„Santaka“ / Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti? / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?


Į Europos Sąjungos (ES) šalis plūstant pabėgėliams iš karo niokojamos Ukrainos, daugeliui iškyla ne vienas klausimas dėl gyvūnų augintinių vežimo iš šios šalies. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų augintinių gabenimą ir reikalavimus, kurie taikomi juos įsivežant į Lietuvą.



Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos?

Galima, bet visos 27 ES valstybės narės yra pasisakiusios, jog ir toliau būtų teikiamas prioritetas ukrainiečiams pabėgėliams su augintiniais (šunimis, katėmis ar šeškais), tam yra sukurta paprastesnė sienos su ES kirtimo tvarka.

Siekdamos padėti, ES šalys vieningai išimties tvarka ukrainiečius ir nuo karo bėgančius kitų šalių piliečius į ES priima su jiems priklausančiais gyvūnais augintiniais, kurie neženklinti, nevakcinuoti nuo pasiutligės, neturi pasiutligės antikūnų titro ir jam išduoto veterinarijos sertifikato. Pasienyje su Ukraina dirbantys veterinarijos gydytojai pasirūpina neženklintus gyvūnus paženklinti mikroschemomis ir suvakcinuoti nuo pasiutligės, tačiau dalis į ES teritoriją patenka ir neženklintų, nuo pasiutligės nevakcinuotų gyvūnų – tad jiems šias paslaugas nemokamai suteikia Lietuvos veterinarijos gydytojai.


Tais atvejais, kai gyvūnas augintinis skirtas perduoti ar parduoti kitam savininkui, vežami daugiau kaip penki gyvūnai, jiems išimtys negalioja ir taikomi šie reikalavimai – turi būti išduotas veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad gyvūnas yra paženklintas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir atliktas gyvūno kraujo tyrimas pasiutligės antikūnų kiekiui nustatyti.

ES valstybės narės netaiko išimties iš gyvūnų globos įstaigų ir beglobiams vežamiems gyvūnams.

Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje – kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami?

Žmonių noras padėti gyvūnams suprantamas, tačiau tokia pagalba turi būti teikiama atsakingai ir atsargiai, pirmiausia užtikrinant augintinių saugumą ir nesukeliant pasiutligės išplitimo grėsmės.

Atvykęs augintinis (šuo, katė ar šeškas) turi būti suženklintas ir vakcinuotas nuo pasiutligės ir apie jį turi būti pranešta specialiuoju VMVT el. paštu ukrainepets@vmvt.lt , telefonu 8 800 40403, tuo taip pat rūpinasi ir VMVT teritoriniai departamentai , kurie glaudžiai dirba su savivaldybėmis, pabėgėlių centrų vadovais ir tiesiogiai kontaktuoja su atvykstančiais pabėgėliais.


VMVT registre kaupia ir saugo informaciją apie atkeliavusius gyvūnus augintinius, jų vakcinavimą ir ženklinimą, šeimininką bei augintinio karantinavimo vietą, veterinarinės pagalbos poreikį.

Kol situacija išlieka nerami ir atvykstančių iš Ukrainos gyvūnų kasdien daugėja, labai svarbu, kad visa informacija apie atvykstančius keturkojus VMVT pasiektų iškart, kad būtų galima įvertinti turimus resursus veterinarinei pagalbai teikti ar prireikus greitai surasti vietą gyvūnui karantinuoti.

Kokias grėsmes gali kelti iš Ukrainos atvykę gyvūnai, įskaitant ir tuos, kurie likę be savo šeimininkų?

Pagrindinis nerimas, kuris jaučiamas visoje ES, – tai didelės rizikos pasiutligės protrūkiams. Pasiutligės ir kitų užkrečiamų ligų pavojus yra labai didelis, todėl yra svarbu matyti ir įvertinti galimas pasėkmes visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Nereikia pamiršti, kad pasiutligė mirtinai pavojinga ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Lietuvoje jau trejus metus pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai. Tai pasiekti reikėjo 20 metų nuoseklaus ir kruopštaus darbo bei milijoninių išlaidų taikant sistemingą laukinių ir namuose laikomų gyvūnų vakcinaciją.


Ukrainoje kasmet gyvūnai apkandžioja apie 800 000 žmonių, tarp kurių yra atvejų pasibaigusių mirtimi. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) duomenimis, per 2021 m. Ukrainoje patvirtinta 1050 naminių gyvūnų susirgimo pasiutlige atvejų, pagal Kyjive dirbančių kolegų veterinarijos gydytojų pateiktą informaciją, pas juos kasdien patenka 5–7 pasiutligės požymių turintys gyvūnai.

Ar galima atsivežtą iš Ukrainos gyvūną laikyti namuose ar tam reikalingos specializuotos vietos?

Jei gyvūnas yra suženklintas ir vakcinuotas nuo pasiutligės Ukrainoje, buvo paskiepytas kelionės į Lietuvą metu arba atvykęs į Lietuvą, jis 21 d. po vakcinos turi būti izoliuojamas nuo kitų, nuo pasiutligės nevakcinuotų gyvūnų savininko gyvenamojoje vietoje. Jei tokios galimybės nėra, gyvūnas gali būti izoliuojamas / karantinuojamas gyvūnų globos vietose – dėl to reikia pranešti el. paštu ukrainepets@vmvt.lt , ir artimiausio VMVT teritorinio padalinio inspektoriai, gavę informaciją apie tokios pagalbos poreikį gyvūnui, susisieks ir ją suorganizuos.

Kaip elgtis į Lietuvą atvykus su pasienyje paskiepytu gyvūnu, kuriam dar nepraėjęs karantino laikotarpis (21 diena, per kurias susiformuoja imunitetas ligai)?

Pirmiausia turite pranešti mums šiuo el. paštu ukrainepets@vmvt.lt . Paskiepytą augintinį turite laikyti atskirai nuo kitų, nuo pasiutligės nevakcinuotų gyvūnų 21 dieną, kol jam susiformuos pakankamas imunitetas nuo pasiutligės. Pastebėjus gyvūno sveikatos pakitimų, nedelskite kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Iš kokių simptomų galima atpažinti pasiutlige sergantį gyvūną?

Pasiutligė – ūminė virusinė liga, pasireiškianti galvos ir stuburo smegenų uždegimu, sunkiais nervų sistemos sutrikimais. Kiekvienas šia liga susirgęs gyvūnas ar žmogus gali mirti.

Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs, arba priešingai – labai meilūs. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui, atsiranda vandens baimė, kt. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pasikeičia jų balsas. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius.

Kokiomis dar ligomis be pasiutligės lengvai gali užkrėsti benamiai gyvūnai?

Likusių be globos ir bešeimininkių gyvūnų augintinių (šunų, kačių) ligos istorija yra nežinoma. Dažnai jie būna užsikrėtę vidaus (echinikokais, apvaliosiomis kirmėlėmis) ir išorės (blusomis, utėlėmis) parazitais ir kitokiais ligų sukėlėjais (toksoplazmomis, toksokaromis). Galimas užsikrėtimas ir grybeliu ar niežų erkutėmis. Taip pat tarp beglobių kačių paplitusios ligos: infekcinė anemija, maras, rinotracheitas. Šunims – šunų maras, leptospirozė, parvovirusas. Parazitai ir grybeliai yra pavojingi žmonėms, o kitos ligos kelia rizikas kitiems tos pačios rūšies gyvūnams.


Dėl gyvūno sveikatos būklės įvertinimo rekomenduojame kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ir taikyti jo nurodytą gydymą bei reikalingas profilaktines priemones.

Kur galima rasti daugiau informacijos apie pagalbą Ukrainos gyvūnams?

Primename, kad daugiau aktualios informacijos galite rasti VMVT interneto svetainės skiltyje https://vmvt.lt/Aktuali_informacija_atvykstantiems_is_Ukrainos_su_gyvunais .

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.



Publikuota: 2022-03-23 10:56:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai