|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Projekto dalyviai baigiamajame sklaidos renginyje.
Kamilės KONCEVIČIŪTĖS nuotr.
Marijampolės profesinio rengimo centro mokytojai 2019–2021 mokslo metais turėjo galimybę pagilinti savo profesines, kalbines ir kultūrines kompetencijas dalyvaudami , , Erasmus+“ programos projekte „Profesijos mokymo metodų modernizavimas, remiantis ES patirtimi“. Dalyviai – ne tik marijampoliečiai, bet ir Jonavos politechnikos mokyklos bei Tauragės profesinio rengimo centro profesijų mokytojai. Stažuočių šalys – Ispanija, Italija, Suomija, Vokietija.
Projekto dalyviai stebėjo mokymo procesą, diskutavo su tų šalių pedagogais, įmonių atstovais, praplėtė kultūrinį akiratį, tobulino užsienio kalbos žinias. Ši patirtis ir yra vertingiausias dalykas, kurį galima gauti stažuotėje. Mokytojai įgytą patirtį taiko savo darbe.
Suomijoje, Brahe profesinėje mokykloje, lankėsi informacinių technologijų ir virėjų specialybės mokytojai. Projekto dalyvius sužavėjo šios šalies švietimo sistema, pripažįstama viena geriausių Europoje. Mokytojai lankėsi pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose, pamatė daug moderniausios technikos, mokėsi naujų metodų, parsivežė gerų idėjų. Mokytoja Vilma Riškevičienė grįžusi paįvairino savo informacinių technologijų pamokas suomiškais pavyzdžiais: surengė logotipų konkursą, pritaiko parsivežtą teorinę medžiagą bei videoklipus pamokų metu. Mokytoja Asta Jankaitienė savo patirtį pritaikė virėjų mokyme, ypač bendravime su mokiniais, prasidėjus nuotoliniam mokymui. Mokiniai daug daugiau dirba savarankiškai. Mokytojams kilo minčių apie maitinimo pagerinimą mokyklose: aktyviau mokyti apie ekologiško, sveiko ir tvaraus maisto naudojimą, papildant mokymo programas šiomis temomis, valgyklose maitinimą organizuoti švediško stalo principu.
Padavėjų, barmenų specialybės mokytojai stažavosi Florencijoje, kur kavinė, baras yra kiekviename žingsnyje, kur šurmuliuoja tūkstančiai turistų. Mokytojai stebėjo, lygino aptarnavimo standartus, stalų serviravimo ypatumus ir domėjosi vyno gamyba bei vartojimo kultūra. Mokytojos praktinio mokymo metu taiko patiekalų ir užkandžių dekoravimo idėjas, kurias teko pamatyti lankantis Florencijos restoranuose.
Vokietijoje automechanikų mokytojai lankėsi Berlyno automechanikų profesinėje mokykloje, BMW motociklų gamykloje, dalyvavo seminare apie Vokietijos mokymo sistemą. Seminare jie plačiau sužinojo apie dualinę profesinio mokymo sistemą, buvo įdomu išgirsti, kokius šios mokymo sistemos privalumus ir trūkumus įvardija patys vokiečiai. Grįžę mokytojai patobulino praktinių darbų mokymo aprašus, mokymo metodus.
Apdailininkų specialybės mokytojai, grįžę iš Tenerifės, pastebėjo daugiau panašumų nei skirtumų, kaip mokomi šios specialybės mokiniai. Stažuotės metu aplankytos profesinės mokyklos, apdailininko specialybės mokymo(si) bazės, apžiūrėti įmonių vykdomi statybos objektų darbai viduje ir lauke, taikomos technologijos ir metodikos. Mokytojams patiko idėja, kurią taiko profesinės mokyklos Tenerifėje. Ten mokiniai ne tik mokykloje, bet ir viešosiose erdvėse kuria estetiškas ir vizualiai patrauklias erdves bendruomenei, taip rodydami profesinius gebėjimus ir populiarindami apdailininko profesiją.
Baigiamojo projekto sklaidos renginio metu buvo pristatytos rekomendacijos, kuriomis bus siekiama patobulinti darbo metodus Lietuvos profesiniame mokyme. Rekomendacijas galima rasti Marijampolės profesinio rengimo centro interneto svetainėje www.mprc.lt.
Monika LUNSKUTĖ
Projekto vadovė
Užsk. 3277
Marijampolės profesinio rengimo centro mokytojai 2019–2021 mokslo metais turėjo galimybę pagilinti savo profesines, kalbines ir kultūrines kompetencijas dalyvaudami , , Erasmus+“ programos projekte „Profesijos mokymo metodų modernizavimas, remiantis ES patirtimi“. Dalyviai – ne tik marijampoliečiai, bet ir Jonavos politechnikos mokyklos bei Tauragės profesinio rengimo centro profesijų mokytojai. Stažuočių šalys – Ispanija, Italija, Suomija, Vokietija. |
Projekto dalyviai stebėjo mokymo procesą, diskutavo su tų šalių pedagogais, įmonių atstovais, praplėtė kultūrinį akiratį, tobulino užsienio kalbos žinias. Ši patirtis ir yra vertingiausias dalykas, kurį galima gauti stažuotėje. Mokytojai įgytą patirtį taiko savo darbe.
Suomijoje, Brahe profesinėje mokykloje, lankėsi informacinių technologijų ir virėjų specialybės mokytojai. Projekto dalyvius sužavėjo šios šalies švietimo sistema, pripažįstama viena geriausių Europoje. Mokytojai lankėsi pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose, pamatė daug moderniausios technikos, mokėsi naujų metodų, parsivežė gerų idėjų. Mokytoja Vilma Riškevičienė grįžusi paįvairino savo informacinių technologijų pamokas suomiškais pavyzdžiais: surengė logotipų konkursą, pritaiko parsivežtą teorinę medžiagą bei videoklipus pamokų metu. Mokytoja Asta Jankaitienė savo patirtį pritaikė virėjų mokyme, ypač bendravime su mokiniais, prasidėjus nuotoliniam mokymui. Mokiniai daug daugiau dirba savarankiškai. Mokytojams kilo minčių apie maitinimo pagerinimą mokyklose: aktyviau mokyti apie ekologiško, sveiko ir tvaraus maisto naudojimą, papildant mokymo programas šiomis temomis, valgyklose maitinimą organizuoti švediško stalo principu.
Padavėjų, barmenų specialybės mokytojai stažavosi Florencijoje, kur kavinė, baras yra kiekviename žingsnyje, kur šurmuliuoja tūkstančiai turistų. Mokytojai stebėjo, lygino aptarnavimo standartus, stalų serviravimo ypatumus ir domėjosi vyno gamyba bei vartojimo kultūra. Mokytojos praktinio mokymo metu taiko patiekalų ir užkandžių dekoravimo idėjas, kurias teko pamatyti lankantis Florencijos restoranuose.
Vokietijoje automechanikų mokytojai lankėsi Berlyno automechanikų profesinėje mokykloje, BMW motociklų gamykloje, dalyvavo seminare apie Vokietijos mokymo sistemą. Seminare jie plačiau sužinojo apie dualinę profesinio mokymo sistemą, buvo įdomu išgirsti, kokius šios mokymo sistemos privalumus ir trūkumus įvardija patys vokiečiai. Grįžę mokytojai patobulino praktinių darbų mokymo aprašus, mokymo metodus.
Apdailininkų specialybės mokytojai, grįžę iš Tenerifės, pastebėjo daugiau panašumų nei skirtumų, kaip mokomi šios specialybės mokiniai. Stažuotės metu aplankytos profesinės mokyklos, apdailininko specialybės mokymo(si) bazės, apžiūrėti įmonių vykdomi statybos objektų darbai viduje ir lauke, taikomos technologijos ir metodikos. Mokytojams patiko idėja, kurią taiko profesinės mokyklos Tenerifėje. Ten mokiniai ne tik mokykloje, bet ir viešosiose erdvėse kuria estetiškas ir vizualiai patrauklias erdves bendruomenei, taip rodydami profesinius gebėjimus ir populiarindami apdailininko profesiją.
Baigiamojo projekto sklaidos renginio metu buvo pristatytos rekomendacijos, kuriomis bus siekiama patobulinti darbo metodus Lietuvos profesiniame mokyme. Rekomendacijas galima rasti Marijampolės profesinio rengimo centro interneto svetainėje www.mprc.lt.
Monika LUNSKUTĖ
Projekto vadovė
Užsk. 3277
Publikuota: 2022-01-10 11:36:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|