„Santaka“ / Migrantai mokosi lietuviškai ir mezga romantiškus santykius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-01-13 16:59

Dalinkitės:  


Laikinais namais tapusias niūrias buvusio kalėjimo kameras užsieniečiai pasipuošė šventinėmis dekoracijomis.

Samantos RAVAITYTĖS nuotr.


Migrantai mokosi lietuviškai ir mezga romantiškus santykius

Eglė KVIESULAITIENĖ


Kybartų užsieniečių registracijos centras jau nebegąsdina vietinių gyventojų ir nebekelia aistrų. Tačiau smalsumas, kas dedasi už spygliuota viela apjuostų pastato sienų, niekur nedingo. Pasirodo, jog kai kuriems užsieniečiams toks gyvenimo būdas netgi patinka.



Sunki pradžia

Kybartų užsieniečių registracijos centro (URC) vadovas Gintaras Klimavičius pripažįsta, kad pagrindinės problemos jau liko praeityje, o dabar vyksta normalus gyvenimas. Tiesa, pakankamai dinamiškas, nes siekiant suvaldyti beveik 600 vyrų, kilusių iš skirtingų žemynų, apie 20-ies tautybių, kardinaliai priešingų tikėjimų, reikia nemažai diplomatijos.

Šiuo metu centre daugiausia gyvena Irako piliečių. Jie užima keturis penkiaaukščio bendrabučio aukštus. Likusiame aukšte gyvena indai, sirai, afrikiečiai, šrilankiečiai, pakistaniečiai, yra net keli Rusijos piliečiai. Gyventojų daugumą sudaro 20–25 metų vyrai, tačiau yra ir apie 50 metų amžiaus užsieniečių.

Vadovas puikiai prisimena praėjusių metų rugsėjį, kai iš pataisos namų sektoriaus išgabenus nuteistuosius per porą dienų teko sutvarkyti penkis bendrabučio aukštus ir paruošti gyvenamąsias vietas apie 700 migrantų.

– Prisimenu, kaip su kolegomis valėme kambarius, vilkome čiužinius, statėme dviaukštes lovas, klojome patalus – buvo labai daug darbo. Tačiau mums talkino kariuomenė, savanoriai – vieni to nebūtume įveikę, – kalbėjo G. Klimavičius.


Iš pradžių labiausiai buvo baiminamasi, kad tarp skirtingų tautybių ir tikėjimų vyrų nekiltų masinių konfliktų. Mat iki tol, kol migrantai gyveno Rūdninkų poligone įrengtoje palapinių stovykloje, neramumų pasitaikė ne kartą.

Tačiau į Kybartus atkeldinti nelegalūs migrantai jau buvo apsišlifavę santykius, tarpusavyje susidraugavę. Tad apgyvendinant juos bendruose kambariuose pareigūnams nereikėjo rūpintis, kam kokią draugiją parinkti, – į kambarius užsieniečiai skirstėsi taip, kaip gyveno palapinėse.



Daug virėjų ir vertėjų

Dabar įstaigoje dirba 170 žmonių, tarp kurių ne tik apsaugos, tyrimo skyrių, bet ir socialiniai darbuotojai, vertėjai. Vien virėjų įstaigai reikia beveik dviejų dešimčių, nes triskart per dieną pamaitinti tokį skaičių vyrų nėra labai paprasta. Kol kas įstaigai trūksta medikų, psichologų, nes neatsiranda kandidatų.

Beje, dauguma centre gyvenančių užsieniečių – musulmonai, taigi valgiaraštyje kiaulienos būti negali. Prie jų tenka prisitaikyti ir aštuonioms dešimtims krikščionių, kurie be jokių sentimentų krimstų ir „nešvarią“ mėsą. Yra apie keturios dešimtys vegetarų – daugiausia tarp induizmą išpažįstančių pabėgėlių. Tad virėjoms tenka gaminti skirtingą maistą – tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką, į kurio racioną įeina dietologų nustatytas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių. Migrantai gauna jautienos, vištienos, žuvies, daržovių, košių ir kt.


Labai svarbų vaidmenį užsieniečių registracijos centre atlieka vertėjai, mat dalis pabėgėlių kalba tik gimtosiomis kalbomis. Visgi rasti vertėjų, kurie mokėtų lietuvių kalbą, ne taip paprasta. Dėl to dauguma įstaigos darbuotojų bent minimaliai, o kai kurie ir labai gerai susikalba angliškai. Nemaža dalis migrantų taip pat kalba angliškai ir padeda susišnekėti šia kalba nekalbantiems tautiečiams.



Išvyko namo

Bene dažniausias klausimas, kurį iš migrantų kone kasdien išgirsta centre tarnaujantys pasieniečiai, – kada galės būti laisvi ir vykti ten, kur nori. Tačiau laisva valia užsieniečiai gali grįžti tik į savo tėvynę ir tai jau padarė 86 Kybartuose gyvenę vyrai.

Leidimas laikinai gyventi suteiktas 15-ai Kybartų URC gyvenusių užsieniečių, prieglobstį gavo 20 asmenų, 1 išvyko į Suomiją, kur legalizavosi jo žmona. Laikiną prieglobstį mūsų šalyje daugiausia gavo Afganistano piliečių, kurių tėvynėje šiuo metu vyksta karas. Šie žmonės jau paliko Kybartų URC ir ieškosi galimybės įsidarbinti, išmokti lietuvių kalbą. Taigi gyventojų Kybartų URC pastaruoju metu sumažėjo.

Likusieji kantriai laukia, kol Lietuvos valdžia apsvarstys jų prieglobsčio prašymus. Beje, atmestus prašymus migrantai skundžia teismui ir toliau gyvena registracijos centre.


Kybartų URC gyvenantys užsieniečiai noriai lanko anglų ir lietuvių kalbų pamokas, dailės būrelius, kitus užsiėmimus, yra gražiai piešiančių, muzikuojančių.

Įstaigos darbuotojus stebina tai, kad migrantai labiau aktyvūs naktimis. Jie iki paryčių mėgsta bendrauti, žaisti šachmatais, nardais ar kortomis, skaityti knygas, naršyti internete ir susirašinėti su lietuvėmis merginomis. Egzotiškos išvaizdos jauni vyrai patinka lietuvaitėms, tad virtualiai gimsta ir romantiškų jausmų.

Kai lauke nešalta, užsieniečiai žaidžia futbolą ar krepšinį, sportuoja ant lauko treniruoklių, vaikštinėja po teritoriją. Yra tokių, kurie siūlosi padėti įstaigos darbininkams.



Aprūpina viskuo

Jau keliskart užsieniečių registracijos centre mišias aukojo kunigas. Krikščionys migrantai turėjo galimybę atlikti išpažintis, pasimelsti. Tiesa, musulmonų tikėjimo žmonėms kol kas nėra galimybių suorganizuoti islamiškas apeigas, tačiau jie kasdien meldžiasi savo kambariuose. Anot Gintaro Klimavičiaus, radikaliai nusiteikusių musulmonų Kybartuose nėra.

– Mūsų valstybė migrantus aprūpina viskuo: maistu, drabužiais, patalyne, higienos priemonėmis. Jie turi galimybę apsipirkti įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje, bet jau už savo pinigus, kurių dažniausiai atsiunčia giminaičiai, – pasakojo G. Klimavičius.

Anot Kybartų URC vadovo, labiausiai paklausios prekės parduotuvėje – saldėsiai, gaivieji gėrimai, tabako gaminiai, taip pat miltai, kiaušiniai, iš kurių migrantai kepasi savo duoną, mat kiekviename aukšte yra virtuvė, kuria užsieniečiai gali naudotis.

Migrantams labai padeda Raudonojo Kryžiaus organizacija, kuri atgabena drabužių, avalynės, patalynės, higienos reikmenų, knygų, stalo žaidimų.

Pagalbą teikia ir Pasaulio sveikatos organizacija, netrukus atvyks humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariai.

Kiekvieną dieną įstaigoje budi mobili gydytojų komanda, kuri teikia pirminę pagalbą. Medikai atvyksta ne tik iš Vilkaviškio, bet ir iš Marijampolės, Kauno. Kol kas nuolatinio įstaigoje budinčio gydytojo Kybartų URC nėra.

Jei reikia antrinio lygio specialisto pagalbos, migrantai vežami į Vilkaviškio ligoninę. Prireikus odontologo paslaugų užsieniečiai atvyksta į polikliniką, bet teikiama tik būtinoji pagalba – estetinis plombavimas neatliekamas.

Tiesa, prieš keletą dienų vieną migrantą pareigūnams net teko gaivinti. Jaunas vyras sukniubo be gyvybės ženklų. Tačiau atlikus širdies masažą užsienietis atsigavo. Ligoniui buvo atlikti tyrimai, tačiau priepuolio priežastis liko neaiški. Vyras jaučiasi gerai.




Ilgalaikės perspektyvos

G. Klimavičius pripažino, kad kultūrų skirtumas visgi egzistuoja. Ne visi migrantai linkę laikytis elementarios higienos, naudotis tualetiniu popieriumi, tvarkytis, tačiau socialiniai darbuotojai intensyviai dirba, kad kai kurių tautybių žmonėms būtų lengviau išgyventi kultūrų skirtumus.

Nors daugelis migrantų neslepia, kad jų tikslas – gauti pabėgėlio statusą ir apsigyventi kurioje nors iš turtingų Europos Sąjungos šalių, iš Afrikos kilusius pabėgėlius tenkina ir dabartinės gyvenimo sąlygos Kybartuose. Vienintelis pageidavimas – galimybė kada nori išeiti už įstaigos teritorijos ribų, kad pabendrautų su kitais žmonėmis, mat tie patys veidai jau pabodę.

G. Klimavičius neabejoja, kad jo vadovaujama įstaiga turi ilgalaikes perspektyvas, nes pavienių migrantų visada bus ir jų problemas teks spręsti per užsieniečių registracijos centrus. Žinoma, ateityje Kybartuose esantys pastatai turėtų būti labiau pritaikyti migrantų poreikiams, negąsdintų grotos ir spygliuotos tvoros. Visa tai planuojama įgyvendinti artimiausiu metu, jei tam bus skirta lėšų.





Galerija: Migrantai




Publikuota: 2022-01-13 16:59:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prieš rinkimus – galvosūkiai dėl kandidatų sąrašų
* Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia
* Imtynininkų sąlygos – geriausios šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas