Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

---

Ukrainiečiai Natalya Buzaverya (kairėje), Albina Petrovska, Olena Nechaeva (dešinėje) bei Mykhailo Petrovskyi ir UAB „Art Glacio“ direktorius Arūnas Simutis (centre) užmezgė darbo santykius.

Autorės nuotr.

Karui tęsiantis į Lietuvą tebeplūsta prieglobsčio ieškantys Ukrainos gyventojai. Daugiau negu šimtas ukrainiečių apsistojo Vilkaviškio krašte, jų vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas. Sukluso ir darbdaviai. Keli verslininkai jau rado galimybę įdarbinti ukrainiečius.

Darbuotojų daugėja

Daugiausiai ukrainiečių įdarbino UAB „Art Glacio“ vadovas Arūnas Simutis. Direktorius savo indėlio padedant karo pabėgėliams nesureikšmina, sako, kad kaip tik šiuo metu prasideda sezonas ir įmonei reikia daugiau darbuotojų. „Planuoju įdarbinti dar apie dvidešimt žmonių, nepriklausomai nuo tautybės. Svarbiausia, kad jie norėtų dirbti. Sunku pasakyti, kaip seksis keturiems naujiesiems darbuotojams, tačiau bent jau dabar jie ypač motyvuoti“, – apie ukrainiečius kalbėjo vadovas.

Du ukrainiečius A. Simutis priėmė praėjusios savaitės pabaigoje, kitus – trečiadienį, todėl žurnalistams lankantis įmonėje buvo pirmoji jų darbo diena. Pamainoje dirbę Albina Petrovska, Mykhailo Petrovskyi, Natalya Buzaverya bei Olena Nechaeva sutiko papasakoti apie pirmuosius įspūdžius darbe bei pasidalyti atvykimo istorijomis.

„Kai tik bus galimybė, mes grįšime namo“

Iki gyvenimą pakeitusio karo žmonės dirbo mylimus darbus: Natalya buvo vyr. medicinos seselė ligoninėje, Olena – parduotuvės administratorė, Albina – šokių mokyklos direktorė. Šiuo metu ukrainiečiai dirba nekvalifikuotą darbą: moterys fasuoja ledus, o Mykhailo yra pagalbinis darbininkas.

„Mes nebijome darbo, suprantame, kad galbūt nedirbsime to, ką dirbome namuose, todėl reikia prisitaikyti. Darbas ledų fabrike pasirodė labai įdomus, o kolektyvas draugiškas ir paslaugus“, – sutartinai kalbėjo ukrainiečiai. Albina pasakojo, kad draugai, kurie pasitraukė į Lenkiją ir Vokietiją, susiduria su nemenkais sunkumais. „Mums daug labiau pasisekė, nes gavome ir darbą, ir būstą, o jie vis dar blaškosi, neturi pastovios vietos įsitvirtinti, todėl ir darbo paieškos neįmanomos“, – kalbėjo moteris.

Nors laimės žmonių veiduose mažai, jie išlieka optimistiški ir džiaugiasi šiltu, saulėtu oru bei žmonių geranoriškumu. „Mes esame be galo dėkingi lietuviams už tai, ką jie daro dėl mūsų šalies žmonių. Čia mums suteikiamos labai geros sąlygos, tokių net nesitikėjome. Vis dėlto mes nenorime tik imti ar laukti kažko iš dangaus, norime patys dirbti ir užsidirbti. Pagrindinis mūsų tikslas yra grįžti namo, o kol to negalime padaryti, būsime čia, nesiruošiame niekur daugiau keliauti“, – kalbėjo sutuoktiniai Mykhailo ir Albina.

Tėtis – vilkaviškietis

Albina su vyru ir dviem dukromis į Lietuvą atvyko kovo 14 d. „Kelionė užtruko tris varginančias dienas, kadangi gyvenome rytinėje Ukrainos dalyje, Pavlograde. Buvo daug patikrinimo postų, mašinų kamščių. Planavome, kaip ir daugelis, sieną kirsti per Lvivą, tačiau kaip tik tuo metu sužinojome apie ten prasidėjusius susišaudymus, todėl į Lenkiją patekome keliaudami šiauriau“, – prisiminė Mykhailo. Jis turi sveikatos problemų, tad galėjo išvykti iš šalies drauge su žmona ir dukromis. Šeima bėgdama kartu pasiėmė ir dvi Albinos šokių mokyklos auklėtines su mamomis. Taip į Vilkaviškį su dukromis atvyko Olena ir Natalya, o jų vyrai liko Ukrainoje.

