|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Suvalkijos sostinėje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda trumpai atsakė į žurnalistų pateiktus klausimus.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Praėjusios savaitės pabaigoje Marijampolėje lankęsis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su regiono savivaldybių merais bei verslo atstovais.
Pasiryžę padėti
Per šią kadenciją tai buvo jau antrasis šalies vadovo vizitas Suvalkijoje. 2020 m. pavasarį jis lankėsi Kazlų Rūdoje bei Vilkaviškyje. Tąkart mūsų krašte G. Nausėda viešėjo Jono Basanavičiaus gimtinėje, Paežerių dvare, aplankė Stirnėnų kaime (Pilviškių sen.) gyvenančią jauną šeimą, auginančią trynukus.
Šįkart prezidentas su viso regiono atstovais susitiko Marijampolėje, į kitas savivaldybes nevyko. Tiesa, jo žmona Diana Nausėdienė aplankė ir Vilkaviškį. Apie tai jau rašėme praėjusiame „Santakos“ laikraščio numeryje.
Viešnagę Suvalkijos sostinėje šalies vadovas pradėjo užsukdamas į senąsias miesto kapines ir pagerbdamas Sausio 13-osios įvykiuose žuvusį marijampolietį Rimantą Juknevičių. Vėliau G. Nausėda ir jo patarėjų komanda bendravo su Marijampolės regiono savivaldybių merais. Susitikimo metu aptarti pandemijos valdymo, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, investicinės aplinkos gerinimo, švietimo bei sveikatos reformų klausimai.
Nemažai dėmesio skirta tiesioginiams merų rinkimams aptarti. Situaciją komentuodamas šalies vadovas teigė besitikintis, jog jau netrukus Konstitucijoje bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai ir beliks tik apsispręsti dėl savivaldybių vadovų įgaliojimų. G. Nausėda sakė palaikantis dabartinę tvarką, kai merai kartu yra ir savivaldybių tarybų nariai bei turi realią sprendimų galią.
„Merams pakartojau, kad visada esame pasiryžę padėti spręsti konkrečias jų vadovaujamų savivaldybių problemas, net jei kai kam jos gali pasirodyti smulkios ar nereikšmingos. Bet jos – svarbios šio regiono žmonėms! Pastebėjau, kad Marijampolės krašte vyraujančios bendros nuotaikos dėl pandemijos, ateities planų ir galimybių čia vykdyti investicijas – optimistinės. Tai – išties džiugina“, – kalbėjo šalies vadovas.
Išsakė savo rūpesčius
Su prezidentu bendravęs mūsų rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka sakė, kad tokie susitikimai, kai rūpimus klausimus galima aptarti akis į akį, visada yra naudingi ir nepamainomi. Jo teigimu, kai tam tikras problemas imasi spręsti valstybės vadovas, galima tikėtis greitesnių rezultatų.
Bendraudamas su Marijampolės regiono savivaldybių merais Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį ir į Vilkaviškio rajonui opius klausimus. Prezidentas norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra tikroji situacija Kybartų užsieniečių registracijos centre, domėjosi mūsų rajone glūdinčių geoterminių vandenų panaudojimo galimybėmis.
„Gaila, kad kartu su šalies vadovu neatvyko už geotermiją atsakingas jo komandos narys, tačiau prezidentas pažadėjo šių klausimų neužmiršti ir toliau juos eskaluoti“, – sakė A. Neiberka.
Jis taip pat pasakojo su G. Nausėda diskutavęs daugeliui rūpimais klausimais, tokiais, kaip kelių būklė ir socialinių būstų trūkumas. Mero teigimu, Vilkaviškio rajone, kaip ir kai kuriose kitose savivaldybėse, dažnai negalima patenkinti socialinių būstų poreikio, mat rinkoje būstų paprasčiausiai nėra arba jų kaina – pernelyg didelė.
Pokalbyje su prezidentu rajono meras pabrėžė, kad turėtų būti skiriamas dar didesnis dėmesys ir finansavimas savivaldybių infrastruktūroms gerinti. Išsakydamas mintis apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą A. Neiberka svarstė, kad pačioms savivaldybėms galėtų būti didinami skolinimosi limitai, tai padėtų įgyvendinti įvairius projektus.
Rajono vadovas taip pat išskyrė, kad dabartiniai ligonių kasų įkainiai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į regionų ypatumus. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybė privalo imtis kokių nors priemonių, siekdama pritraukti jaunų gydytojų rezidentų į mažesnes savivaldybes.
Aptarė pasienio problemas
Vizito Marijampolėje metu G. Nausėda bendravo ir su 16-a regiono verslo atstovų. Tarp jų buvo ir mūsų rajone veikiančios UAB „Hidrotema“ vadovas Darius Gudeliauskas bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas. Susitikime diskutuota apie Lietuvos santykių su Kinija, pandemijos bei augančių energijos kainų šuolio poveikį verslui.
„Su prezidentu šnekėjomės apie tai, kad pasienio zonoje ar mažesniuose rajonuose besikuriančiam verslui reikėtų taikyti lengvatinę mokestinę sistemą. Juk tikrai yra didžiuliai skirtumai pradėti verslą Kybartuose, Marijampolėje ar Vilniuje. Tik sudarydami palankesnes mokestines sąlygas galime tikėtis į regionus pritraukti naujų investuotojų. Kaip vienas iš variantų pokalbyje buvo aptartas pasienio funkcinės zonos steigimas. Joje ir turėtų galioti kitokie mokestiniai reikalavimai. Šalies vadovui taip pat papasakojau apie Vilkaviškyje esančius investicinius žemės sklypus, teiravausi jo nuomonės apie galimybę juose steigti laisvąją ekonominę zoną arba šios filialą. Prezidento nuomone, filialui ten būtų tinkama vieta“, – pasakojo V. Girdauskas.
Bendraudami su šalies vadovu Marijampolės regiono verslininkai taip pat iškėlė darbo jėgos trūkumo klausimą, apgailestavo, kad daug profesines mokyklas baigusių mokinių neįsilieja į vietinę darbo rinką, o renkasi kitus karjeros kelius.
Viešnagę Suvalkijoje šalies vadovas baigė susitikdamas su Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto bendruomene.
Kritikuoja sprendimus
Pertraukose tarp oficialių susitikimų šalies vadovas šiek tiek laiko skyrė ir žurnalistų klausimams. Prezidento buvo teiraujamasi nuomonės apie Lietuvos santykius su Kinija, svarstomą visuotinį šaukimą į kariuomenę, nuolat didėjančią infliaciją ir jo kritinį požiūrį į galimybių pasą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Vyriausybė privalo kuo greičiau normalizuoti santykius su Kinija, jog mūsų verslas patirtų kuo mažiau nuostolių. G. Nausėda ragino nedelsti ir priimant sprendimus dėl pandemijos valdymo. Anot jo, galimybių pasas prarado prasmę ir pastaruoju metu tik priešina visuomenę bei dirbtinai atskiria žmones nuo jiems būtinų paslaugų.
„Matome, kad omikron atmaina užsikrečia tiek skiepyti, tiek neskiepyti gyventojai, tad dabartinis pandemijos valdymas jau nesuteikia tokių rezultatų, kokių tikimės. Reikia užtikrinti kiek galima platesnį ir prieinamesnį testavimą. Dabar matome žmones, valandų valandas gaištančius eilėse prie COVID-19 punktų. Taip neturėtų būti. Privalome kalbėti apie savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje. Kai kurios šalys tai jau sėkmingai įgyvendina. Ši sistema padėtų nustatyti virusą ankstyvoje stadijoje ir užkirstų kelią jam plisti. Juk pandemijos valdymas – ne vien žmonių skiepijimas!“ – griežtos pozicijos laikėsi prezidentas.
Jis pripažino nerimaujantis ir dėl itin didelių infliacijos rodiklių, o kai kuriuos Vyriausybės planus sprendžiant šias problemas pavadino „nabašnyko šlakstymu žaliąja arbata“. Šalies vadovas pabrėžė besitikintis šią savaitę prezidentūroje vyksiančiame frakcijų vadovų ir ministrų susitikime išgirsti platų siūlymų, kaip išbristi iš šios situacijos, spektrą.
