|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Problema
|
|
|
Ligoninės vadovas Linas Blažaitis įsitikinęs, kad skolą visuomenei privalu grąžinti.
Irmos BLIŪDŽIUVIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Medikų trūkumo regionuose problemą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo spręsti įpareigodami rezidentus po studijų atidirbti Lietuvoje. Tiesioginėje televizijos laidoje apie tai diskutavo ir Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.
Miestiečiai nežino
Į LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ pakviestas mūsų rajono ligoninės vadovas kartu su europarlamentaru Vyteniu Andriukaičiu ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu gynė poziciją, kad nemokamai rezidentūros studijas gavę jauni medikai turėtų atidirbti savo valstybei.
Tačiau 90 procentų laidoje dalyvavusių medicinos studentų išreiškė nuomonę, jog jokių įsipareigojimų atidirbti tėvynėje jie nenori prisiimti ir baigę studijas turi teisę vykti ten, kur nori. Anot jų, įpareigojimas atidirbti numatytą laiką tik dar labiau paskatintų medikų emigraciją.
L. Blažaitis pasakojo, kad diskutuoti televizijos laidoje buvo pakviestas, kai jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Diskutuojant su kitą poziciją gynusiais studentų atstovais bei medikais iš sostinės susidarė įspūdis, kad didžiųjų miestų gyventojai rajonus laiko kone džiunglėmis, kuriose nėra mokyklų, kultūros įstaigų, kavinių, o jaunoms šeimoms čia kurtis išvis nesama galimybių.
Todėl reiškiantiems nuomonę profesoriams, kurie daro didelę įtaką jauniems medikams, pirmiausia reikėtų atvykti į rajoną ir pamatyti, kuo gyvena žmonės. Nes daugelis sostinės gyventojų provincijoje, ko gero, buvę tik prieš kelis dešimtmečius, tad, kaip neseniai televizijoje reiškusis Seimo narė, įsivaizduoja, jog periferijoje žmonės vis dar važinėja žiguliais ir kelių dešimtmečių senumo golfais.
Važinėja pusšimtis
L. Blažaitis kalbėjo, kad būtina spręsti medikų trūkumo rajonuose problemą, kuri aktuali jau dabar, o dar aktualesnė taps po kelerių metų, kai pensinio amžiaus sulauks didelė dalis ligoninėje dirbančių gydytojų. Tiesa, Vilkaviškis strategiškai patogioje vietoje, todėl ligoninė turi daug atvykstančių gydytojų. Vien iš Kauno važinėja 31, iš Marijampolės – 11, iš Vilniaus – 2, po 1 iš Prienų ir Alytaus.
Tačiau kai kuriuose kituose rajonuose susidariusi tragiška situacija, nes specialistų trūkumas – didžiulis. Kaip diskusijoje kalbėjo pasvalietis gydymo įstaigos vadovas, jų miesto poliklinika laikosi ant gydytojų, kuriems jau per 70 ar net 80 metų.
Televizinėje diskusijoje nuskambėjo mintis, kad Vilkaviškio ligoninėje medikų netrūksta, tačiau iš tiesų situacija kiek kitokia.
– Šiuo metu mūsų ligoninė užtikrina visas paslaugas pagal galiojančią licenciją, tačiau yra gydytojų, kuriems kartais tenka dirbti net dviem etatais, o tai reiškia, kad medikai pervargsta, – aiškino L. Blažaitis. – Mums reikia reanimatologų, neurologų, kardiologų. Be to, rajono žmonėms būtų patogu, jei bent kartą per mėnesį Konsultaciniame skyriuje dirbtų gydytojai onkologai, angiologai, kitų sričių specialistai, kad vilkaviškiečiams nereikėtų dėl konsultacijos vykti į Kauną.
Karti patirtis
Ligoninės vadovas nemato kito kelio, kaip būtų galima pritraukti jaunus medikus į provinciją, nes iki šiol taikytos priemonės neveikia. Tiesa, praėjusiame posėdyje rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti medikų rezidentūros studijas, skirti tūkstantines išmokas gydytojams, kurie įsipareigos mūsų rajone dirbti ne mažiau kaip 5 metus.
Visgi kai kurie rajonai turi karčios patirties, kai jauni medikai persigalvoja ir grąžinę savivaldybėms sumokėtus pinigus išvyksta dirbti į užsienį.
L. Blažaitis kalbėjo, kad jis gerbia Lietuvos Konstituciją ir jauno žmogaus teisę rinktis, kur dirbti, tačiau nemano, kad taip ribojama jaunų medikų laisvė.
