„Santaka“ / Sunkų kalėdinių eglučių augintojo darbą atperka klientų šypsenos / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Vytauto Šaukščiaus teigimu, kiekviena eglė skirtingai reaguoja į priežiūrą.

Autoriaus nuotr.


Sunkų kalėdinių eglučių augintojo darbą atperka klientų šypsenos

Andrius GRYGELAITIS


Daugeliui kalėdinio laikotarpio pradžia asocijuojasi su eglučių puošimu. Jas auginantys žmonės turi įdėti nemažai sunkaus darbo, kol suformuoja medelį, kuris per šventes džiugina mūsų širdis.

Nestandartinis modelis

Keturvalakių seniūnijoje, Karklinių kaime, ūkininkaujantis Vytautas Šaukščius daugiausiai verčiasi augalininkyste: kartu su tėčiu Rimantu ir broliu Daugirdu vyrai kasmet sėja ir kulia javus bei rapsus. Darbo maždaug 170 ha ūkyje tikrai netrūksta, tačiau Vytautas randa laiko ir kitai savo veiklai – eglučių auginimui bei priežiūrai. Karkliniškis žaliaskares auginti pradėjo prieš aštuonerius metus. Tuomet jis pasodino 270 medelių. Šiandien jų skaičius – beveik 8 kartus didesnis. Maždaug 70 arų plote dabar auga per 2 tūkstančius paprastųjų, sidabrinių, serbinių bei baltųjų eglių, taip pat pušų.

V. Šaukščius nuo pat pradžių siekė savo plantacijoje pritaikyti Kanados eglynuose nusižiūrėtą modelį, kuomet medeliai nesodinami tankiai, tarp jų paliekami platūs takai, kad žmonės lyg parke galėtų pasivaikščioti ir iš visų pusių apžiūrėti egles.


„Dažniausiai Lietuvoje eglučių augintojai hektare augina po 10 tūkstančių medelių. Atėjus žiemai jie vykdo masinius kirtimus ir tuomet jau pradeda žaliaskarių prekybą. Aš jų nepardavinėju turguose ar kitose panašiose vietose. Siekiu, kad žmonės patys atvažiuotų pas mane, vaikščiodami po teritoriją apžiūrėtų ir išsirinktų labiausiai jiems patikusią eglę. Jas kertu tik tuomet, kai klientai manęs to paprašo. Jei pirkėjas nori medelį namo išsivežti vėliau, ant jo užkabinu kortelę, nurodančią, kad šis jau turi šeimininką“, – pasakojo V. Šaukščius.

Nelengva priežiūra

Auginti žaliaskares Vytautas susigundė neatsitiktinai. Miškininkystės mokslus baigęs vyras anksčiau dirbo Karmėlavos girininkijoje. Jis matė, kaip keletas jo kolegų sėkmingai augina eglučių plantacijas, tad ir pats nusprendė pasekti jų keliu. Panašios patirties karkliniškis turėjo daugiau, mat kartu jis dirbo ir Vokietijos įmonėje, kurioje rūpinosi įvairių medžių plantacijų įrengimu Lietuvoje bei Latvijoje.

„Prisipažinsiu, iš pat pradžių turėjau labai daug jaunatviško entuziazmo. Pamenu, jog pirmais metais iš vieno Lietuvos medelyno nusipirkau paprastųjų eglių, vėliau iš Lenkijos siunčiausi sidabrinių eglučių sodinukų, o norėdamas dar labiau išplėsti asortimentą iš miške susirinktų kankorėžių pats daiginau baltąsias egles“, – pradžią prisiminė pašnekovas.


Pirmus penkerius metus Vytautas eglučių nepardavinėjo. Kasmet jis tik plėtė plotą, jame pasodindamas po kelis šimtus naujų medelių.

Didėjant žaliaskarių skaičiui tenka skirti vis daugiau laiko ir jų priežiūrai. O sunkaus darbo prie jų netrūksta. Galbūt gali tik pasirodyti, jog pasodintas medelis savaime užauga, tačiau iš tikrųjų visas procesas yra daug sudėtingesnis. Šiltuoju metų laikotarpiu aplink eglaites žolę tenka pjauti kas 10–14 dienų. Tai itin varginantis procesas, mat dalį žolių, siekiant nepažeisti medelių, tenka pešti rankomis. Taip pat Vytautas kiekvienai eglei kasmet nukarpo apatinę šakų eilę, kad šios nesiektų žemės ir nepradėtų pelyti. Prie medelių formavimo taip pat tenka sugaišti nemažai laiko.