Praėjusios savaitės pabaigoje Marijampolėje lankęsis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su regiono savivaldybių merais bei verslo atstovais. |
Per šią kadenciją tai buvo jau antrasis šalies vadovo vizitas Suvalkijoje. 2020 m. pavasarį jis lankėsi Kazlų Rūdoje bei Vilkaviškyje. Tąkart mūsų krašte G. Nausėda viešėjo Jono Basanavičiaus gimtinėje, Paežerių dvare, aplankė Stirnėnų kaime (Pilviškių sen.) gyvenančią jauną šeimą, auginančią trynukus.
Šįkart prezidentas su viso regiono atstovais susitiko Marijampolėje, į kitas savivaldybes nevyko. Tiesa, jo žmona Diana Nausėdienė aplankė ir Vilkaviškį. Apie tai jau rašėme praėjusiame „Santakos“ laikraščio numeryje.
Viešnagę Suvalkijos sostinėje šalies vadovas pradėjo užsukdamas į senąsias miesto kapines ir pagerbdamas Sausio 13-osios įvykiuose žuvusį marijampolietį Rimantą Juknevičių. Vėliau G. Nausėda ir jo patarėjų komanda bendravo su Marijampolės regiono savivaldybių merais. Susitikimo metu aptarti pandemijos valdymo, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, investicinės aplinkos gerinimo, švietimo bei sveikatos reformų klausimai.
Nemažai dėmesio skirta tiesioginiams merų rinkimams aptarti. Situaciją komentuodamas šalies vadovas teigė besitikintis, jog jau netrukus Konstitucijoje bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai ir beliks tik apsispręsti dėl savivaldybių vadovų įgaliojimų. G. Nausėda sakė palaikantis dabartinę tvarką, kai merai kartu yra ir savivaldybių tarybų nariai bei turi realią sprendimų galią.
„Merams pakartojau, kad visada esame pasiryžę padėti spręsti konkrečias jų vadovaujamų savivaldybių problemas, net jei kai kam jos gali pasirodyti smulkios ar nereikšmingos. Bet jos – svarbios šio regiono žmonėms! Pastebėjau, kad Marijampolės krašte vyraujančios bendros nuotaikos dėl pandemijos, ateities planų ir galimybių čia vykdyti investicijas – optimistinės. Tai – išties džiugina“, – kalbėjo šalies vadovas.
Su prezidentu bendravęs mūsų rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka sakė, kad tokie susitikimai, kai rūpimus klausimus galima aptarti akis į akį, visada yra naudingi ir nepamainomi. Jo teigimu, kai tam tikras problemas imasi spręsti valstybės vadovas, galima tikėtis greitesnių rezultatų.
Bendraudamas su Marijampolės regiono savivaldybių merais Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį ir į Vilkaviškio rajonui opius klausimus. Prezidentas norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra tikroji situacija Kybartų užsieniečių registracijos centre, domėjosi mūsų rajone glūdinčių geoterminių vandenų panaudojimo galimybėmis.
„Gaila, kad kartu su šalies vadovu neatvyko už geotermiją atsakingas jo komandos narys, tačiau prezidentas pažadėjo šių klausimų neužmiršti ir toliau juos eskaluoti“, – sakė A. Neiberka.
Jis taip pat pasakojo su G. Nausėda diskutavęs daugeliui rūpimais klausimais, tokiais, kaip kelių būklė ir socialinių būstų trūkumas. Mero teigimu, Vilkaviškio rajone, kaip ir kai kuriose kitose savivaldybėse, dažnai negalima patenkinti socialinių būstų poreikio, mat rinkoje būstų paprasčiausiai nėra arba jų kaina – pernelyg didelė.
Pokalbyje su prezidentu rajono meras pabrėžė, kad turėtų būti skiriamas dar didesnis dėmesys ir finansavimas savivaldybių infrastruktūroms gerinti. Išsakydamas mintis apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą A. Neiberka svarstė, kad pačioms savivaldybėms galėtų būti didinami skolinimosi limitai, tai padėtų įgyvendinti įvairius projektus.
Rajono vadovas taip pat išskyrė, kad dabartiniai ligonių kasų įkainiai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į regionų ypatumus. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybė privalo imtis kokių nors priemonių, siekdama pritraukti jaunų gydytojų rezidentų į mažesnes savivaldybes.
Vizito Marijampolėje metu G. Nausėda bendravo ir su 16-a regiono verslo atstovų. Tarp jų buvo ir mūsų rajone veikiančios UAB „Hidrotema“ vadovas Darius Gudeliauskas bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas. Susitikime diskutuota apie Lietuvos santykių su Kinija, pandemijos bei augančių energijos kainų šuolio poveikį verslui.
„Su prezidentu šnekėjomės apie tai, kad pasienio zonoje ar mažesniuose rajonuose besikuriančiam verslui reikėtų taikyti lengvatinę mokestinę sistemą. Juk tikrai yra didžiuliai skirtumai pradėti verslą Kybartuose, Marijampolėje ar Vilniuje. Tik sudarydami palankesnes mokestines sąlygas galime tikėtis į regionus pritraukti naujų investuotojų. Kaip vienas iš variantų pokalbyje buvo aptartas pasienio funkcinės zonos steigimas. Joje ir turėtų galioti kitokie mokestiniai reikalavimai. Šalies vadovui taip pat papasakojau apie Vilkaviškyje esančius investicinius žemės sklypus, teiravausi jo nuomonės apie galimybę juose steigti laisvąją ekonominę zoną arba šios filialą. Prezidento nuomone, filialui ten būtų tinkama vieta“, – pasakojo V. Girdauskas.
Bendraudami su šalies vadovu Marijampolės regiono verslininkai taip pat iškėlė darbo jėgos trūkumo klausimą, apgailestavo, kad daug profesines mokyklas baigusių mokinių neįsilieja į vietinę darbo rinką, o renkasi kitus karjeros kelius.
Viešnagę Suvalkijoje šalies vadovas baigė susitikdamas su Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto bendruomene.
Pertraukose tarp oficialių susitikimų šalies vadovas šiek tiek laiko skyrė ir žurnalistų klausimams. Prezidento buvo teiraujamasi nuomonės apie Lietuvos santykius su Kinija, svarstomą visuotinį šaukimą į kariuomenę, nuolat didėjančią infliaciją ir jo kritinį požiūrį į galimybių pasą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Vyriausybė privalo kuo greičiau normalizuoti santykius su Kinija, jog mūsų verslas patirtų kuo mažiau nuostolių. G. Nausėda ragino nedelsti ir priimant sprendimus dėl pandemijos valdymo. Anot jo, galimybių pasas prarado prasmę ir pastaruoju metu tik priešina visuomenę bei dirbtinai atskiria žmones nuo jiems būtinų paslaugų.
„Matome, kad omikron atmaina užsikrečia tiek skiepyti, tiek neskiepyti gyventojai, tad dabartinis pandemijos valdymas jau nesuteikia tokių rezultatų, kokių tikimės. Reikia užtikrinti kiek galima platesnį ir prieinamesnį testavimą. Dabar matome žmones, valandų valandas gaištančius eilėse prie COVID-19 punktų. Taip neturėtų būti. Privalome kalbėti apie savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje. Kai kurios šalys tai jau sėkmingai įgyvendina. Ši sistema padėtų nustatyti virusą ankstyvoje stadijoje ir užkirstų kelią jam plisti. Juk pandemijos valdymas – ne vien žmonių skiepijimas!“ – griežtos pozicijos laikėsi prezidentas.
Jis pripažino nerimaujantis ir dėl itin didelių infliacijos rodiklių, o kai kuriuos Vyriausybės planus sprendžiant šias problemas pavadino „nabašnyko šlakstymu žaliąja arbata“. Šalies vadovas pabrėžė besitikintis šią savaitę prezidentūroje vyksiančiame frakcijų vadovų ir ministrų susitikime išgirsti platų siūlymų, kaip išbristi iš šios situacijos, spektrą.
Publikuota: 2022-02-03 08:06:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|