– Stodami į rezidentūrą jaunuoliai gali rinktis iš keturių variantų: studijoms imti paskolą iš banko, pasikliauti tėvelių pinigine, prašyti pagalbos iš Savivaldybės arba gauti valstybės finansuojamą vietą, – aiškino L. Blažaitis. – Du iš keturių variantų nieko neįpareigoja ir jokių laisvių neriboja.
Viskas mokama
Anot L. Blažaičio, nemokamų studijų nebūna – tiesiog mokama iš skirtingų kišenių. Valstybės finansuojamas vietas apmokame mes – mokesčių mokėtojai, todėl turime teisę prašyti „atiduoti“ skolą visuomenei.
– Diskusijoje susidarė įspūdis, jog dabartiniai medicinos studentai nori gyventi dideliame mieste, linksmintis baruose ir klubuose, kurių provincijoje per mažai, o baigę mokslus išvykti į Norvegiją ar kitą šalį, kurioje medikų atlyginimai geresni, – stebėjosi Vilkaviškio ligoninės direktorius. – Nesu prieš tai, kad medikai pasisemtų patirties kitose šalyse, bet pirmiausia jie turi atidirbti savo valstybei už tai, kad juos išmokslino.
L. Blažaitis įstatymų leidėjams siūlytų peržiūrėti pačias studijų programas ir bendrosios medicinos studijas baigusius absolventus į pirmų metų rezidentūrą siųsti į rajonų ligonines, kuriose jie išmoktų elementarių dalykų, kas atliekama antrinio lygio gydymo įstaigose, įgautų daugiau praktikos ir susipažintų su provincijos ligoninėmis.
Gąsdina reformos
Vilkaviškio ligoninės vadovas neabejoja, kad pamatę darbo mažuose miestuose privalumus dalis jaunų medikų sugrįžtų patys, be jokių tai daryti įpareigojančių įstatymų. Tačiau universitetai nesuinteresuoti dalytis studento „krepšeliu“ su rajonų ligoninėmis, todėl iki šiol ši galimybė nesvarstoma.
Rajono ligoninės vadovas dėl susiklosčiusios situacijos kaltino ir pačius politikus, nes jaunus medikus gąsdina nestabili sveikatos apsaugos sistema. Ne pirma valdžia jau kalba apie dalies rajoninių ligoninių uždarymą. Tad atvykęs dirbti į regioną, nusipirkęs namus ir įsikūręs jaunas medikas negali žinoti, ar po metų kitų jis dar turės darbą.
Medikų trūkumo regionuose problemą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo spręsti įpareigodami rezidentus po studijų atidirbti Lietuvoje. Tiesioginėje televizijos laidoje apie tai diskutavo ir Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis. |
Į LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ pakviestas mūsų rajono ligoninės vadovas kartu su europarlamentaru Vyteniu Andriukaičiu ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu gynė poziciją, kad nemokamai rezidentūros studijas gavę jauni medikai turėtų atidirbti savo valstybei.
Tačiau 90 procentų laidoje dalyvavusių medicinos studentų išreiškė nuomonę, jog jokių įsipareigojimų atidirbti tėvynėje jie nenori prisiimti ir baigę studijas turi teisę vykti ten, kur nori. Anot jų, įpareigojimas atidirbti numatytą laiką tik dar labiau paskatintų medikų emigraciją.
L. Blažaitis pasakojo, kad diskutuoti televizijos laidoje buvo pakviestas, kai jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Diskutuojant su kitą poziciją gynusiais studentų atstovais bei medikais iš sostinės susidarė įspūdis, kad didžiųjų miestų gyventojai rajonus laiko kone džiunglėmis, kuriose nėra mokyklų, kultūros įstaigų, kavinių, o jaunoms šeimoms čia kurtis išvis nesama galimybių.
Todėl reiškiantiems nuomonę profesoriams, kurie daro didelę įtaką jauniems medikams, pirmiausia reikėtų atvykti į rajoną ir pamatyti, kuo gyvena žmonės. Nes daugelis sostinės gyventojų provincijoje, ko gero, buvę tik prieš kelis dešimtmečius, tad, kaip neseniai televizijoje reiškusis Seimo narė, įsivaizduoja, jog periferijoje žmonės vis dar važinėja žiguliais ir kelių dešimtmečių senumo golfais.
L. Blažaitis kalbėjo, kad būtina spręsti medikų trūkumo rajonuose problemą, kuri aktuali jau dabar, o dar aktualesnė taps po kelerių metų, kai pensinio amžiaus sulauks didelė dalis ligoninėje dirbančių gydytojų. Tiesa, Vilkaviškis strategiškai patogioje vietoje, todėl ligoninė turi daug atvykstančių gydytojų. Vien iš Kauno važinėja 31, iš Marijampolės – 11, iš Vilniaus – 2, po 1 iš Prienų ir Alytaus.
Tačiau kai kuriuose kituose rajonuose susidariusi tragiška situacija, nes specialistų trūkumas – didžiulis. Kaip diskusijoje kalbėjo pasvalietis gydymo įstaigos vadovas, jų miesto poliklinika laikosi ant gydytojų, kuriems jau per 70 ar net 80 metų.
Televizinėje diskusijoje nuskambėjo mintis, kad Vilkaviškio ligoninėje medikų netrūksta, tačiau iš tiesų situacija kiek kitokia.
– Šiuo metu mūsų ligoninė užtikrina visas paslaugas pagal galiojančią licenciją, tačiau yra gydytojų, kuriems kartais tenka dirbti net dviem etatais, o tai reiškia, kad medikai pervargsta, – aiškino L. Blažaitis. – Mums reikia reanimatologų, neurologų, kardiologų. Be to, rajono žmonėms būtų patogu, jei bent kartą per mėnesį Konsultaciniame skyriuje dirbtų gydytojai onkologai, angiologai, kitų sričių specialistai, kad vilkaviškiečiams nereikėtų dėl konsultacijos vykti į Kauną.
Ligoninės vadovas nemato kito kelio, kaip būtų galima pritraukti jaunus medikus į provinciją, nes iki šiol taikytos priemonės neveikia. Tiesa, praėjusiame posėdyje rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti medikų rezidentūros studijas, skirti tūkstantines išmokas gydytojams, kurie įsipareigos mūsų rajone dirbti ne mažiau kaip 5 metus.
Visgi kai kurie rajonai turi karčios patirties, kai jauni medikai persigalvoja ir grąžinę savivaldybėms sumokėtus pinigus išvyksta dirbti į užsienį.
L. Blažaitis kalbėjo, kad jis gerbia Lietuvos Konstituciją ir jauno žmogaus teisę rinktis, kur dirbti, tačiau nemano, kad taip ribojama jaunų medikų laisvė.
– Stodami į rezidentūrą jaunuoliai gali rinktis iš keturių variantų: studijoms imti paskolą iš banko, pasikliauti tėvelių pinigine, prašyti pagalbos iš Savivaldybės arba gauti valstybės finansuojamą vietą, – aiškino L. Blažaitis. – Du iš keturių variantų nieko neįpareigoja ir jokių laisvių neriboja.
Anot L. Blažaičio, nemokamų studijų nebūna – tiesiog mokama iš skirtingų kišenių. Valstybės finansuojamas vietas apmokame mes – mokesčių mokėtojai, todėl turime teisę prašyti „atiduoti“ skolą visuomenei.
– Diskusijoje susidarė įspūdis, jog dabartiniai medicinos studentai nori gyventi dideliame mieste, linksmintis baruose ir klubuose, kurių provincijoje per mažai, o baigę mokslus išvykti į Norvegiją ar kitą šalį, kurioje medikų atlyginimai geresni, – stebėjosi Vilkaviškio ligoninės direktorius. – Nesu prieš tai, kad medikai pasisemtų patirties kitose šalyse, bet pirmiausia jie turi atidirbti savo valstybei už tai, kad juos išmokslino.
L. Blažaitis įstatymų leidėjams siūlytų peržiūrėti pačias studijų programas ir bendrosios medicinos studijas baigusius absolventus į pirmų metų rezidentūrą siųsti į rajonų ligonines, kuriose jie išmoktų elementarių dalykų, kas atliekama antrinio lygio gydymo įstaigose, įgautų daugiau praktikos ir susipažintų su provincijos ligoninėmis.
Vilkaviškio ligoninės vadovas neabejoja, kad pamatę darbo mažuose miestuose privalumus dalis jaunų medikų sugrįžtų patys, be jokių tai daryti įpareigojančių įstatymų. Tačiau universitetai nesuinteresuoti dalytis studento „krepšeliu“ su rajonų ligoninėmis, todėl iki šiol ši galimybė nesvarstoma.
Rajono ligoninės vadovas dėl susiklosčiusios situacijos kaltino ir pačius politikus, nes jaunus medikus gąsdina nestabili sveikatos apsaugos sistema. Ne pirma valdžia jau kalba apie dalies rajoninių ligoninių uždarymą. Tad atvykęs dirbti į regioną, nusipirkęs namus ir įsikūręs jaunas medikas negali žinoti, ar po metų kitų jis dar turės darbą.
Publikuota: 2021-11-10 08:24:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|