„Santaka“ / Paminėtas garbios kraštietės gimimo metinių jubiliejus / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


Į kraštotyrą Gabrielę Karalienę 1962 metais pastūmėjo tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus, pavedęs jai šią veiklą organizuoti rajone. Tai buvo pati kraštotyrinio judėjimo pradžia.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Paminėtas garbios kraštietės gimimo metinių jubiliejus

Laima VABALIENĖ


„Gerumui auginau žodį ir žmogų. Kad būčiau, išlikčiau, kad būtume“, – yra sakiusi kraštotyrinės veiklos pradininkė mūsų rajone, Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja ir ilgametė direktorė Gabrielė Karalienė.

Vilkaviškio rajono garbės pilietė šį sausį būtų minėjusi gražią 90-ies metų sukaktį. Paežerių dvaro rūmuose įvyko šiam jubiliejui skirtas renginys. Tik jau be pačios sukaktuvininkės, prieš keturis mėnesius, rugsėjį, iškeliavusios amžinybės toliais. Gausybė nuotraukų parodos stenduose ir multimedijos ekrane, bendražygių, kolegų ir buvusių mokinių prisiminimų pliūpsnis liudijo išsipildžius entuziastingosios kraštotyrininkės gyvenimą ir darbą apibūdinantiems žodžiams „kad išlikčiau, kad būtume“...

Kelią šiltam pokalbiui apie atsidavusią Sūduvos krašto istorijos ir etnokultūros tyrinėtoją liaudiškomis melodijomis nutiesė Vilkaviškio muzikos mokyklos dainų ir šokių ansamblio „Siaustinis“ muzikantai. Renginio organizatorė ir vedėja Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė Elena Rupeikienė susirinkusiesiems trumpai priminė G. Karalienės gyvenimo ir darbų kelią. Jame – 37 pedagoginės veiklos metai, posūkis į kraštotyrą, etnokultūros tyrimo ir muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijos, rajono kaimų istorijos, tremties, karo, rezistencijos faktų kaupimas, rūpinimasis V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimu, dr. J. Basanavičiaus sodybos atkūrimu, Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrimas ir ilgi vadovavimo jam metai. Kaip kalbėjo rajono meras Algirdas Neiberka, G. Karalienės indėlis į mūsų krašto istorijos išsaugojimą, jos įprasminimą, istorinių vertybių perdavimą ateities kartoms yra išskirtinis ir labai ryškus.


Kaip vienas ryškiausių G. Karalienės asmenybės bruožų įvardytas gebėjimas kraštotyrine veikla uždegti, į ją įtraukti ir kitus žmones. Pasak istoriko Antano Žilinsko, jeigu visi, kam teko su ja bendrauti, sudėtų savo prisiminimus, būtų labai graži knyga. Joje tikrai rastųsi vietos kolegų pasakojimams apie buvusios muziejaus direktorės darbus lydėjusį ir nuolat kitiems kartotą žodį „reikia“, asmeninį pavyzdį ir užsidegimą kaskart atrasti kažką naujo, norą pažinti ir suprasti, jos mokinių lig šiol menamas lietuvių kalbos pamokas, kai diktuojamas sakinys užimdavo beveik visą sąsiuvinio puslapį, jos entuziazmą kad ir viduryje gatvės sustojus pasidalyti staiga galvon šovusia mintimi, įtaigą jauniesiems kraštotyrininkams, kad šie J. Basanavičiaus gimtadienį sakėsi žinoję geriau nei savo artimųjų... Renginyje nuskambėjo ne viena tokia istorija, pagardinta smagiomis bendrystės su G. Karaliene akimirkomis, iš jos pasisemta gyvenimiškąja patirtimi, dėkingumu už įdiegtą pagarbą savo krašto praeičiai.

„Džiaugiuosi, kad teko laimė būti šalia tokio žmogaus“, – ši renginyje nuskambėjusi frazė tarsi apjungė visus G. Karalienės 90-ųjų gimimo metinių paminėjimo dalyvius. Jos pradėtas kraštotyrinis darbas tęsiamas iš kartos į kartą. Pasak renginį vedusios E. Rupeikienės, muziejininkai jame tebejaučia G. Karalienės ranką, mintį ir širdį...




Galerija: Kraštietė




Publikuota: 2022-01-17 10:56:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai