„Santaka“ / Paminklo Žynių kaime paslaptis / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Paminklo užrašai lietuvių ir žydų (jidiš) kalbomis skelbia, kad Žynių kaime karo metais buvo sušaudyta apie 2 000 žmonių. Tačiau kitų šaltinių faktai verčia tuo abejoti.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


Paminklo Žynių kaime paslaptis


Pirmą kartą Lietuvoje surasta vieta, kur karo belaisviai ir žydai buvo šaudomi drauge. Tai – Žynių kaimas. Tačiau kiek iš tiesų čia buvo nužudyta žmonių, dar reikia papildomai ištirti.



Kaimo žmonės – žiaurių įvykių liudytojai

Žynių kaimas – Vilkaviškio rajono Klausučių seniūnijos gyvenvietė, esanti už 2 km į vakarus nuo Sūdavos, greta kelio Slabadai–Sūdava–Opšrūtai.

Tarpukariu čia gyveno keliolika lietuvių šeimų, ūkininko Pakalkos sodyboje veikė malūnas. Jo paslaugomis naudojosi Sūdavos, Šapalų, Iškartų, Balnių, Arminų ir kitų aplinkinių kaimų žmonės. Žyniuose žydų nebuvo, jie tik atvykdavo verslo reikalais, pristatydavo įvairių prekių. Tačiau Holokaustas palietė ir šį atokų kaimą.

Kadangi Vilkaviškis nutolęs per 25 km nuo Vokietijos sienos, sprendimas dėl žydų likimo buvo perduotas Tilžės gestapui, kuriam buvo įsakyta sunaikinti teritorijoje gyvenusius komunistus ir žydus.

Sovietų okupacijos metu Žynių kaime, Žaliosios valsčiuje, 1941 m. prie kelio Žyniai–Kudirkos Naumiestis buvo iškastas 150 m ilgio, 5 m pločio ir 1, 5 m gylio prieštankinis griovys apsiginti nuo vokiečių. Naciai pasinaudojo tuo grioviu žudydami žmones.


Žudynės vyko dvejus metus (1941–1942 m.). Šiuos baisius įvykius matė labai daug žmonių, iš įvairių vietovių atvykusių į netoliese esantį malūną. Kai vykdavo šaudymas, atvykėliai būdavo sulaikomi ir jiems tekdavo būti šių baisių įvykių stebėtojais. Šaudyti buvo parinktas plikas, lygus laukas, iš kurio pabėgti buvo neįmanoma.

Karo baisumus išgyveno Žynių kaimo gyventojai. Keliu, einančiu pro kaimą, buvo varomi išbadėję rusų belaisviai į Kudirkos Naumiesčio lagerius.



Svečiuose pas mokytoją

Žynių kaime aplankėme paminklą žuvusiems žmonėms. Jo užrašas lietuvių ir jidiš kalbomis byloja, kad „šioje vietoje yra palaikai apie 2 000 žydų ir kitų tautybių žmonių, nužudytų čia hitlerinės okupacijos 1941–1942 metais.“ Nuvykome į Žynių kaimą pas dabar jau a. a. mokytoją Reginą Naujokaitienę. Ji mums papasakojo apie čia buvusius įvykius, parodė jos surinktą ir tvarkingai sudėliotą archyvinę medžiagą, t. y. kaimo žmonių liudijimus apie šiame kaime įvykusią tragediją.

Čia buvo šaudomi Raudonosios armijos kariai belaisviai ir iš Kudirkos Naumiesčio atvežtos žydės moterys su vaikais.


Turime tris šaltinius apie žudynes Žynių kaime: knygą „Masinės žudynės Lietuvoje“, aktą ir užrašą ant paminklo. Tačiau kai kurie faktai, nurodyti šiuose šaltiniuose, skiriasi.



Prieštaringa informacija

Literatūroje labai mažai galime rasti medžiagos apie Žyniuose sušaudytus žydus, be to, pateikta informacija labai prieštaringa. 1973 m. išleistoje knygoje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, kad Žynių kaime nužudyta apie 800 vyrų, moterų ir vaikų.

