|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ketvirtadienį Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. Rusijai įsiveržus į Ukrainą nerimo kyla ir mūsų šalyje. Nors dauguma netiki realia karo grėsme, visgi pagauna save galvojant, o kaip iš tiesų reikėtų elgtis, jei patektume į dabartinę Ukrainos situaciją.
Įprastu režimu
Vakar Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo iki kovo 10 d., 24 val., mūsų šalyje įvedama nepaprastoji padėtis. Ši priemonė leistų lanksčiau naudoti valstybės rezervo lėšas, taip pat būtų stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Kybartų užkardos vadas Darius Mekšraitis patikino, kad Kybartų pasienio kontrolės punktas kol kas dirba įprastu režimu – tiek į Rusijos Kaliningrado sritį, tiek iš jos vyksta automobiliai, jokių incidentų nepasitaikė. Visgi nepaprastosios padėties sąlygos pasieniečius ir muitininkus įpareigoja dirbti dar atsakingiau.
Nepaprastoji padėtis įvesta atsižvelgiant į didelio masto Rusijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir vykdomus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
Susiklosčiusi situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje. Tai kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai.
Pasigedo slėptuvių
Nenuostabu, kad susidariusi situacija kelia nerimo ir mūsų rajono gyventojams. Į redakciją kreipėsi Pilviškių kvartale gyvenanti Aldona Bradūnienė. Vilkaviškietė laiške rašė, kad paieškojusi internete nerado jokios informacijos apie civilinės saugos slėptuves mūsų mieste bei rajone. Anot laikraščio skaitytojos, tokia informacija net didžiosiomis raidėmis turėtų būti skelbiama ir rajono Savivaldybės interneto svetainėje, ir rajono laikraštyje.
Visgi tie, kurie prisimena dar sovietiniais laikais įrengtas civilinės saugos slėptuves, į kurias kelią kiekvienas būtų radęs net pažadintas iš miego, turėtų nusivilti, nes tokių specialiai įrengtų statinių mūsų krašte iš viso nėra. Lietuvai pasukus laisvės keliu ir griuvus „geležinei uždangai“ tokios slėptuvės neteko prasmės, tad jų niekas ir neįrenginėjo, nes nebuvo poreikio.
Tačiau kiekviena savivaldybė turi numačiusi kolektyvinės apsaugos statinius, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui, jei kieno būstai taptų nebetinkami gyventi dėl ekstremaliųjų situacijų.
Tokiu atveju kolektyvinės apsaugos statiniuose laikinai apgyvendinami evakuoti gyventojai. Juose teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Mūsų rajone į kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą patenka kone visų mokyklų pastatai bei Vilkaviškio kultūros bei Sporto ir pramogų centrai.
Vyksta kitaip
Rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris sakė, kad šiais laikais nėra poreikio įrenginėti civilinės saugos slėptuves, nes yra numatytos kitos priemonės žmonių saugumui užtikrinti. Kilus didelei grėsmei žmonės būtų evakuojami į kitus rajonus ar net šalis. Tačiau civilinės saugos specialistas patikino, kad tokio karo, kokį mes kuriame savo galvose, tikrai nebus.
– Didžiausi priešai savo šaliai esame mes patys, kai pasiduodame svetimos šalies propagandos provokacijoms, sėjame nesantaiką, paniką, žeminame savo valstybę, jos valdžią ir taip duodame peno demokratijos priešams. Mane stebina, kai sovietiniais laikais negyvenęs trisdešimtmetis sako laukiantis „ruso“, – kalbėjo R. Fišeris. – Sunku suvokti, kas dedasi tokio žmogaus galvoje, ir kas jam įdiegė tokias „vertybes“. Trečiasis pasaulinis karas vyksta jau seniai. Skleidžiant priešišką propagandinę informaciją valstybės griaunamos jų piliečių rankomis.
Priims pabėgėlius
Rajono meras Algirdas Neiberka kalbėjo, kad mūsų rajono valdžia paskelbė solidarumą su Ukrainos tauta. Pastarosiomis dienomis meras jau kelis kartus dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose su Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, kitais Lietuvos Vyriausybės atstovais.
Apsvarstytas klausimas, ar savivaldybės pasirengusios priimti galimus pabėgėlius iš Ukrainos. Lietuva galėtų jų priimti nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. Pabėgėlius būtų galima apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose, galbūt ir gyventojai savo namuose galėtų priimti nuo karo nukentėjusius vaikus, moteris ar pagyvenusius žmones. Pabėgėliams būtų teikiamos ne tik apgyvendinimo, bet ir medicininės paslaugos, ieškoma įdarbinimo galimybių.
Mūsų rajono Savivaldybė neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Severodonecko miestu, tad ieško būdų, kaip galėtų padėti ukrainiečių tautai.
Specialus tinklalapis
Civilinės saugos specialistas R. Fišeris galima grėsme įvardijo ne tik Rusijos agresiją, bet ir Astravo atominę elektrinę prie Lietuvos sienos Baltarusijoje. Tiesa, mūsų rajonas nepatenka į pavojingą 100 km zoną ir vyraujantys vėjai pučia ne į Suvalkijos pusę. Bet jei jau taip nutiktų, kad susiklostytų itin palankios sąlygos radiacijai sklisti, mūsų rajono gyventojai būtų evakuoti į kaimynines valstybes. Tam sudaryti evakuacijos planai, vyksta pratybos.
Civilinės saugos specialistas kalbėjo, kad ne pirmi metai gyventojai skatinami domėtis, kaip reikėtų elgtis ekstremaliomis sąlygomis, vykdomos švietėjiškos akcijos, tačiau žmonės jas tiesiog laikė nereikalingomis.
– Yra interneto tinklalapis www.lt72.lt, kuriame teikiama visa reikalinga informacija apie civilinę saugą, tačiau pastebėjome, kad žmonėms tai mažai rūpi. Retas žino, kad skaičius 72 reiškia valandas – tokiam laikui reikia pasiruošti maisto atsargų, jei susidarytų ekstremalioji situacija. Prisiminus dėl COVID-19 paskelbtą ekstremaliąją situaciją ir žmonių reakciją, kai ištuštėjo maisto parduotuvių lentynos, patikinu, kad to daryti tikrai nereikia, – pastebėjo R. Fišeris. – Visgi savimi rūpintis būtina, nes yra kitų įvairių rizikų, kurias gali sukelti ir gamta, ir kiti veiksniai. Būtina pasiruošti taip, kaip rekomenduoja interneto tinklalapis www.lt72.lt.
Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali sutrikti, todėl reikia turėti pasiruošus jų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba. Tačiau, ko gero, kiekvienas lietuvis savo namuose turi maisto atsargų bent kelioms dienoms į priekį. Rūsiuose apstu konservų, šaldikliuose – mėsos, o spintelėse – druskos, cukraus, kruopų pakelių ar aliejaus butelių. Reikėtų turėti ir vandens atsargų, nes jau patyrėme, kaip dėl vėtros dingus elektrai nutrūksta ir vandens tiekimas. Vienam asmeniui 72 valandoms reikėtų 12 litrų vandens.
JAV net baudžiama
Anot civilinės saugos specialisto, žmonės turėtų ramiai gyventi ir dirbti, nesinervinti ir nekelti panikos kitiems. Jei kiltų koks pavojus, valstybė pasirūpintų, kad piliečiai būtų saugūs. Išgirdus pavojaus sirenas reikia ne bėgti slėptis, o atidžiai klausytis nurodymų per radiją ir televiziją bei juos vykdyti. Gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę gyventojai gali trumpam laikui (iki 2–3 parų) pasislėpti tiesiog namuose, saugiose gyvenamosiose ar negyvenamose patalpose: rūsiuose, požeminiuose garažuose ir kt. Drauge su informacija apie kilusį pavojų gyventojai gautų patarimus, kaip saugiai elgtis.
R. Fišeris džiaugėsi, kad žmonių susidomėjimas civiline sauga šiek tiek padidėjo ir kad bent jau nerimaujantieji dabar pasidomės, kas turėtų būti sukrauta „išvykimo krepšyje“. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekviename name turi būti patalpa, kurioje paruoštas toks krepšys su maisto, medikamentų, baterijų ir kitų būtiniausių daiktų atsargomis. O tiems, kas tokių neturi, gresia didžiulės baudos. Deja, dauguma mūsų šalies gyventojų apie „išvykimo krepšį“ ar kitas civilinės saugos priemones išvis nėra nieko girdėję.
Ketvirtadienį Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. Rusijai įsiveržus į Ukrainą nerimo kyla ir mūsų šalyje. Nors dauguma netiki realia karo grėsme, visgi pagauna save galvojant, o kaip iš tiesų reikėtų elgtis, jei patektume į dabartinę Ukrainos situaciją. |
Vakar Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo iki kovo 10 d., 24 val., mūsų šalyje įvedama nepaprastoji padėtis. Ši priemonė leistų lanksčiau naudoti valstybės rezervo lėšas, taip pat būtų stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Kybartų užkardos vadas Darius Mekšraitis patikino, kad Kybartų pasienio kontrolės punktas kol kas dirba įprastu režimu – tiek į Rusijos Kaliningrado sritį, tiek iš jos vyksta automobiliai, jokių incidentų nepasitaikė. Visgi nepaprastosios padėties sąlygos pasieniečius ir muitininkus įpareigoja dirbti dar atsakingiau.
Nepaprastoji padėtis įvesta atsižvelgiant į didelio masto Rusijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir vykdomus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
Susiklosčiusi situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje. Tai kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai.
Nenuostabu, kad susidariusi situacija kelia nerimo ir mūsų rajono gyventojams. Į redakciją kreipėsi Pilviškių kvartale gyvenanti Aldona Bradūnienė. Vilkaviškietė laiške rašė, kad paieškojusi internete nerado jokios informacijos apie civilinės saugos slėptuves mūsų mieste bei rajone. Anot laikraščio skaitytojos, tokia informacija net didžiosiomis raidėmis turėtų būti skelbiama ir rajono Savivaldybės interneto svetainėje, ir rajono laikraštyje.
Visgi tie, kurie prisimena dar sovietiniais laikais įrengtas civilinės saugos slėptuves, į kurias kelią kiekvienas būtų radęs net pažadintas iš miego, turėtų nusivilti, nes tokių specialiai įrengtų statinių mūsų krašte iš viso nėra. Lietuvai pasukus laisvės keliu ir griuvus „geležinei uždangai“ tokios slėptuvės neteko prasmės, tad jų niekas ir neįrenginėjo, nes nebuvo poreikio.
Tačiau kiekviena savivaldybė turi numačiusi kolektyvinės apsaugos statinius, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui, jei kieno būstai taptų nebetinkami gyventi dėl ekstremaliųjų situacijų.
Tokiu atveju kolektyvinės apsaugos statiniuose laikinai apgyvendinami evakuoti gyventojai. Juose teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Mūsų rajone į kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą patenka kone visų mokyklų pastatai bei Vilkaviškio kultūros bei Sporto ir pramogų centrai.
Rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris sakė, kad šiais laikais nėra poreikio įrenginėti civilinės saugos slėptuves, nes yra numatytos kitos priemonės žmonių saugumui užtikrinti. Kilus didelei grėsmei žmonės būtų evakuojami į kitus rajonus ar net šalis. Tačiau civilinės saugos specialistas patikino, kad tokio karo, kokį mes kuriame savo galvose, tikrai nebus.
– Didžiausi priešai savo šaliai esame mes patys, kai pasiduodame svetimos šalies propagandos provokacijoms, sėjame nesantaiką, paniką, žeminame savo valstybę, jos valdžią ir taip duodame peno demokratijos priešams. Mane stebina, kai sovietiniais laikais negyvenęs trisdešimtmetis sako laukiantis „ruso“, – kalbėjo R. Fišeris. – Sunku suvokti, kas dedasi tokio žmogaus galvoje, ir kas jam įdiegė tokias „vertybes“. Trečiasis pasaulinis karas vyksta jau seniai. Skleidžiant priešišką propagandinę informaciją valstybės griaunamos jų piliečių rankomis.
Rajono meras Algirdas Neiberka kalbėjo, kad mūsų rajono valdžia paskelbė solidarumą su Ukrainos tauta. Pastarosiomis dienomis meras jau kelis kartus dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose su Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, kitais Lietuvos Vyriausybės atstovais.
Apsvarstytas klausimas, ar savivaldybės pasirengusios priimti galimus pabėgėlius iš Ukrainos. Lietuva galėtų jų priimti nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. Pabėgėlius būtų galima apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose, galbūt ir gyventojai savo namuose galėtų priimti nuo karo nukentėjusius vaikus, moteris ar pagyvenusius žmones. Pabėgėliams būtų teikiamos ne tik apgyvendinimo, bet ir medicininės paslaugos, ieškoma įdarbinimo galimybių.
Mūsų rajono Savivaldybė neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Severodonecko miestu, tad ieško būdų, kaip galėtų padėti ukrainiečių tautai.
Civilinės saugos specialistas R. Fišeris galima grėsme įvardijo ne tik Rusijos agresiją, bet ir Astravo atominę elektrinę prie Lietuvos sienos Baltarusijoje. Tiesa, mūsų rajonas nepatenka į pavojingą 100 km zoną ir vyraujantys vėjai pučia ne į Suvalkijos pusę. Bet jei jau taip nutiktų, kad susiklostytų itin palankios sąlygos radiacijai sklisti, mūsų rajono gyventojai būtų evakuoti į kaimynines valstybes. Tam sudaryti evakuacijos planai, vyksta pratybos.
Civilinės saugos specialistas kalbėjo, kad ne pirmi metai gyventojai skatinami domėtis, kaip reikėtų elgtis ekstremaliomis sąlygomis, vykdomos švietėjiškos akcijos, tačiau žmonės jas tiesiog laikė nereikalingomis.
– Yra interneto tinklalapis www.lt72.lt, kuriame teikiama visa reikalinga informacija apie civilinę saugą, tačiau pastebėjome, kad žmonėms tai mažai rūpi. Retas žino, kad skaičius 72 reiškia valandas – tokiam laikui reikia pasiruošti maisto atsargų, jei susidarytų ekstremalioji situacija. Prisiminus dėl COVID-19 paskelbtą ekstremaliąją situaciją ir žmonių reakciją, kai ištuštėjo maisto parduotuvių lentynos, patikinu, kad to daryti tikrai nereikia, – pastebėjo R. Fišeris. – Visgi savimi rūpintis būtina, nes yra kitų įvairių rizikų, kurias gali sukelti ir gamta, ir kiti veiksniai. Būtina pasiruošti taip, kaip rekomenduoja interneto tinklalapis www.lt72.lt.
Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali sutrikti, todėl reikia turėti pasiruošus jų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba. Tačiau, ko gero, kiekvienas lietuvis savo namuose turi maisto atsargų bent kelioms dienoms į priekį. Rūsiuose apstu konservų, šaldikliuose – mėsos, o spintelėse – druskos, cukraus, kruopų pakelių ar aliejaus butelių. Reikėtų turėti ir vandens atsargų, nes jau patyrėme, kaip dėl vėtros dingus elektrai nutrūksta ir vandens tiekimas. Vienam asmeniui 72 valandoms reikėtų 12 litrų vandens.
Anot civilinės saugos specialisto, žmonės turėtų ramiai gyventi ir dirbti, nesinervinti ir nekelti panikos kitiems. Jei kiltų koks pavojus, valstybė pasirūpintų, kad piliečiai būtų saugūs. Išgirdus pavojaus sirenas reikia ne bėgti slėptis, o atidžiai klausytis nurodymų per radiją ir televiziją bei juos vykdyti. Gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę gyventojai gali trumpam laikui (iki 2–3 parų) pasislėpti tiesiog namuose, saugiose gyvenamosiose ar negyvenamose patalpose: rūsiuose, požeminiuose garažuose ir kt. Drauge su informacija apie kilusį pavojų gyventojai gautų patarimus, kaip saugiai elgtis.
R. Fišeris džiaugėsi, kad žmonių susidomėjimas civiline sauga šiek tiek padidėjo ir kad bent jau nerimaujantieji dabar pasidomės, kas turėtų būti sukrauta „išvykimo krepšyje“. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekviename name turi būti patalpa, kurioje paruoštas toks krepšys su maisto, medikamentų, baterijų ir kitų būtiniausių daiktų atsargomis. O tiems, kas tokių neturi, gresia didžiulės baudos. Deja, dauguma mūsų šalies gyventojų apie „išvykimo krepšį“ ar kitas civilinės saugos priemones išvis nėra nieko girdėję.
Publikuota: 2022-02-25 09:48:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|