Dabar pabėgėliai visi kartu apsistojo Karalkrėslio kaime, įsidarbino vienoje įmonėje, sykiu į darbą keliauja, nes taip pigiau. Ukrainiečiai Vilkaviškio dar nespėjo apžiūrėti, nes skubėjo susitvarkyti būtinus dokumentus, rūpinosi, iš kur gauti skalbyklę.

Pasirodo, Albinos tėtis yra kilęs iš Vilkaviškio, ji pati vaikystėje mūsų mieste praleido ne vieną vasarą. „Kai su sese atvykdavome pas senelius, jie su mumis rusiškai nešnekėdavo. Tekdavo per vasarą pramokti kalbėti lietuviškai“, – prisiminė moteris. Albina lietuvių kalbos nemoka, tačiau kai kuriuos žodžius supranta. Į Vilkaviškio rajoną grįžo ir Albinos 77-erių metų tėtis. Jis apsistojo pas giminaičius.

Mes nebijome darbo, suprantame, kad galbūt nedirbsime to, ką dirbome namuose, todėl reikia prisitaikyti.

Įvairių specialybių atstovai

Šiandien įmonėje „Antano Švarcos vaistinė“ darbą pradėjo ukrainietė Jekaterina.

Bendrovės vadovas A. Švarca įdarbino ukrainietę pasiūlydamas jai vaistinės asistentės pareigas. „Jekaterina pagal išsilavinimą yra vaistininkė, baigusi universitetą Charkive, tačiau moka tik rusų kalbą, todėl dėl kalbos barjero kitokio darbo pasiūlyti negaliu. Kai pramoks lietuviškai, matysime. Dabar viskas labai greitai keičiasi, tad nežinia, ar ilgam ji liks mūsų krašte. Mūsų šalies specialistų diplomai yra pripažįstami Europos Sąjungoje, o tie, kas diplomus įgiję trečiosiose šalyse, susiduria su sunkumais įsidarbindami“, – kalbėjo bendrovės direktorius.

Naujos šokių mokytojos tuoj sulauks Vilkaviškio kultūros centras. Jo direktorė Renata Medelienė pasakojo, kad šiuo metu ruošiami įdarbinimo dokumentai, o pirmadienį choreografė jau turėtų pradėti dirbti. „Bus renkama nauja šokių grupė, kurioje laukiami visi vaikai“, – sakė R. Medelienė.

Dvi ukrainietės kirpėjos pradės individualią veiklą. Viena iš jų darbą planuoja pradėti jau balandžio pradžioje.

Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė sakė, jog ukrainiečių įdarbinimu domisi ir kitos rajono įmonės: UAB „Triplan“ bei UAB „Grupinis pirkimas“.



Darbo užmokestis toks pat

Svarbu žinoti, kad ukrainiečiai gali įsidarbinti Lietuvoje jiems netaikant darbo rinkos poreikio vertinimo, t. y. jie atleisti nuo pareigos įgyti darbo leidimą. Žmonės gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį ar vykdyti savarankišką veiklą.

Atvykęs asmuo privalo užsiregistruoti Migracijos departamente, po to gali įdarbinti beveik tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Darbdavys privalo įsitikinti, kad asmuo užsiregistravo Migracijos departamente ir turi registraciją patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodytas vardas, pavardė, gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas ir elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numeris.

Per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) darbdavys turi pateikti pranešimą apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Tais atvejais, kai ukrainiečiai neturi biometrinių pasų, darbdaviai per EDAS turi pateikti Migracijos departamento išduotą registracijos kortelės kopiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime informuojama, kad darbdavys karo pabėgėliui turi mokėti ne mažesnį darbo užmokestį, nei tą patį darbą dirbantiems Lietuvos piliečiams.

Dirbti pradedantiems ukrainiečiams nėra būtina turėti banko sąskaitą. Ji bus reikalinga darbo užmokesčio išmokėjimo dieną, todėl žmonės šį reikalą gali susitvarkyti jau dirbdami. Be to, dauguma Lietuvos bankų siūlo greitai ir nemokamai atidaryti sąskaitas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---