„Kai pradėjau auginti eglutes, informacijos apie jų priežiūrą buvo labai mažai. Daugiausiai – anglų kalba. Internete žiūrėjau įvairius vaizdo įrašus apie šakų karpymą ir pats iš to mokiausi. Iki tol net nenutuokiau, kad gali būti tiek įvairių niuansų.
Tarp eglių paliekami platūs takai, kad žmonės lyg parke galėtų pasivaikščioti ir iš visų pusių jas apžiūrėti.


Pasirodo, kiekviena eglė skirtingai reaguoja į karpymą. Pavyzdžiui, nukirpus viršūnę vienas medelis gražiai platėja, o kitas išleidžia dar kelias viršūnes, ima stiebtis į viršų ir tampa panašus į šluotą. Tuomet tenka jį performuoti.

Prie paprastųjų eglučių darbo būna mažiau, o su sidabrinėmis – daug sunkiau. Jas karpant labai svarbu atsižvelgti į pumpurų išsidėstymą“, – tam tikrus priežiūros niuansus papasakojo karkliniškis.

Prieš gamtą nepakovosi

Kalėdinių eglučių priežiūros procesą apsunkina ir kai kurie gamtos veiksniai. Pavyzdžiui, maždaug prieš trejetą metų dėl sausros išdžiūvo nemaža dalis Vytauto sodintų medelių. Vyras dar bandė juos laistyti, tačiau galiausiai suprato, kad prieš gamtą kovoti neįmanoma.

Beveik kasmet bent porą dešimčių V. Šaukščiaus auginamų žaliaskarių nugvelbia netoliese gyvenantys bebrai. Vienas egles jie nusigraužia, o kitas išrauna su visomis šaknimis.

Jauniems sodinukams itin kenkia paukščiai. Jie mėgsta nutūpti ant medelių viršūnių ir taip neretai jas nulaužia. Siekdamas apsisaugoti nuo šių situacijų Vytautas Šaukščius gamina ir prie medelių tvirtina specialius stovelius, ant kurių paukščiai ir tupia.

Kasmet prieš šventes karkliniškis parduoda maždaug po 200 eglučių. Daugiausiai žmonės renkasi 6–7 metų medelius, kurių aukštis siekia 1, 5–1, 7 m. Aukštesnių nei 2 m žaliaskarių nori vos vienas kitas klientas. V. Šaukščius teigė pastebėjęs, kad bėgant metams pirkėjai pas jį užsuka ir medelius rezervuojasi vis anksčiau. Tiesa, pagrindiniai kirtimai vyksta gruodžio viduryje arba paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas. Anksčiausiai eglutes puoštis mėgsta šeimos su vaikais.

Vargas užsimiršta

Karkliniškis į vazonus egles sodindavo tik išskirtiniais atvejais, tačiau labai greitai suprato, kad tam reikia itin daug žmogiškųjų išteklių, mat norint užauginti gražų medelį reikia jį net kelis sykius persodinti. Dabar Vytautas nebent prašantiesiems iškasa eglutę ir pasodina ją į vazoną. Tada žmogui nereikia pirkti specialaus stovo, o medelis tą žiemą žaliuoja kur kas ilgiau nei nukirstas. Vis dėlto tikimybė, kad jis prigis, po švenčių pasodintas kurs nors lauke, yra labai maža.

„Pastaruosius dvejus metus jau nesodinau naujų eglių, tačiau tai nereiškia, kad ketinu visiškai jų atsisakyti. Galbūt šiek tiek sumažinsiu medelyno plotą. Vasaromis eglių priežiūra atima išties daug laiko. Tuomet galvoju, kad gal geriau daugiau dėmesio skirti ūkiui, kuris ir yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.


Vis dėlto atėjus žiemai mintys pasikeičia. Kai matau čia atvažiuojančius žmones, kurie šypsosi, fotografuojasi prie medelių, tuomet visas sunkus darbas užsimiršta“, – šypsojosi pašnekovas.



Publikuota: 2021-12-13 08:22:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai