„Santaka“ / Startavo nacionalinė miško nuosavybės administravimo sistema / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Startavo nacionalinė miško nuosavybės administravimo sistema


Nuo šio mėnesio Lietuvoje pradėjo veikti nemokama ir visiems piliečiams prieinama miško nuosavybės administravimo sistema Miškopasas.lt. Šalyje suskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, tačiau, kaip pastebi ekspertai, didžioji dalis apie savo turtą žinių praktiškai neturi, todėl su nuosavybe dažnai pasielgia neracionaliai. Nacionaliniu mastu veikiančioje sistemoje savininkai nuo šiol galės stebėti nuolat atnaujinamą informaciją apie savojo miško struktūrą, medyno amžių, skirtingų medienos tipų tūrio prieaugį, kintančią miško ekosistemos būklę bei turto vertės pokyčius.

Prognozuoja miško valdos pokyčius

Pilotinė „Miško paso” versija startavo dar 2020 metais. Nuo to laiko savo miško pasą jau spėjo užsisakyti maždaug keturi tūkstančiai miško savininkų. Pirmoji sistemos versija turto valdytojams suteikė galimybę atsisiųsti dokumentą su baziniais faktais apie savo turimą mišką. Vartotojai gaudavo detalųjį sklypo planą, informaciją apie tai, kokiai grupei priskiriamas miškas, kokie medienos tipai jį sudaro, kokią dalį sklypo užima miškas, kokią dalį – vandens telkiniai ir kt.



Stipriai atnaujintoje sistemos miškopasas.lt versijoje funkcionalumų atsirado kur kas daugiau. Užsiregistravę ir prisijungę prie savo paskyros, vartotojai galės naudotis šiomis inovatyviomis funkcijomis:

- Gyvu laiku stebėti nuolat atnaujinamą valdos medienos tūrio prieaugio lentelę. Pavyzdžiui, sistemoje pasirinkę konkrečią laiko imtį, sužinosite, jog eglės savo miške jau turite 15 kubinių metrų daugiau, o beržo - 20 kubinių metrų mažiau. Taip pat galėsite patogiai sekti procentinį tūrio pokytį, sužinoti, kaip kinta vidutinis miške augančių eglių, pušų, beržų, drebulių bei kitų medžių amžius. Sistemos naudotojai galės pasinaudoti ir galimybe nemokamai atsisiųsti ortografinę sklypo nuotrauką.

- Kitas nacionalinės sistemos privalumas – moksliniais duomenimis pagrįsta prognostika. Sužinosite, kiek ir kokių medžių Jūsų valdoje priaugs per konkretų laikotarpį (pavyzdžiui, per ateinančius metus arba per ateinantį dešimtmetį), o kokia dalis medžių supus. Prognozės pateikiamos objektyvios, kadangi remiasi itin preciziškais Lietuvos miškininkystės mokslininkų parengtais modeliais.

Tokios miško nuosavybės charakteristikų stebėsenos ir prognostikos galimybės Lietuvoje yra visiškai naujos, todėl turėtų reikšmingai pagelbėti miškų savininkams ir prisidėti prie atsakingos miškininkystės kultūros vystymosi. Vartotojai sistemos funkcionalumais galės nemokamai naudotis ne tik savišvietos sumetimais, bet ir priimdami pasvertus sprendimus dėl miško „įdarbinimo” finansinei grąžai gauti.



Gina silpnesniąją pusę

Lietuvoje miškininkystės rinkoje sandoriai iki šiol buvo sudarinėjami informacijos asimetrijos sąlygomis. Tai reiškia, jog fiziniai asmenys miškininkystės bendrovėms turtą dažnai parduoda (arba suteikia teisę mišką iškirsti) per pigiai, kadangi nėra specialistai ir nežino jo realios vertės.

Sistemoje Miškopasas.lt pateikiami duomenys savininkams leis geriau pažinti savo turtą, įgyti daugiau derybinių galių ir priimti pasvertus sprendimus, ar, kada ir už kokią kainą mišką (ar jo dalį) apsimoka parduoti arba kirsti. Patys derybų su potencialiais pirkėjais vesti nenorintys savininkai sistemoje taip gali užsisakyti valdos galimybių planą.

Miškininkystės ekspertų sudarytame individualiame plane bus pateikiamos kelios alternatyvos, kaip optimizuoti finansinę grąžą: išlaikyti nuosavybę, bet uždirbti X pinigų sumą už miško ar jo dalies kirtimą; laukti medienos tūrio prieaugio ir už kirtimą uždirbti didesnę pinigų sumą po plane numatyto laikotarpio; parduoti mišką už Y pinigų sumą.

„Miško paso” sistema pasitarnaus ir dar kitai savininkų grupei – asmenims, kurie bent jau kol kas nenori iš savo turto gauti finansinės grąžos, tačiau stengiasi atsakingai rūpintis savo miško ekosistemos sveikata ir estetine būkle. Ši auditorija turto administravimo sistemoje gali keliais mygtuko paspaudimais užsakyti sanitarinį miško valymą arba detaliai miško apžiūrai pasikviesti miškininką.



Alternatyva butaforinėms platformoms

Kaip pastebi sistemos kūrėjai, „Miško pasas” turėtų iš esmės pakeisti savininkų santykį su šia unikalia turto klase. „Pardavinėdami butą arba namą, apie savo turtą žinome viską, kas tik įmanoma, todėl retas sutinka NT parduoti ar išnuomoti žemiau rinkos kainos”, – teigia vienas iš sistemos kūrėjų Žilvinas Juzėnas: „O štai nuo seno turimo ar paveldėto miško dažniausiai visiškai nepažįstame, kartais net buvę jame nesame, todėl dažnai parduodame pusvelčiui ir džiaugiamės atsikratę vargo, kai iš tikrųjų galėtume pasielgti kur kas išmintingiau”.

Anot jo, startavusi nacionalinė miško nuosavybės administravimo sistema žymi skaidresnės ir sąžiningesnės eros pradžią miškininkystės rinkoje. Tuo pačiu miškų rinkos ekspertas miško savininkus kviečia išlikti budrius ir nepakliūti į gudrias miško perpardavinėtojų pinkles.

„Internete šiandien stebime suaktyvėjimą butaforinių investavimo platformų, siūlančių auginti miško vertę nieko nedarant, o iš tikrųjų dažniausiai tai tėra gudriai užslėpti bandymai nupirkti Jūsų mišką pirkėjui palankia kaina”, – teigia Ž. Juzėnas: „Miško paso sistemą sukūrėme kaip skaidrią ir maksimaliai informatyvią atsvarą tokioms manipuliacijoms, ir galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje pagaliau turime realiai funkcionuojančią ir smulkiųjų savininkų interesus ginančią žaliojo turto valdymo sistemą”.



Publikuota: 2021-11-15 09:22:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai
* Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar šį sezoną skiepysitės nuo gripo ir nuo kovido?
Būtinai.
Nuo kovido jau pasiskiepijau.
Skiepysiuosi nuo gripo.
Taip, bet tik kovido skiepu.
Nesiskiepysiu nė viena vakcina.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai