Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

---

Į kraštotyrą Gabrielę Karalienę 1962 metais pastūmėjo tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus, pavedęs jai šią veiklą organizuoti rajone. Tai buvo pati kraštotyrinio judėjimo pradžia.

Kęstučio INKRATOS nuotr.

„Gerumui auginau žodį ir žmogų. Kad būčiau, išlikčiau, kad būtume“, – yra sakiusi kraštotyrinės veiklos pradininkė mūsų rajone, Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja ir ilgametė direktorė Gabrielė Karalienė.

Vilkaviškio rajono garbės pilietė šį sausį būtų minėjusi gražią 90-ies metų sukaktį. Paežerių dvaro rūmuose įvyko šiam jubiliejui skirtas renginys. Tik jau be pačios sukaktuvininkės, prieš keturis mėnesius, rugsėjį, iškeliavusios amžinybės toliais. Gausybė nuotraukų parodos stenduose ir multimedijos ekrane, bendražygių, kolegų ir buvusių mokinių prisiminimų pliūpsnis liudijo išsipildžius entuziastingosios kraštotyrininkės gyvenimą ir darbą apibūdinantiems žodžiams „kad išlikčiau, kad būtume“...

Kelią šiltam pokalbiui apie atsidavusią Sūduvos krašto istorijos ir etnokultūros tyrinėtoją liaudiškomis melodijomis nutiesė Vilkaviškio muzikos mokyklos dainų ir šokių ansamblio „Siaustinis“ muzikantai. Renginio organizatorė ir vedėja Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė Elena Rupeikienė susirinkusiesiems trumpai priminė G. Karalienės gyvenimo ir darbų kelią. Jame – 37 pedagoginės veiklos metai, posūkis į kraštotyrą, etnokultūros tyrimo ir muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijos, rajono kaimų istorijos, tremties, karo, rezistencijos faktų kaupimas, rūpinimasis V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimu, dr. J. Basanavičiaus sodybos atkūrimu, Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrimas ir ilgi vadovavimo jam metai. Kaip kalbėjo rajono meras Algirdas Neiberka, G. Karalienės indėlis į mūsų krašto istorijos išsaugojimą, jos įprasminimą, istorinių vertybių perdavimą ateities kartoms yra išskirtinis ir labai ryškus.

Kaip vienas ryškiausių G. Karalienės asmenybės bruožų įvardytas gebėjimas kraštotyrine veikla uždegti, į ją įtraukti ir kitus žmones. Pasak istoriko Antano Žilinsko, jeigu visi, kam teko su ja bendrauti, sudėtų savo prisiminimus, būtų labai graži knyga. Joje tikrai rastųsi vietos kolegų pasakojimams apie buvusios muziejaus direktorės darbus lydėjusį ir nuolat kitiems kartotą žodį „reikia“, asmeninį pavyzdį ir užsidegimą kaskart atrasti kažką naujo, norą pažinti ir suprasti, jos mokinių lig šiol menamas lietuvių kalbos pamokas, kai diktuojamas sakinys užimdavo beveik visą sąsiuvinio puslapį, jos entuziazmą kad ir viduryje gatvės sustojus pasidalyti staiga galvon šovusia mintimi, įtaigą jauniesiems kraštotyrininkams, kad šie J. Basanavičiaus gimtadienį sakėsi žinoję geriau nei savo artimųjų... Renginyje nuskambėjo ne viena tokia istorija, pagardinta smagiomis bendrystės su G. Karaliene akimirkomis, iš jos pasisemta gyvenimiškąja patirtimi, dėkingumu už įdiegtą pagarbą savo krašto praeičiai.

„Džiaugiuosi, kad teko laimė būti šalia tokio žmogaus“, – ši renginyje nuskambėjusi frazė tarsi apjungė visus G. Karalienės 90-ųjų gimimo metinių paminėjimo dalyvius. Jos pradėtas kraštotyrinis darbas tęsiamas iš kartos į kartą. Pasak renginį vedusios E. Rupeikienės, muziejininkai jame tebejaučia G. Karalienės ranką, mintį ir širdį...

Galerija: Kraštietė

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---