Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama.

Asmeninio albumo nuotr.

Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama

Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą, ypač pirmąjį, pas bet kurį gydytoją žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jei anksčiau nesame to darę“, – teigė psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiekviena nauja situacija mums kelia tam tikro nerimo, būgštavimų, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psichikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar kad tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šitie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių laikų“, – visuomenėje tebeegzistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pažymėjo S. Marčėnienė.

Po truputį mažėja stereotipų

Kita vertus, psichologė S. Marčėnienė tvirtina, kad vyksta tam tikrų teigiamų poslinkių, daugėja informacijos viešojoje erdvėje, kinta požiūris pačių žmonių, ypač jaunesnių, kurių dauguma jau drąsiai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, jog drąsėja ir vyrai, kurie anksčiau to privengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuomenėje mažėja stereotipų, susijusių su psichikos sveikata.

Taigi, jei turite abejonių dėl kreipimosi, patariama pokalbį su specialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsiregistruoti į konsultaciją. „Nuostata, kad atėjau tiesiog pasikalbėti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgštavimus, gali padėti jaustis ramiau, labiau pasitikėti specialistu“, – pastebėjo pašnekovė.



Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios

Dažnai pokalbis su psichologinės pagalbos ar emocinės paramos telefonu linijų konsultantais gali suteikti padrąsinimą ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl išgyvenantiesiems emocinius sunkumus medicinos psichologė K. Engesser rekomenduoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių sąrašą galima rasti nacionalinės platformos „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/ .

„Kai kurios pagalbos linijos yra bendros, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyventojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savižudybės krizę patiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijos, kur pagalba teikiama rusų kalba“, – pabrėžė K. Engesser, pridurdama, kad tokie pokalbiai yra anonimiški, o psichologinę pagalbą ar emocinę paramą dažniausiai teikia apmokyti savanoriai, psichologai, psichoterapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.

Patyręs sunkių išgyvenimų – darbo netekimą, skyrybas ar kitų netikėtų, psichologiškai sudėtingų pokyčių, kiekvienas nemokamai gali gauti iki penkių psichologo konsultacijų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Patiriantiesiems psichikos sveikatos sunkumų nemokama psichologinė pagalba teikiama psichikos sveikatos centruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre.

Patiriantiesiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidencialią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) ( www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/ ).

Išgyvenantiesiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, reikėtų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant teikiama priėmimo-skubiosios pagalbos ar krizių skyriuose.

Būtina paminėti, kad kiekvienas gali geriau rūpintis savo psichikos, kaip ir fizine, sveikata pasitelkdamas patikimus interneto puslapius, tokius, kaip www.pagalbasau.lt, ar naudodamasis tokiomis interneto programėlėmis, kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savigalbos įgūdžiams, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti per panikos ataką.



Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?

Perspėjama, kad kai kurios psichologinės būsenos be specialistų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti asmens adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funkcionavimo sritis. Neretai galioja taisyklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsistatymo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi stacionarios pagalbos ligoninėje.

Svarbu atminti, kad net ir vienas pokalbis tinkamu laiku gali padėti pasijusti geriau, o suteikta patikima informacija, problemų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėjimą, viltį, paskatinti spręsti problemas.

„Jau vien nusiteikimas, pasiryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kitose gyvenimo srityse, paskatinti jausmą „aš galiu“, išeičių ieškojimą“, – pažymėjo psichologė S. Marčėnienė.



Užsk. 2901

Galerija: "Kartu mes galime viską!"

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---