|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-03-31 17:25
|
|
|
„Privalau padėti savo tėvynės gynėjams“, – sakė Olga Kasyanenko, kasdien kariams ruošianti karštą maistą.
Autoriaus nuotr.
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24)
Kyjive dieną ir naktį, kas keletą valandų, skamba oro pavojaus įspėjimai ir raginimai neišeiti iš namų. Pasitaiko, jog draudžiama išeiti net po keletą parų, todėl kai tik gali, žmonės skuba į parduotuves apsirūpinti maistu ilgesniam laikui.
Mūšiai sostinės priemiesčiuose
Oro pavojaus pranešimai ypač girdimi naktį, tačiau didžiausią stresą kelia bombardavimų dundėjimai iš Kyjivo priemiesčių. Kol kas priešas į sostinę neįsiveržė, ir mūšiai vyksta priemiesčio gyvenvietėse, esančiose 30–50 km nuo Kyjivo. Aršiausiai kovojama Irpinės, Bučos, Hostomelio gyvenvietėse.
Susipažinau su Gorenkos kaimelio, esančio šalia Hostomelio, stačiatikių cerkvės šventiku Ivanu Palejčuku. Jis papasakojo, jog mūšiuose žuvo daugybė rusų ir ukrainiečių karių, tačiau ukrainiečiai nesitraukia, o praeitą savaitę jie netgi sugebėjo pereiti į puolimą. Rusai Hostomelį įnirtingai atakavo esą ne tik todėl, jog ten yra karinis aerodromas, bet ir tiesus kelias į Kyjivą.
Ukrainiečių kariai susprogdino tiltą per Irpienio upę ir užtvankas, kad pakiltų vanduo ir rusams būtų sunku statyti pontoninius tiltus. Atkariavę vieną kaimą ukrainiečių kariai pakraupo sužinoję, kad rusų kariai išprievartavo ir sušaudė tris vietines moteris. Sušaudė ir Hostomelio apylinkės pirmininką, kuris žmonėms vežiojo vaistus, maistą ir humanitarinius siuntinius. Šventikas netikėjo, jog užpuolikai elgsis taip žiauriai. Nepaisydamas pavojaus jis vis tiek važiuoja pas kareivius ir gyventojus atlikti dvasinio ganytojo pareigų. Cerkvė kol kas rimtai nenukentėjo, tik dalis langų išdužo, o sienos pilnos skeveldrų.
„Rusija nori atkurti Tarybų Sąjungą. Užgrobusi Ukrainą, manau, pultų ir Baltijos šalis. Jūs, lietuviai, privalote tam ruoštis, turite stiprinti kariuomenę, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą“, – pareiškė stačiatikių šventikas.
Diplomato našlė verda gynėjams sriubą
Kyjivo gatvėje sutikau inteligentišką senjorę. Pokalbis su ja tapo savotišku atsakymu, kodėl žymiai gausesni agresoriai negali įveikti ukrainiečių tautos.
73-ejų Olgai Kasyanenko būtinas skubus širdies šuntavimas, reikia keisti du vožtuvus, tačiau ji nesutinka gultis į ligoninę. Moteris savo noru ėmė ruošti karštą maistą barikadą netoli jos namo įrengusiems kariams ir nesutinka išsižadėti šio pažado.
„Prasidėjęs karas stebuklingu būdu man suteikė jėgų, noro būti reikalingai, nors dar neseniai vos įstengiau atsikelti iš lovos – išgyvenau depresiją dėl beveik vienu metu palaidoto vyro ir dukters“, – guodėsi moteris. Diplomatas vyras, keletą metų sunkai sirgęs, mirė pernai, o Malaizijoje konsule dirbusią dukrą netikėtai ištiko insultas.
„Mirti aš nebijau, žinau, kad mano ligota širdis ilgai neatlaikys, bet karo metu nematau prasmės jos operuoti, privalau padėti tėvynės gynėjams. Mano nedidelė pagalba juos labai džiugina“, – nusišypsojo pašnekovė ir atsisveikindama paprašė parašyti, kad neabejotume Ukrainos pergale.
Gynėjas panoro padėkoti Lietuvai
Antra pažintis su Teritorinės gynybos pajėgų (TGP) atstovu buvo visai kitokia, irgi palikusi gilų įspūdį, tačiau šį kartą teigiamą, šiltą.
Šis 36 metų kyjivietis, TGP narys Aleksejus Prochorovas netikėtai panoro perduoti padėką lietuvių tautai.
Vaikščiojant po Kyjivą beveik kas keletą šimtų metrų tenka praeiti pro barikadas ir prie jų stovinčius gynėjus. Prie vienų mašinos ir žmonės yra stabdomi ir tikrinami pasirinktinai, o prie kitų apžiūrimi visi be išimčių.
Einant fotografuoti rusų raketos apgriautą namą TGP savanoris iškart į mane pažiūrėjo įtariai ir paprašė prieiti. Įdėmiai patikrino dokumentus, paprašė parodyti telefoną ir fotoaparatą, norėdamas įsitikinti, kad nefotografuoju neleistinų objektų.
Iš pradžių gan griežtai elgęsis vyriškis po apžiūros nusišypsojo ir ėmė bičiuliškai šnekučiuotis. Pasidomėjo, kodėl aš vaikštau vienas ir be apsaugos, mat Kyjive nedaug likusių žurnalistų atstovauja dideles pasaulines agentūras ir dirba grupėmis, važinėja ryškiai pažymėtomis mašinomis, dėvi neperšaunamas liemenes.
Karys išsakė nusivylimą dėl nepakankamos ES paramos ir to, jog NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės lėktuvams bei nesiunčia taip trūkstamos ginkluotės. Vaikinas pasipasakojo, jog yra trečios kartos Kyjivietis, prieš karą dirbo automobilių techninės apžiūros centre. Turi dvylikos metų dukrą, o žmona Irina netrukus turi pagimdyti dar vieną dukrelę.
Jau pirmąją karo dieną A. Prochorovas visas tris savo mylimas moteris išgabeno į Lvivą pas gimines, o pats grįžęs įstojo į TGP ir sostinėje ėmė statyti barikadas.
Netikėtai vaikinas pasisiūlė mašina pavėžėti porą kilometrus iki mano kelionės tikslo, o atsisveikindamas išsakė padėką lietuviams: „Esate nedidelė tauta, tačiau tokiu mums sunkiu momentu elgiatės, kaip tikri broliai. To nepamiršime, nes draugai išaiškėja nelaimėje. Padėkite ir toliau pas jus pabėgusiems mūsų tėvynainiams, gėdinkite didžiąsias valstybes ir siųskite ginklų, ginklų, ginklų... Ir žinokite – mes nepasiduosime, kausimės už kiekvieną Kyjivo centimetrą. Kausimės iki paskutinio šovinio, iki paskutinio kraujo lašo ir nugalėsime. Slava Ukraini!“
Taikė į karinę gamyklą
Sužinojęs, jog už pusantro kilometro nuo hostelio yra namas, kurį apgriovė raketos sprogimas, nuskubėjau tenai.
Prie namo stovėjęs vienas jo gyventojas, nenorėjęs pasisakyti savo pavardės, papasakojo, jog trys maskolių paleistos raketos buvo skirtos sunaikinti netoli esantį pastatų kompleksą, kuris sovietmečiu vadinosi Petrovskio karinė gamykla. Joje buvo gaminamos raketos bei optikos prietaisai. Ukrainos karinės pajėgos visas tris raketas numušė. Viena iš jų nukrito šalia vaistinės, antra – netoli buvusios gamyklos, o trečia pataikė į vieną viršutinio aukšto butą.
„Tai buvo mano kaimynas, 84 metų pasiligojęs pensininkas, kuris paskelbus oro pavojų atsisakė leistis į slėptuvę. Jei aš būčiau tada likęs gretimame savo bute, greičiausiai irgi būčiau žuvęs“, – tvirtino pasakotojas. Suskilus namo sienoms visi gyventojai įsikūrė šalia esančios mokyklos sporto salėje.
Krisdama raketa suskilo į dvi dalis, mažesnioji sprogdama apgadino gretimo namo stogą, dalį balkonų, išdaužė langus. Nuo smūgio bangos langai išdužo ir kituose šešiuose namuose.
Norėdamas patekti į laiptinę visų pirma turi praeiti pro kieme styrančią griuvėsių krūvą, paskandinusią keturias prie namo stovėjusias mašinas. Du viršutiniai laiptinės aukštai nusėti plytų bei cemento nuolaužų – taip, kaip ir koridorius prie žuvusiojo buto.
Įžengus į butą dvelkteli šaltas vėjo gūsis. Prieškambaryje nuvirtusi lyginimo lenta ir nuriedėjęs lygintuvas, nukritę marškiniai, kurie tikriausiai buvo padėti ant lentos lyginti.
Virtuvėje, ant grindų, guli lango rėmai, parvirtęs stalas ir kėdė, nukritusi viena spintelė, mikrobangų krosnelė, šalia mėtosi arbatinukas, kelios lėkštės, puodukas, puskepalis duonos, arbatos pakelis, šiukšlių kibiras. Visur pilna stiklų, medžio ir cemento nuolaužų. Miegamajame, ant grindų, parvirtęs tuščias paukščiuko narvelis, stalinė lempa, rūbai, mėtosi knygos, sujaukta patalynė. Ant sienos užtat vis dar kabo įrėmintas diplomas buto šeimininkui už gerą darbą. Šios padėkos fotografuoti ranka nepakilo...
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
(Bus daugiau)
(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24) |
Kyjive dieną ir naktį, kas keletą valandų, skamba oro pavojaus įspėjimai ir raginimai neišeiti iš namų. Pasitaiko, jog draudžiama išeiti net po keletą parų, todėl kai tik gali, žmonės skuba į parduotuves apsirūpinti maistu ilgesniam laikui.
Oro pavojaus pranešimai ypač girdimi naktį, tačiau didžiausią stresą kelia bombardavimų dundėjimai iš Kyjivo priemiesčių. Kol kas priešas į sostinę neįsiveržė, ir mūšiai vyksta priemiesčio gyvenvietėse, esančiose 30–50 km nuo Kyjivo. Aršiausiai kovojama Irpinės, Bučos, Hostomelio gyvenvietėse.
Susipažinau su Gorenkos kaimelio, esančio šalia Hostomelio, stačiatikių cerkvės šventiku Ivanu Palejčuku. Jis papasakojo, jog mūšiuose žuvo daugybė rusų ir ukrainiečių karių, tačiau ukrainiečiai nesitraukia, o praeitą savaitę jie netgi sugebėjo pereiti į puolimą. Rusai Hostomelį įnirtingai atakavo esą ne tik todėl, jog ten yra karinis aerodromas, bet ir tiesus kelias į Kyjivą.
Ukrainiečių kariai susprogdino tiltą per Irpienio upę ir užtvankas, kad pakiltų vanduo ir rusams būtų sunku statyti pontoninius tiltus. Atkariavę vieną kaimą ukrainiečių kariai pakraupo sužinoję, kad rusų kariai išprievartavo ir sušaudė tris vietines moteris. Sušaudė ir Hostomelio apylinkės pirmininką, kuris žmonėms vežiojo vaistus, maistą ir humanitarinius siuntinius. Šventikas netikėjo, jog užpuolikai elgsis taip žiauriai. Nepaisydamas pavojaus jis vis tiek važiuoja pas kareivius ir gyventojus atlikti dvasinio ganytojo pareigų. Cerkvė kol kas rimtai nenukentėjo, tik dalis langų išdužo, o sienos pilnos skeveldrų.
„Rusija nori atkurti Tarybų Sąjungą. Užgrobusi Ukrainą, manau, pultų ir Baltijos šalis. Jūs, lietuviai, privalote tam ruoštis, turite stiprinti kariuomenę, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą“, – pareiškė stačiatikių šventikas.
Kyjivo gatvėje sutikau inteligentišką senjorę. Pokalbis su ja tapo savotišku atsakymu, kodėl žymiai gausesni agresoriai negali įveikti ukrainiečių tautos.
73-ejų Olgai Kasyanenko būtinas skubus širdies šuntavimas, reikia keisti du vožtuvus, tačiau ji nesutinka gultis į ligoninę. Moteris savo noru ėmė ruošti karštą maistą barikadą netoli jos namo įrengusiems kariams ir nesutinka išsižadėti šio pažado.
„Prasidėjęs karas stebuklingu būdu man suteikė jėgų, noro būti reikalingai, nors dar neseniai vos įstengiau atsikelti iš lovos – išgyvenau depresiją dėl beveik vienu metu palaidoto vyro ir dukters“, – guodėsi moteris. Diplomatas vyras, keletą metų sunkai sirgęs, mirė pernai, o Malaizijoje konsule dirbusią dukrą netikėtai ištiko insultas.
„Mirti aš nebijau, žinau, kad mano ligota širdis ilgai neatlaikys, bet karo metu nematau prasmės jos operuoti, privalau padėti tėvynės gynėjams. Mano nedidelė pagalba juos labai džiugina“, – nusišypsojo pašnekovė ir atsisveikindama paprašė parašyti, kad neabejotume Ukrainos pergale.
Antra pažintis su Teritorinės gynybos pajėgų (TGP) atstovu buvo visai kitokia, irgi palikusi gilų įspūdį, tačiau šį kartą teigiamą, šiltą.
Šis 36 metų kyjivietis, TGP narys Aleksejus Prochorovas netikėtai panoro perduoti padėką lietuvių tautai.
Vaikščiojant po Kyjivą beveik kas keletą šimtų metrų tenka praeiti pro barikadas ir prie jų stovinčius gynėjus. Prie vienų mašinos ir žmonės yra stabdomi ir tikrinami pasirinktinai, o prie kitų apžiūrimi visi be išimčių.
Einant fotografuoti rusų raketos apgriautą namą TGP savanoris iškart į mane pažiūrėjo įtariai ir paprašė prieiti. Įdėmiai patikrino dokumentus, paprašė parodyti telefoną ir fotoaparatą, norėdamas įsitikinti, kad nefotografuoju neleistinų objektų.
Iš pradžių gan griežtai elgęsis vyriškis po apžiūros nusišypsojo ir ėmė bičiuliškai šnekučiuotis. Pasidomėjo, kodėl aš vaikštau vienas ir be apsaugos, mat Kyjive nedaug likusių žurnalistų atstovauja dideles pasaulines agentūras ir dirba grupėmis, važinėja ryškiai pažymėtomis mašinomis, dėvi neperšaunamas liemenes.
Karys išsakė nusivylimą dėl nepakankamos ES paramos ir to, jog NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės lėktuvams bei nesiunčia taip trūkstamos ginkluotės. Vaikinas pasipasakojo, jog yra trečios kartos Kyjivietis, prieš karą dirbo automobilių techninės apžiūros centre. Turi dvylikos metų dukrą, o žmona Irina netrukus turi pagimdyti dar vieną dukrelę.
Jau pirmąją karo dieną A. Prochorovas visas tris savo mylimas moteris išgabeno į Lvivą pas gimines, o pats grįžęs įstojo į TGP ir sostinėje ėmė statyti barikadas.
Netikėtai vaikinas pasisiūlė mašina pavėžėti porą kilometrus iki mano kelionės tikslo, o atsisveikindamas išsakė padėką lietuviams: „Esate nedidelė tauta, tačiau tokiu mums sunkiu momentu elgiatės, kaip tikri broliai. To nepamiršime, nes draugai išaiškėja nelaimėje. Padėkite ir toliau pas jus pabėgusiems mūsų tėvynainiams, gėdinkite didžiąsias valstybes ir siųskite ginklų, ginklų, ginklų... Ir žinokite – mes nepasiduosime, kausimės už kiekvieną Kyjivo centimetrą. Kausimės iki paskutinio šovinio, iki paskutinio kraujo lašo ir nugalėsime. Slava Ukraini!“
Sužinojęs, jog už pusantro kilometro nuo hostelio yra namas, kurį apgriovė raketos sprogimas, nuskubėjau tenai.
Prie namo stovėjęs vienas jo gyventojas, nenorėjęs pasisakyti savo pavardės, papasakojo, jog trys maskolių paleistos raketos buvo skirtos sunaikinti netoli esantį pastatų kompleksą, kuris sovietmečiu vadinosi Petrovskio karinė gamykla. Joje buvo gaminamos raketos bei optikos prietaisai. Ukrainos karinės pajėgos visas tris raketas numušė. Viena iš jų nukrito šalia vaistinės, antra – netoli buvusios gamyklos, o trečia pataikė į vieną viršutinio aukšto butą.
„Tai buvo mano kaimynas, 84 metų pasiligojęs pensininkas, kuris paskelbus oro pavojų atsisakė leistis į slėptuvę. Jei aš būčiau tada likęs gretimame savo bute, greičiausiai irgi būčiau žuvęs“, – tvirtino pasakotojas. Suskilus namo sienoms visi gyventojai įsikūrė šalia esančios mokyklos sporto salėje.
Krisdama raketa suskilo į dvi dalis, mažesnioji sprogdama apgadino gretimo namo stogą, dalį balkonų, išdaužė langus. Nuo smūgio bangos langai išdužo ir kituose šešiuose namuose.
Norėdamas patekti į laiptinę visų pirma turi praeiti pro kieme styrančią griuvėsių krūvą, paskandinusią keturias prie namo stovėjusias mašinas. Du viršutiniai laiptinės aukštai nusėti plytų bei cemento nuolaužų – taip, kaip ir koridorius prie žuvusiojo buto.
Įžengus į butą dvelkteli šaltas vėjo gūsis. Prieškambaryje nuvirtusi lyginimo lenta ir nuriedėjęs lygintuvas, nukritę marškiniai, kurie tikriausiai buvo padėti ant lentos lyginti.
Virtuvėje, ant grindų, guli lango rėmai, parvirtęs stalas ir kėdė, nukritusi viena spintelė, mikrobangų krosnelė, šalia mėtosi arbatinukas, kelios lėkštės, puodukas, puskepalis duonos, arbatos pakelis, šiukšlių kibiras. Visur pilna stiklų, medžio ir cemento nuolaužų. Miegamajame, ant grindų, parvirtęs tuščias paukščiuko narvelis, stalinė lempa, rūbai, mėtosi knygos, sujaukta patalynė. Ant sienos užtat vis dar kabo įrėmintas diplomas buto šeimininkui už gerą darbą. Šios padėkos fotografuoti ranka nepakilo...
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
(Bus daugiau)
Galerija: Kyjivas
Publikuota: 2022-03-31 17:25:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|