|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Leidinį „Nemuno vilnys“ išleido dr. Vinco Kudirkos amžininkas, nuo Vištyčio krašto kilęs knygnešys Petras Mikolainis.
Gruodžio 31 d. – Vinco Kudirkos, „Tautiškos giesmės“ autoriaus, gimimo diena. Ta proga publikuojame 1934 m. šaltiniuose surastus V. Kudirkos draugo, mokytojo ir daraktoriaus, zanavyko Jono Stalioraičio prisiminimus.
Lietuviškos spaudos draudimo laikais J. Stalioraitis gyveno Slavikuose ir platino lietuviškas knygas. Per jo rankas po visą Lietuvą pasklido ištisos draudžiamo lietuviško žodžio siuntos. Kadangi V. Kudirka buvo po didinamuoju žandarų stiklu, jo raštus spausdinti į Tilžę nešdavo J. Stalioraitis.
1934 m. J. Stalioraitis gyveno Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Senąjį knygnešį lankę svečiai pasakojo, kad tai buvo labai kuklus, bet didelės pagarbos vertas žmogus. Jis gyveno savo devynių hektarų ūkyje, kurį pats tvarkė bei prižiūrėjo, puoselėjo sodą ir bityną.
J. Stalioraitis daugiau nei penkiasdešimt metų dirbo mokytoju, o už ypatingus nuopelnus 1930 m. buvo apdovanotas Gedimino ordinu.
Pats knygnešys pasakojo, kad V. Kudirka buvo jo draugas nuo kunigų seminarijos laikų. J. Stalioraitis rašė: „1876 m. jis (V. Kudirka – aut. past.) atvyko į Seinų seminariją. Čia mudu susitikome ir bemaž pusantrų metų viename kambaryje gyvenome.
Kudirka pasižymėjo gera nuotaika ir nuoširdumu. Jo gabumai reiškėsi puikiai. Su filosofija darydavo tiesiog stebuklus. Turėjo puikią atmintį. Gavęs penketą padėdavo mokytis draugams. Visą laisvalaikį skirdavo literatūrai ir muzikai.
Smuiką palikdavo visada po lova. Daug dainuodavo arba grieždavo. Jau po pirmojo kurso tapęs klieriku Kudirka paskiriamas kunigų seminarijos Seinuose choro dirigentu.
Jo gabumus pastebėjo draugai ir seminarijos vyresnybė. Tačiau pačiam V. Kudirkai kunigų seminarijos atmosfera visiškai nepatiko. Jis neturėjo jokio kunigo pašaukimo. Apie tai kartą pareiškė ir rektoriui. Vienok rektorius nenorėjo paleisti gabaus klieriko ir patarė pasilikti bei galutinai apsispręsti.
Kartą į Seinus aplankyti sūnaus atvyko V. Kudirkos tėvas. Pastarasis buvo tvirto nusistatymo ir labai konservatyvus žmogus. Todėl sūnų vertė kunigu pasilikti. Nors Kudirka ir buvo labai gero būdo, tačiau geros širdies tėvui neturėjo ir nėjo jo pasitikti. Visa tai matė daug klierikų.
To apsilankymo metu Kudirka tėvui pareiškė, kad išstosiąs iš kunigų seminarijos. Kilo didelis triukšmas. Bet čia vėl draugų ir tėvo perkalbėtas dar kurį laiką pasiliko. Tačiau neilgam. Tėvas labai supyko ir išsižadėjo – žinokis, vaike.
Kudirka skurdo, vargo ir rūpesčių spaudžiamas mokėsi. Pinigų nebuvo, todėl tik aukos ir pamokos mokinant vaikus jį gelbėjo. Padėjo ir pažįstami. Dažnai bado verčiamas maisto ėjo prašyti į kareivines Marijampolėje. Tuo laiku stipriai pakenkė savo sveikatai. Dėl to vėliau pyko ant savo tėvo.
Vėliau ir aš mečiau kunigų seminariją Seinuose. Ir po daugelio metų su Kudirka vėl susitikome Šakiuose. Jis jau buvo baigęs medicinos mokslus ir apsigyvenęs Žydpilėje. Kaip pats sakydavo, kaipo gydytojas.
Čia aš jį dažnai lankydavau, nes tuomet gyvenau Slavikuose, kaipo mokytojas. Mudu kalbėdavova apie tautišką lietuvių atgimimą, spaudos platinimą, kovą su rusų režimu. Ypač aš labai gerai pamenu Kudirkos žodžius, kuriuos dažnai man kartodavo: „Ir tu kaipo mokytojas darbuokis tautos žadinimo ir apšvietos darbe, kiek pajėgos leidžia. Kelk vaikų širdyje tautišką supratimą, gimtosios kalbos meilę ir mokyk juose rašto. Tauta už tai bus dėkinga.“
Kaip vėliau paaiškėjo, J. Stalioraitis iš Seinų kunigų seminarijos savo noru neišėjo. Buvo pašalintas už patriotizmą ir meilę lietuvių kalbai. Vėliau dirbo mokytoju daraktoryne vadintoje Slavikų mokykloje.
Amžininkai J. Stalioraitį vadino V. Kudirkos įpėdiniu. Savo gyvenimą jis pašventė mokyti vaikus. Tai darė Vištytyje, Kudirkos Naumiestyje, Vižainyje.
1928 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Stalioraitis gavo Gedimino IV laipsnio ordiną. Vėliau išėjęs užtarnauto poilsio pradėjo ūkininkauti. Į dangų iškeliavo 1934 m. Palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Gruodžio 31 d. – Vinco Kudirkos, „Tautiškos giesmės“ autoriaus, gimimo diena. Ta proga publikuojame 1934 m. šaltiniuose surastus V. Kudirkos draugo, mokytojo ir daraktoriaus, zanavyko Jono Stalioraičio prisiminimus. |
Lietuviškos spaudos draudimo laikais J. Stalioraitis gyveno Slavikuose ir platino lietuviškas knygas. Per jo rankas po visą Lietuvą pasklido ištisos draudžiamo lietuviško žodžio siuntos. Kadangi V. Kudirka buvo po didinamuoju žandarų stiklu, jo raštus spausdinti į Tilžę nešdavo J. Stalioraitis.
1934 m. J. Stalioraitis gyveno Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Senąjį knygnešį lankę svečiai pasakojo, kad tai buvo labai kuklus, bet didelės pagarbos vertas žmogus. Jis gyveno savo devynių hektarų ūkyje, kurį pats tvarkė bei prižiūrėjo, puoselėjo sodą ir bityną.
J. Stalioraitis daugiau nei penkiasdešimt metų dirbo mokytoju, o už ypatingus nuopelnus 1930 m. buvo apdovanotas Gedimino ordinu.
Pats knygnešys pasakojo, kad V. Kudirka buvo jo draugas nuo kunigų seminarijos laikų. J. Stalioraitis rašė: „1876 m. jis (V. Kudirka – aut. past.) atvyko į Seinų seminariją. Čia mudu susitikome ir bemaž pusantrų metų viename kambaryje gyvenome.
Kudirka pasižymėjo gera nuotaika ir nuoširdumu. Jo gabumai reiškėsi puikiai. Su filosofija darydavo tiesiog stebuklus. Turėjo puikią atmintį. Gavęs penketą padėdavo mokytis draugams. Visą laisvalaikį skirdavo literatūrai ir muzikai.
Smuiką palikdavo visada po lova. Daug dainuodavo arba grieždavo. Jau po pirmojo kurso tapęs klieriku Kudirka paskiriamas kunigų seminarijos Seinuose choro dirigentu.
Jo gabumus pastebėjo draugai ir seminarijos vyresnybė. Tačiau pačiam V. Kudirkai kunigų seminarijos atmosfera visiškai nepatiko. Jis neturėjo jokio kunigo pašaukimo. Apie tai kartą pareiškė ir rektoriui. Vienok rektorius nenorėjo paleisti gabaus klieriko ir patarė pasilikti bei galutinai apsispręsti.
Kartą į Seinus aplankyti sūnaus atvyko V. Kudirkos tėvas. Pastarasis buvo tvirto nusistatymo ir labai konservatyvus žmogus. Todėl sūnų vertė kunigu pasilikti. Nors Kudirka ir buvo labai gero būdo, tačiau geros širdies tėvui neturėjo ir nėjo jo pasitikti. Visa tai matė daug klierikų.
To apsilankymo metu Kudirka tėvui pareiškė, kad išstosiąs iš kunigų seminarijos. Kilo didelis triukšmas. Bet čia vėl draugų ir tėvo perkalbėtas dar kurį laiką pasiliko. Tačiau neilgam. Tėvas labai supyko ir išsižadėjo – žinokis, vaike.
Kudirka skurdo, vargo ir rūpesčių spaudžiamas mokėsi. Pinigų nebuvo, todėl tik aukos ir pamokos mokinant vaikus jį gelbėjo. Padėjo ir pažįstami. Dažnai bado verčiamas maisto ėjo prašyti į kareivines Marijampolėje. Tuo laiku stipriai pakenkė savo sveikatai. Dėl to vėliau pyko ant savo tėvo.
Vėliau ir aš mečiau kunigų seminariją Seinuose. Ir po daugelio metų su Kudirka vėl susitikome Šakiuose. Jis jau buvo baigęs medicinos mokslus ir apsigyvenęs Žydpilėje. Kaip pats sakydavo, kaipo gydytojas.
Čia aš jį dažnai lankydavau, nes tuomet gyvenau Slavikuose, kaipo mokytojas. Mudu kalbėdavova apie tautišką lietuvių atgimimą, spaudos platinimą, kovą su rusų režimu. Ypač aš labai gerai pamenu Kudirkos žodžius, kuriuos dažnai man kartodavo: „Ir tu kaipo mokytojas darbuokis tautos žadinimo ir apšvietos darbe, kiek pajėgos leidžia. Kelk vaikų širdyje tautišką supratimą, gimtosios kalbos meilę ir mokyk juose rašto. Tauta už tai bus dėkinga.“
Kaip vėliau paaiškėjo, J. Stalioraitis iš Seinų kunigų seminarijos savo noru neišėjo. Buvo pašalintas už patriotizmą ir meilę lietuvių kalbai. Vėliau dirbo mokytoju daraktoryne vadintoje Slavikų mokykloje.
Amžininkai J. Stalioraitį vadino V. Kudirkos įpėdiniu. Savo gyvenimą jis pašventė mokyti vaikus. Tai darė Vištytyje, Kudirkos Naumiestyje, Vižainyje.
1928 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Stalioraitis gavo Gedimino IV laipsnio ordiną. Vėliau išėjęs užtarnauto poilsio pradėjo ūkininkauti. Į dangų iškeliavo 1934 m. Palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Publikuota: 2022-01-06 09:47:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|