|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Ši žiema turėtų parodyti, ar pasiteisins idėja tiesiant kelią panaudoti po nepavojingų atliekų deginimo susidariusį šlaką.
Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas – kieta, korėta, akmens pavidalo medžiaga. Lietuvoje tai pirmas toks projektas, kurio tikslas – nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas.
Įvertinus per bandymus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo šalies keliuose.
Eksperimentinis ruožas yra Jurbarko rajone esančiame valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Mikutaičiai I–Vertimai. Kilometro ilgio atkarpoje įrengtos penkios eksperimentinės dangų konstrukcijos. Bandomajame ruože sunaudota 9 tūkst. tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudoti.
Pirmasis projekto etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas – jau baigtas, antrasis – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas pasitelkus sumontuotus daviklius – tęsis iki 2024 m. balandžio. Tyrimus vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, naudinga medžiaga neatsidurtų sąvartyne. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Per Vertimų kaimą važiuojančius vairuotojus kviečiu atkreipti dėmesį, kad šį ruožą profesionalai atnaujino, panaudoję medžiagą, kuri kadaise buvo mūsų atliekos.“
Aplinkos ministerija yra patvirtinusi naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Tikimasi, kad eksperimentui pasiteisinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką. Ši žaliava pakeistų importuojamą granitą. Sykiu mažėtų utilizuojamo šlako kiekiai bei šio proceso kaštai.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkst. tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20 proc. šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Deginant nepavojingas atliekas šalyje per metus susidaro apie 120 tūkst. tonų šlako.
Pagal pranešimą spaudai
Ši žiema turėtų parodyti, ar pasiteisins idėja tiesiant kelią panaudoti po nepavojingų atliekų deginimo susidariusį šlaką. |
Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas – kieta, korėta, akmens pavidalo medžiaga. Lietuvoje tai pirmas toks projektas, kurio tikslas – nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas.
Įvertinus per bandymus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo šalies keliuose.
Eksperimentinis ruožas yra Jurbarko rajone esančiame valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Mikutaičiai I–Vertimai. Kilometro ilgio atkarpoje įrengtos penkios eksperimentinės dangų konstrukcijos. Bandomajame ruože sunaudota 9 tūkst. tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudoti.
Pirmasis projekto etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas – jau baigtas, antrasis – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas pasitelkus sumontuotus daviklius – tęsis iki 2024 m. balandžio. Tyrimus vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, naudinga medžiaga neatsidurtų sąvartyne. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Per Vertimų kaimą važiuojančius vairuotojus kviečiu atkreipti dėmesį, kad šį ruožą profesionalai atnaujino, panaudoję medžiagą, kuri kadaise buvo mūsų atliekos.“
Aplinkos ministerija yra patvirtinusi naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Tikimasi, kad eksperimentui pasiteisinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką. Ši žaliava pakeistų importuojamą granitą. Sykiu mažėtų utilizuojamo šlako kiekiai bei šio proceso kaštai.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkst. tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20 proc. šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Deginant nepavojingas atliekas šalyje per metus susidaro apie 120 tūkst. tonų šlako.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2022-01-06 09:54:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|