„Santaka“ / Kur kas daugiau bėdos – ne su gyvūnais, o su jų šeimininkais / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Šeškiukai Nugas ir Paskalis puikiai jaučiasi ant šeimininko Tomo rankų.

Justino STANEVIČIAUS nuotr.


Kur kas daugiau bėdos – ne su gyvūnais, o su jų šeimininkais

Eglė MIČIULIENĖ


Darbas, namai, laisvalaikis – kone visas 26 metų Tomo Bušausko gyvenimas susijęs su gyvūnais. Tiesa, artimiausiu metu vyras keis veiklos profilį ir šiek tiek nutols nuo mažųjų draugų. Bet dėl to kalti ne gyvūnai, o žmonės.



Prašo konsultuoti telefonu

Dar pradinėse klasėse T. Bušauskas žinojo, kad užaugęs taps veterinarijos gydytoju. Taip ir nutiko: Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigęs veterinarinę mediciną jis jau porą metų gydo gyvūnus. Tačiau netrukus Tomas ketina išmėginti save kitoje srityje: pereis dirbti į įmonę, gaminančią gyvybės mokslų produktus moksliniams tyrimams bei diagnostikai. Tiesa, veterinaro specialybės vaikinas neatsižada – galbūt kada nors grįš prie savo profesijos.

Kas pasikeitė, kad nuo pat vaikystės svajojęs tapti veterinaru Tomas nutarė keisti darbo profilį?

„Pradėjęs dirbti pamačiau realybę: kad teks ne tik gydyti gyvūnėlius ir gelbėti jų gyvybes. Įsitikinau, kad sunkiausia dirbti ne su gyvūnais, o su šių šeimininkais, sugerti jų neigiamas emocijas. Vienas piktinasi dėl kainos, kitas – dėl to, kad nepriimi savaitgalį ar per atostogas. Įtampos mūsų darbe tikrai daug. Kartais, kad ir kiek besistengtum, lieki neįvertintas – tai nuvilia“, – kalbėjo pašnekovas.


Vos per porą metų T. Bušauskas įgavo nemažai patirties. Anot jo, yra klientų, kurie ne darbo metu drąsiai skambina dėl nulūžusio šuns nago arba prašo telefonu pakonsultuoti, kodėl augintinis jau... visą savaitę vemia.

„Galvoju: tai kur tu, žmogau, buvai anksčiau? Apskritai konsultuoti telefonu sudėtinga, nes gyvūno negali apžiūrėti. O šeimininkas nenori atlikti tyrimų, tik pageidauja, kad skirtum vaistą ir kitą dieną keturkojis jau lakstytų sveikas“, – pasakojo veterinaras.



Laipiojo sienomis

Liūdniausia, kai šeimininkas pats nenori įdėti nė minimaliausių pastangų, kad gyvūno sveikata imtų taisytis. „Būna, klausi žmogaus, ar jis galės pats suleisti vaistus. Sako, kad negalės. Tada gal galės paduoti tabletę ar sugirdyti skystį? Ne, negalės. Tada gal galės kasdien du kartus atvažiuoti pas mus, kad suleistume vaistus? Ne, irgi negalės. Kaip tokiu atveju gyvūnui padėti?“ – stebėjosi specialistas.

Kad gyvūnas nori įkąsti ar įdrėksti, T. Bušauskas nesistebi, – keisčiau, kai neadekvačiai reaguoja jo šeimininkas.

„Kartais šuo bando griebti už rankos ir tu atšoki, o šeimininkas juokiasi, sako: „Nebijokit, jis nekanda!“ Bet mano rankos kačių jau ne kartą apdraskytos, turbūt kiekvienam mūsų darbuotojui yra įkandęs šuo. Labai retai, bet kartais prašome, kad šeimininkas augintiniui uždėtų antsnukį. Ir išgirstame, kad šitam šuniui antsnukis... nepatinka. O kartą atėjo į kliniką žmogus su katinu ir sako: „Jis – laukinis.“ Ir paleido tą katiną kabinete... Jis tikra to žodžio prasme lakstė sienomis ir vos vos neužlindo už pakabinamų lubų. Aš pats nebuvau matęs siena lipančios katės. Viskas kabinete krito ir skraidė!“ – juokėsi Tomas.