Lietuvos ypatingajame archyve suradome LTSR Kraštotyros draugijos 1965 m. balandžio 8 d. Arminuose sustatytą aktą Nr. 89a [13]. Sudarytoji komisija (Arminų vidurinės mokyklos mokytojai ir Arminų kolūkio kolūkiečiai (nurodytos pavardės) nustatė, kad „Vilkaviškio raj. Juodupėnų apylinkėje, Žynių kaime, prie vieškelio Rumokai–Slabadai, atstumu 100 m nuo Arminų vidurinės mokyklos, 13 km iki Vilkaviškio miesto, 3 km iki Rumokų bandymo stoties, 1943 metų pavasarį–vasarą (greičiausiai šaudymai vyko 1942 m. – aut. past.) čia buvo hitlerininkų sušaudyta apie 800 žmonių, nes griovys buvo apie 100 m ilgio ir sušaudytieji suguldyti keturiomis eilėmis, jų tarpe K. Naumiesčio belaisvių lagerio esantys Tarybinės armijos kariai-belaisviai, tarybiniai veikėjai, žydų tautybės moterys ir vyrai. Faktą, kad šioje vietoje buvo sušaudyti minėtieji žmonės, patvirtino vietos gyventojai, kolūkiečiai Kerutis Viktoras, Norkus Juozas, nes nuo šaudymo vietos jų sodybos randasi 200 m, 400 m, kolūkietis Savickas Juozas buvo sulaikytas kelyje šaudymo metu.“




Žudynių eiga

Daug medžiagos yra pateikta Sauliaus Beržinio interviu su Albinu Pakalka vaizdo juostoje. Kalbintų liudininkų parodymai leidžia susidaryti vaizdą apie žudynių Žynių kaime eigą.

Pirmiausia į žudynių vietą atvažiuodavo vokiečiai, jie vaikščiodavo po kaimą, rinkdavo kiaušinius ir kitą maistą. Tada pasistatydavo suolelius, nusitaikydavo kulkosvaidžius ir belaukdami aukų vaišindavosi.

Pirmąja partija, kaip yra nurodęs kaimo seniūnas, atvežė žydų vyrus. Vėliau vežė žydes moteris su vaikais ir rusų karo belaisvius.

Per savaitę žmonės būdavo atvežami du kartus: žydai – vežimuose, o karo belaisviai iš Kudirkos Naumiesčio lagerio – sunkvežimiais. Kai kurie jų jau būdavo mirę arba labai silpni, surištomis rankomis.

Sušaudyti pasmerkti žmonės į Žynių kaimą buvo vežami vieškeliu per Daržininkų kaimą.

Atgabentus žmones nurengdavo ir nuogus sustatydavo prie griovio krašto nugaromis į šaudančiuosius. Eidami suimtieji – tiek karo belaisviai, tiek žydai – stengėsi bet kokiomis priemonėmis pranešti apie save artimiesiems, tačiau kaimo žmonės to nesuprato arba iš baimės neįvykdė. Žudyti vedami žydai mėtydavo laiškus, nuotraukas, karo belaisviai – puodelius, katiliukus, kuriuose būdavo išraižytos pavardės, tačiau siaubo apimti žmonės bijojo rinkti daiktus, todėl konkrečios medžiagos apie tai nėra.

Sušaudytus žmones mažai teužberdavo žemėmis. Po žudynių kurį laiką dar judėdavo žemė, nes ne visi iš karto mirdavo. Per pavasario atlydį kraujas grioviu nutekėjo net į gretimą kaimą. Šie vaizdai dar ir dabar gerai prisimenami tos kartos, kuriai teko išgyventi tiek rudojo, tiek raudonojo okupanto vykdytą tautos genocidą.

Naciai buvo pasiskirstę žudynių vietas. 1941 m. rugsėjo 16 d. žydų šaudymas vyko ir Paražnių miške (prie Keturkaimio kaimo, Kybartų sen.), ir Žyniuose. Kai tą dieną atvežė žydus (moteris su vaikais iš Kudirkos Naumiesčio) į Žynių kaimą, visi buvo nukreipti atgal, nes jų paskirties taškas buvo Paražnių miškas. Ten buvo nužudyta 650 vaikų, moterų, vyrų.



Karo belaisvių lageris Kudirkos Naumiestyje

Nuo 1941 m. iki 1942 m. Kudirkos Naumiestyje, ant upės kranto, buvo karo belaisvių darbo stovykla. Kaip nurodyta knygoje „Holokausto Lietuvoje atlasas“, šioje stovykloje buvo nužudyta apie 11 500 karo belaisvių.

Knygoje „Karo belaisvių ir civilinių gyventojų žudynės Lietuvoje“ rašoma: „Šakių rajone viena stovykla, atskirta tik Širvintos upe, buvo pasienyje prie Kudirkos Naumiesčio. 60-as oflagas buvo naudojamas kaip stalagas ir priklausė I gynybos rajonui. Tilžės valstybinė policija nuo 1941 m. liepos 30-am oflagui įsteigė nuolatinę grupę, vadovaujamą kriminalinio skyriaus sekretoriaus Hanso Le Coutre, kuri vieną kartą per savaitę sušaudydavo išrūšiuotus belaisvius į rytus nuo Kudirkos Naumiesčio, kartais tai atlikdavo kartu su apsaugos daliniais.“


Daugiau medžiagos galima surasti virtualioje parodoje „Oflagas – LRT“, kurioje rašoma, kad „kartą per savaitę į nelaisvę patekusius politinius komisarus, komunistus, žydus vokiečiai sušaudydavo prieštankiniame griovyje netoli Žynių kaimo.“ Tik 1942 m. liepą stovykla buvo uždaryta.



Kiek buvo aukų?

Kebliausia surasti atsakymą į paskutinį klausimą: kiek visgi buvo sušaudyta žydų ir belaisvių Žynių kaime?

1965 m. akte pažymėta, kad iš viso buvo sušaudyta 800 žmonių.

Sūdavos krašto muziejuje yra 1997 m. gegužės 5 d. R. Naujokaitienės ranka rašytas laiškas Lietuvos valstybinio žydų muziejaus mokslinei sekretorei. Jame teigiama, kad remiantis gyventojų prisiminimais nustatyta, jog bendrame kape yra gal 1 000 žydų tautybės genocido aukų. Šiame muziejuje taip pat yra trijų puslapių „Trumpa istorija“, kurioje rašoma, kad „apie 200 metrų griovyje suguldytos keturios eilės, gal griovio gale nepilnos eilės. Todėl skaičiuojame, kad čia žuvusiųjų yra apie 2 tūkstančiai, tai užrašyta ir paminklinėse lentose.“

2000 m. pastatytame paminkle iš tiesų atsiradęs skaičius 2 000. Liudininkai į klausimą, kiek gi čia sušaudyta žydų, atsako: „Tikriausiai 2 000, taip pažymėta paminkle“.


Mes linkę manyti, kad aukų yra tiek, kiek pažymėta akte, – 800, nes jis sudarytas dar 1965 m. Apie 1997 m. sušaudytųjų žmonių skaičius jau padidėjo iki 1 000, o 2000 m. – net iki 2 000. Paminkle įrašas padarytas, matyt, neskaičius 1965 m. akto, kurį sudarė netoli buvusios Arminų mokyklos mokytojai.

Taigi darytina išvada, kad atskleista dar ne visa tiesa apie žydų žudynes Žynių kaime. Reikalingi papildomi tyrinėjimai pasiremiant galbūt ir vokiečių archyvais.



Prof. Aleksandras VITKUS,

Chaimas BARGMANAS,

Valdas VALIŪNAS



Publikuota: 2022-02-01 09:53:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai