|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Įdomu
Knyga įamžino žydų ir lietuvių gyvenimą Kudirkos Naumiestyje, Holokausto įvykius.
Leidinyje skaitytojui pateikiame iš įvairių šaltinių surinktą informaciją apie dabartinėje Kudirkos Naumiesčio vietoje gyvenusius žydus nuo pirmųjų rašytinių žinių iš XVI a. vidurio iki 1943 m. – visos bendruomenės žūties nacių okupuotame krašte. Knygos puslapiuose chronologiškai sudėliotos skirtingų istorinių laikotarpių žinutės apie žydų gyvenimo kasdienybę, papročius, verslus, amatus, tikėjimą, kultūrą, švietimą. Trumpoje miesto istorijos apžvalgoje – įvykiai, lėmę jo priklausymą skirtingoms valstybėms, pakilimus ir nuosmukius. Karai, okupacijos, ligų epidemijos, gaisrai ne kartą alino miestą, turėjusį Vladislavovo, Naumiesčio, Novemiasto, Noištato, vėl Naumiesčio, Kudirkos Naumiesčio vardus. Pasienio žmonėms pirmiesiems tekdavo patirti, iškęsti permainas, jų pasekmes. Į keturias religines bendruomenes susitelkę katalikai, stačiatikiai, liuteronai, judėjai vis rasdavo būdų prisitaikyti prie naujų, dažnai išskirtinių geopolitinių sąlygų. Tai sutardami, tai konkuruodami po sunkmečių jie atkurdavo, atstatydavo miestą Šešupės ir Širvintos santakoje, taip tarsi pateisindami jo vardo dėmens „naujas“ prasmę. Ilgą laiką mieste žydai sudarė gyventojų daugumą, judėjų bendruomenė buvo itin vieninga. Daugelis jų užsiėmė prekyba, garsėjo verslumu, apsukrumu, todėl buvo reikalingi, vertinami. Į mūsų miestą, kaip ir į daugelį kitų, žydai buvo kviečiami sunkmečiais, kai reikėdavo išjudinti prekybą, sudaryti tarptautinius sandorius ir papildyti biudžetą. Kai įsigalėję jie imdavo dominuoti paverždami pelną iš vietinių, sulaukdavo ribojimų, draudimų, buvo net išvaryti iš miesto sykiu uždraudžiant ne tik jame gyventi, bet ir lankytis ne prekybos tikslais. Uždaras ir savitas, Toros mokymais, Talmudo įsakais pagrįstas žydų gyvenimo būdas kitataučių ne visada būdavo suprantamas, buvo ir smerkiamas. Dėl žydų apsukrumo, verslumo, finansinės sėkmės, o XX a. pradžioje – ir dėl dalies žydų komunistinių pažiūrų bei veiklos būta antisemitinių nuotaikų, priešpriešos, nesantaikos, bet pogromų mūsų mieste nebuvo. Rašytiniuose šaltiniuose ir naumiestiečių prisiminimuose, kurie buvo rinkti ir užrašomi nuo 1998 m., užfiksuota daug draugiško suaugusiųjų ir vaikų bendravimo su žydais pavyzdžių. Vyriausieji miestelėnai dar prisimena, kaip paslaugiai būdavo aptarnaujami žydų parduotuvėse, gaudavo prekių skolon, kaip noriai žydai samdydavo jų tėvus įvairiems darbams versle ir namuose, kaip būdami vaikai lankė tą pačią Vinco Kudirkos pradžios mokyklą, kaip vieni kitus pieskino (erzino), kaip kartu žaidė... Žmonės, pasidaliję prisiminimais apie miesto žydus, tada, tarpukariu ir karo metais, buvo vaikai. Jie papasakojo, ką patys matė, ką iš tėvų girdėjo, ko metų tėkmė neišdildė iš atminties. Knygoje pateikiami 22-ų naumiestiečių prisiminimai. Daugumos jau nėra su mumis, tik leidinio puslapiuose liko jų pasakojmai, panašūs ir skirtingi, apie tai, kas ryškiausiai buvo įsirėžę atmintin. Ypač skaudūs Holokaustą mačiusiųjų išgyvenimai. Kudirkos Naumiestyje 1941 m. liepos 1–10 d. nužudyti 192 žydų vyrai ir jaunuoliai, rugsėjo 16 d. Paražnių miške, greta Kudirkos Naumiesčio, – 650 moterų, senelių ir vaikų, o 1943 m. Kataučiznoje sušaudyti paskutinieji miesto žydai. Jų atminimą saugo nebylūs paminklai miesto žydų kapinėse, Paražnių miške. Tai, ką patyrė Holokausto aukos, dabarties žmogui sunku įsivaizduoti, sunku patikėti, kad taip buvo, sunku suprasti kodėl, o ateityje bus dar sunkiau. Todėl manome, kad svarbu įsiklausyti, užrašyti, skaityti įvykių amžininkų prisiminimus. Žinodami apie žydų tautos gyvenimą mūsų krašte, mieste, apie čia vykusias vienos tautos žmonių žudynes galime geriau suvokti atminimo paminklų prasmę – nepamiršti ir kurti taikų rytojų. Nuo 1943 m. Kudirkos Naumiestyje negyvena nė vienas žydas, čia nebėra artimųjų, kurie kapus aplankytų, prisiminimais pasidalytų. Izaokas Glikas, mūsų turimomis žiniomis, – vienintelis iš penkiolikos Holokaustą išgyvenusių miesto žydų. Jų šeimai vienintelei pavyko pabėgti iš Kudirkos Naumiesčio geto. Kasmet liepos pirmąjį sekmadienį jis aplankydavo savo tėvo, brolio, dėdės, senelio – visų giminės vyrų žūties vietą žydų kapinėse prie Kudirkos Naumiesčio. I. Glikas 2021 m. pavasarį iškeliavo Anapilin. Esame dėkingos likimui, kad suspėjome susitikti, išgirsti paskutinio naumiestiečio – Holokausto liudininko pasakojimą apie vaikystės metus Kudirkos Naumiestyje, apie pabėgimą iš nacių budriai saugoto miesto, apie dėkingumą ir pagarbą šeimoms, kurios, rizikuodamos savo gyvybe, padėjo žydų šeimai išlikti, išgyventi, ir kad tai lieka knygos puslapiuose. Kudirkos Naumiesčio žydų žūties vieta – Paražnių miškas yra Vilkaviškio rajono savivaldybės Klausučių seniūnijos ribose. Naumiestiečiai dėkingi vilkaviškiečiams už prasmingus Holokausto aukų pagerbimo, atminimo ženklus šiame miške. Nors aukos yra perlaidotos Kudirkos Naumiesčio žydų kapinėse, bet tiek skausmo sugėrusi vieta Klausučių seniūnijos žmonių rūpesčiu neužželia užmaršties žole. Tik 15 išsigelbėjusiųjų, o aukų – 851. Šiuo metu pavyko nustatyti tik pusės nužudytųjų tapatybes. Knygoje publikuojame 418 aukų pavardes – tik tiek pavyko sužinoti. Tikimės, kad tarp skaitytojų atsiras galinčiųjų papildyti Holokausto aukų, jų gelbėtojų, o gal ir išsigelbėjusių žydų sąrašą. Knyga „Nubraukim užmaršties dulkes“ – dar vienas žinių šaltinėlis visiems besidomintiems Lietuvos, Kudirkos Naumiesčio, žydų tautos istorija. Stengėmės rasti ir pateikti kuo daugiau faktų, liudijimų, prisiminimų, kad tarsi mozaikos akmenėlius juos dėliodami mintyse bei vaizduotėje pamatytume kuo tikroviškesnį praeities vaizdą ir pajaustume moralinę pareigą saugoti atminimą. Laimėjus konkursą knygos „Nubraukim užmaršties dulkes“ leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Mūsų sudarytą leidinį galite įsigyti Vilkaviškio knygyne. Birutė AMBRAZIŪNIENĖ, Gražina ŽEMAITIENĖ Knygos sudarytojos, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytojos Publikuota: 2022-02-22 10:12:52 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|