Panašus atvejis buvo ir su papūga – savininkas ją taip pat paleido klinikoje. Gydytojai gaudė papūgą kone valandą, kol kažkaip pavyko sugauti.



Pusė buto – augintiniams

Pats Tomas, kaip jau minėta, su gyvūnais susiduria ne tik darbe. Po studijų persikraustęs į Vilnių jis įsikūrė keturių kambarių bute. Ne dėl to, kad pačiam reikėtų daug vietos – tiek patalpų reikia jo įnamiams.

Kai dar prieš šešerius metus kalbinome T. Bušauską, jo namuose Vilkaviškyje knibždėjo būrys įvairiausių gyvūnų. Šeškas, jūrų kiaulytė, pieniška gyvatė, kukurūzinis žaltys, tarakonai, tarantulai, už delną didesnė afrikietiškoji sraigė, šinšilai ir kiti padarai puikiai tilpo po vienu stogu.

Nors iš privataus namo Vilkaviškyje Tomas persikraustė į butą sostinėje, vaikinas nė negalvojo atsisveikinti su savo uodeguotais, plaukuotais ir žvynuotais draugais. Priešingai, dabar jų turi dar daugiau.

Daugelis T. Bušausko augintinių yra nedideli ir laisvai tilptų mažesnėje erdvėje, tačiau vieni kitiems keltų pavojų. Anot Tomo, negali šeškų apgyvendinti kartu su graužikais, nes netyčia ištrūkę pastarieji tuoj pat būtų suėsti. Tad gyvūnams skirti du kambariai ir dalis svetainės.


Tomas sako, kad gyvūnai namams suteikia šilumos. Jei taip, tuomet jo namuose tikrai labai šilta. Juose įsitaisę du šunys, pora šeškų, žiurkės, jūrų kiaulytės, tarantulai, tarakonai, vabzdžiai maldininkai ir, anot Tomo, visa krūva gyvačių – keletas jų namuose išsirito pernai pavasarį. Taigi vaikinas rūpinasi aštuoniais kukurūziniais žalčiais (trys suaugę ir pernai atvesti penki jaunikliai), trimis pieninėmis gyvatėmis, pora nedidelių kamuolinių pitonų, Afrikos namų gyvate, o išskirtiniausias šioje smagioje kompanijoje – vaivorykštinis smaugliukas.



Padeda prieglaudoms

Ne vienas gyvūnas pas Tomą yra patekęs iš prieglaudos ar veterinarijos klinikos – kai jo nenorėjo auginti šeimininkas.

„Viena moteris atnešė eutanazijai dvi penkių parų jūrų kiaulytes. Viena buvo kreivomis kojytėmis, kita – visai plika. Parsivežiau jas namo, maitinau ožkos pienu. Deja, plikoji kiaulytė nugaišo, o ta kreivomis kojytėmis puikiausiai gyvena iki šiol“, – pasakojo vaikinas.

Iš prieglaudos į namus atkeliavęs ir mišrūnas šuo Jara, ir viena žiurkė, ir pieninė gyvatė.

Studijų metais T. Bušauskas pats nemažai savanoriaudavo gyvūnų prieglaudose. Esant reikalui savanoriai pagalbos į jį kreipiasi iki šiol.

Pavyzdžiui, prieš Kalėdas į šunų ir kačių prieglaudą buvo atneštas dekoratyvinis triušis. Jam čia nebuvo nei pašaro, nei sąlygų gyventi. Triušiuką, kol atsirado naujas šeimininkas, laikinai priglaudė Tomas.

Buvo atvejis, kai moteris į kliniką atnešė užmigdyti katiną. Jis buvo visas žaizdotas, išgedusiais dantimis. Prieglaudos savanoris kreipėsi į Tomą. Jaunieji veterinarai sutvarkė katino dantis, išgydė žaizdas ir surado gyvūnui naują šeimininką, kuris netgi sumokėjo už keturkojo gydymą.



Augintinis – ne dovana

Vis dėlto gyvūnai iš prieglaudų atiduodami ne kiekvienam to panorėjusiam – darbuotojai nori būti tikri, kad žmogus norės ir mokės prižiūrėti augintinį.

Tomas Bušauskas priminė, jog gyvūno niekad negalima dovanoti, nebent esi absoliučiai tikras, kad jis bus auginamas su meile. Kai kurie veisėjai kalėdiniu laikotarpiu net nustoja pardavinėti gyvūnėlius, kad šie nepatektų į dovanų pirkimo bumą. Anot Tomo, kiekvienu atveju privaloma pasidomėti, ar naujasis šeimininkas žino apie gyvūno auginimo sąlygas, o gal tiesiog nori turėti, nes jis pasirodė gražus.


Žmonių, jau apsisprendusių įsigyti augintinį, T. Bušauskas prašo gyvūnu rūpintis nuolat ir protingai.

Pavyzdžiui, pašarą reikėtų pirkti specializuotose gyvūnų parduotuvėse, o ne prekybos centruose, ir skirtą tik tai rūšiai.

„Dėl netinkamo ėdesio kyla dauguma problemų. Nepamirškime, kad šuns pašaras yra skirtas šuniui, o katės – katei, kad jame yra skirtingas baltymų santykis, subalansuotas konkrečiai rūšiai. Blogai ir tada, kai gyvūnas šeriamas žmonių maistu, kuris yra prisūdytas ar prisaldintas, pilnas įvairių prieskonių. O nuo juodojo šokolado šuo apskritai gali nugaišti. Kartais šeimininkas sako: „Tai kad mano gyvūnui skanu!“ Bet žiurkėms žiurknuodžiai greičiausiai irgi skanu... Kol jaunas, gyvūnas tokius išbandymus pašaru atlaiko, bet sendamas organizmas silpsta ir prasideda problemos. Tada žmogus atsineša augintinį pas mus ir rodo: čia nusikasęs, ten išplikęs, vemia, viduriuoja... Bėdos pridarome ir iš didelės meilės. Prašau žmonių neperšerti gyvūnų, o jie sako, kad gaila, kad šuo ar katinėlis labai nori ėsti... Bet nemato, kad gyvūnas jau liguistai nutukęs“, – pasakojo jaunas specialistas.


Veterinaras priminė, jog svarbu atidžiai stebėti senesnių augintinių sveikatą ir bent kartą per metus profilaktiškai padaryti tyrimus, nes atsiradus vėlyviems simptomams gyvūnui padėti kartais nelieka galimybių.



Kuo nusikalto vištos

T. Bušauskui rūpi ne tik naminiai augintiniai. Dar nuo studijų metų jis dalyvauja ir įvairiuose gyvūnus ginančiuose projektuose.

Studijų laikais Tomui teko dalyvauti ir protestuose dėl kailinių žvėrelių. O dabar, artėjant Velykoms, Tomas vėl visiems primena apie iniciatyvą „Velykos be kiaušinių Nr. 3“.

Šią akciją artėjant masiniam kiaušinių pirkimo metui – Velykoms – ne pirmus metus rengia organizacija „Tušti narvai“. Nr. 3 – tai narvuose laikomų vištų kiaušiniai, kurių prašoma nepirkti.

„Stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį, kad šie geriau jau pirktų mažiau, bet laisvai laikomų vištų kiaušinių, o ne tuos, kuriuos padeda višta, visą neilgą savo gyvenimą laikoma už grotų, mažučiame A4 formato lapo dydžio narve. Tik tada, kai nebus paklausos, neliks ir pasiūlos“, – kalbėjo vaikinas.



Galerija: Augintinis




Publikuota: 2022-04-04 08:22:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai