijos centrą užsukantiems ukrainiečiams pagalbą teikia savanoriai.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Marijampolėje, Parko g. 9-ame name, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, pastaruoju metu duris varsto ne vien moksleiviai – čia įsikūręs ukrainiečių registracijos centras. Į kaimynines šalis pradėjus plūsti Ukrainos karo pabėgėliams, kovo 1 d. Marijampolės ukrainiečių registracijos centras buvo įkurtas Avikilų kaime, buvusiuose Vaiko tėviškės namuose. Tačiau srautams didėjant ankštų patalpų nebepakako, tad buvo surastos erdvesnės pačioje Marijampolėje. Ukrainiečių registracijos centrui vadovaujantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius sakė, kad veikla koordinuojama pagal poreikį, atsižvelgiant į karo pabėgėlių srautus. Buvo dienų, kai iškart atvykdavo net po porą šimtų pabėgėlių, tad centre dirbusiems savanoriams ir įvairių tarnybų darbuotojams pasikeičiant tekdavo suktis kiaurą parą. Erdviame mokyklos hole tuomet įsikūrė dešimtys Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos specialistų, Raudonojo Kryžiaus koordinuojamos nevyriausybinės organizacijos „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnybos, „Maisto banko“, „Gelbėkit vaikus“, centro „Stiprūs kartu“ savanoriai, tiesiog pilietiškai nusiteikę ir savo laisvą laiką savanorystei aukojantys gyventojai. – Atvykę ukrainiečiai pirmiausia pateikia savo duomenis, jiems išduodami laikini dokumentai, leidžiantys gyventi bei gauti paslaugas mūsų šalyje. Per mėnesį jiems bus pagamintos panašios į mūsų šalies piliečių asmens tapatybės kortelės. Taip pat pabėgėliams išduodamos telefonų SIM kortelės, kad jie mėnesį galėtų nemokamai naudotis mobiliuoju ryšiu, jie gauna maisto davinį trims paroms ir higienos priemonių rinkinį, – pasakojo Raimundas Antanavičius. – Vieno žmogaus registracija užtrunka apie 40 minučių, tad esant dideliems srautams pritrūksta ir specialistų, ir savanorių rankų. Gyvenamosios vietos dar neturintys ukrainiečiai laikinai apgyvendinami registracijos centre, kur yra keli šimtai lovų, virtuvėlė maistui pasigaminti, skalbykla, dušai, vaikų žaidimų kambarys. Centre apsigyvenusiems pabėgėliams savanoriai ieško būstų pagal norimą gyventi vietą, juos pavėžėja iki naujų namų. Visi informuojami, kur kreiptis dėl socialinės paramos, vaikų ugdymo. Marijampolės arba Alytaus registracijos centruose dokumentus susitvarkę karo pabėgėliai gali vykti į bet kurį Lietuvos miestą, kur patys nori, kur randamas būstas, darbas, ugdymo įstaiga vaikams. Kai kurie per Lietuvą traukia į Latviją ar Estiją, kur turi pažįstamų ar giminaičių. Daug ukrainiečių išvyksta į didžiuosius miestus, kur yra didesnė darbo pasiūla, ugdymo įstaigos pritaikytos rusakalbiams vaikams. Tačiau dalis lieka ir Marijampolėje, Vilkaviškyje. Daugiausia tai žmonės, kurie jau anksčiau turėjo ryšių su Suvalkijos miestais – turintys čia gyvenančių pažįstamų, dirbančių šeimos narių ar tiesiog kažkada besilankiusieji verslo reikalais. R. Antanavičius sakė pastebėjęs, kad pastaruoju metu keliuose padaugėjo automobilių ukrainietiškais valstybiniais numeriais, o viešosiose erdvėse – nelietuviškai kalbančių moterų ir vaikų. Vadinasi, pabėgėliai prisitaiko čia gyventi ir jaučiasi saugūs mūsų krašte. Centre dirbantiems žmonėms kyla įvairių iššūkių, mat ukrainiečiai atvažiuoja su visai mažais vaikais, neįgaliais šeimos nariais, atsiveža ir gyvūnų. Savo būstus ukrainiečiams dažnai siūlantys lietuviai ne visuomet nori, kad jų namuose apsigyventų augintiniai. Pavyzdžiui, viena ukrainietė, serganti COVID-19, atvyko net su trimis katėmis. Moterį, kol pasveiks, teko izoliuoti, o jos gyvūnais prisiėjo rūpintis savanoriams. Kai kurie pabėgėliai atvyksta tokios psichologinės būklės, kad prireikia medikų pagalbos. Tačiau dauguma ukrainiečių nusiteikę pozityviai – nesirengia Lietuvoje užsilikti ilgam, tikisi, kad karas tuoj baigsis ir jie galės grįžti namo. Karo pabėgėliai pasiryžę daug dirbti, kad tik galėtų atstatyti Ukrainą. Per Marijampolės ukrainiečių registracijos centrą paskirstyta daugiau nei 2 tūkst. pabėgėlių – po tūkstantį moterų bei vaikų ir apie 200 vyrų. Tarp jų yra ir ganėtinai jaunų, mat gausių šeimų galvoms išvykti iš Ukrainos leidžiama. Šiuo metu srautai sumažėję, tačiau centre vis dar budi po keletą savanorių – nežinia, ar besitęsiant Rusijos atakoms iš karo siaubiamų vietovių neplūstelės nauja pabėgėlių banga. Centre budintys savanoriai kasdien sulaukia jau anksčiau prisiregistravusių ukrainiečių skambučių. Nors ir gavę informaciją, kur kreiptis ieškantiesiems darbo, norintiesiems gauti finansines išmokas, ugdyti vaikus, ukrainiečiai dėl patirto streso dažnai ją pamiršta, tad skambina ar užsuka pasiklausti. Savanorės pastebėjo, kad dažnai pabėgėliams tiesiog norisi išsikalbėti, išgirsti apie lietuvių paramą jų šaliai. Tai jiems suteikia stiprybės ir tikėjimo, kad karas baigsis Ukrainos pergale. Ukrainiečių registracijos centre yra sukaupta žmonių suaukotų drabužių, avalynės, vežimėlių kūdikiams, žaislų vaikams, tad pabėgėliai taip pat užsuka jų pasiimti. Savanorės pasidžiaugė, kad marijampoliečiai labai noriai aukoja nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Savanoriai pripažįsta, kad tarp bėgančių nuo karo žmonių yra ir tokių, kurie Ukrainoje gyveno pakankamai gerai, o iš šalies pasitraukė nepatyrę karo baisumų. Tokie paprastai ieško geresnių gyvenimo sąlygų, prašo būstų, kuriuose yra indaplovės ir kitos buitinės prabangos priemonės. Tačiau dauguma ukrainiečių džiaugiasi viskuo, ką gavo. Juos tenkina bet kokios gyvenimo sąlygos – svarbu būtų lova išsimiegoti ir vandens nusiprausti. Pabėgėliai dėkoja už viską, ką skiria mūsų valstybė ir aukoja žmonės. Tad dažnai į registracijos centrą ukrainiečiai užsuka tiesiog padėkoti už lietuvių gerumą. Savanorius dažnai sujaudina ukrainiečių dėkingumas. Pabėgėliai kaip galėdami stengiasi parodyti tai, ką jaučia Lietuvai ir lietuviams. Savanorės prisiminė, kaip centre apsigyvenusios ukrainietės iškepė bulvių, išvirė ukrainietiškų barščių, kavos ir taip bandė atsidėkoti dėl jų plušantiems, laiko išeiti pavalgyti neturintiems lietuviams. Be atlygio dirbantys savanoriai sakė, kad jiems tiesiog gera daryti gera, o visą vargą atperka karo siaubą išgyvenusių žmonių akyse spindintis dėkingumas.
Galerija: Centras
Publikuota: 2022-04-07 16:53:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai * Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|