|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Pasibaigus mirusiųjų minėjimo šventėms kapinių puošmenos virsta neperdirbamomis atliekomis.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
„Atvažiuokite tamsoje, labai gražūs vaizdai. Dega visa jūra švieselių!“ – nuoširdžiai nusišypso moteris, matydama fotografuojamas kapines. Iš tiesų dauguma mūsų nuo mažens taip jau įpratę: vieną kartą per metus nuskubėti su žvakėmis į kapines, sustoti ten keliolikai simbolinių minučių prisimenant išėjusiuosius ir tuo pat metu pasigrožėti milijonais švieselių, sužibusių mirusiųjų miestuose. Tikriausiai todėl be atgarsio lieka kasmetiniai aplinkosaugininkų bei atliekų tvarkytojų prašymai nepasiduoti masiniam norui apkrauti artimųjų kapus plastikinėmis gėlėmis ir gausybe įvairiausių žvakelių, kurios po keleto dienų vis tiek bus nurinktos ir sugrūstos į atliekų konteinerius. Priešingai, prekybos centrams skelbiant akcijas pirkėjų rankos tiesiasi pirkti dar daugiau žvakių, o tuščias noras, kad gėlės žydėtų ir žiemą, verčia rinktis puokštes iš plastiko. Tačiau nepamirškime: anksčiau kapuose žybsėjo vaškinės žvakės, kurios sudegdavo, žydėdavo tikros gėlės, kurios sudžiūdavo ir nurinktos natūraliai suirdavo. Dabar jas pakeitė parafino, stiklo, metalo bei plastiko gaminiai, po Vėlinių tonomis keliaujantys į sąvartynus. Teigiama, jog per metus kapinėse šalies gyventojai palieka maždaug tiek žvakių, kad vien stiklo žvakidėms išgabenti reikėtų 50 traukinio vagonų. O kur dar nesuyrantis plastikas? Vilkaviškio kapinių prižiūrėtoją Rūtą Brūzbartienę pirmąją dieną po Vėlinių radome prie konteinerių. Darbuotoja tvarkė atliekų talpyklas: iš pilnai prigrūstos dėžės dalį turinio kėlė į tuštesnes. R. Brūzbartienė stebėjosi, kad šiukšles išmesti atnešę žmonės nesivargina: jei konteineris uždengtas, jo dangčio nepakels, bet mes į tą, kuris atidarytas, nors iš šio šiukšlės jau krenta per kraštus. Moteris sakė, kad daugiausiai atliekų buvo prieš mirusiųjų pagerbimo šventes, kai visi suskubo tvarkyti artimųjų kapų. Per Vėlines lankomumas, anot prižiūrėtojos, buvo „tiesiog beprotiškas“, tad netrukus konteinerius vėl užpildys plastikas su išdegusių žvakių likučiais. Kapinių atliekų mūsų rajono gyventojai nerūšiuoja, bet ne dėl savo kaltės – tiesiog visi konteineriai vienodi, skirti komunalinėms šiukšlėms. Atskirų talpyklų žaliosioms atliekoms, kaip kitose savivaldybėse, pas mus nėra. „Jei būtų galimybė, gal žmonės rūšiuotų. Tiesa, kapų lankytojų, kurie teiraujasi apie galimybę rūšiuoti, yra tik vienetai. Dauguma meta net nežiūrėdami į užrašus, o yra tokių, kurie šiukšlių atveža dar ir iš namų“, – pasakojo R. Brūzbartienė. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis priminė, jog prieš keletą metų galimybė rūšiuoti atliekas kapinėse buvo sudaryta, tačiau dauguma žmonių vis tiek viską metė kartu: nesivargino iš krepšelių pešioti gėlių, neskirstė augalinių atliekų ir žvakidžių. Į žaliųjų atliekų aikštelę nuvežus atliekas jas tekdavo perrūšiuoti iš naujo, o tokių galimybių nebuvo. Šiuo metu mūsų rajone yra 27-erios kapinės, už kurių atliekų išvežimą Savivaldybė kas mėnesį moka 2 700 Eur vien pastoviosios mokesčio dalies. Pridėjus kintamąją dalį (20 Eur už kiekvieno konteinerio pakėlimą) per mėnesį vidutiniškai susidaro 7 000–7 500 Eur suma. „Seniūnijos konteinerių kiekį pasirinkusios pagal poreikį. Neseniai kreipiausi į jas prašydamas pasitikslinti, ar tikrai visur reikia tiek konteinerių. Didelė problema – žaliosios atliekos, tad bandėme kalbėtis su seniūnais, kad daugiau tvarkytųsi savo jėgomis: statytų aptvarus biodegraduojančioms atliekoms ir prašytų ūkininkų pagalbos jas išvežti. Tai būtų pigiau nei samdyti operatorių žaliosioms atliekoms išvežti“, – aiškino D. Bunikis. Spalio pabaigoje kapinių atliekų problemą iškėlė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komitetas. Ekologas priminė, kad Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) parengęs projektą, kurį įgyvendinant bus sutvarkytos visų penkių savivaldybių atliekų aikštelės ir pakeisti konteineriai, taip pat – ir prie kapinių. Čia stovės konteineriai ne tik mišrioms komunalinėms bei žaliosioms atliekoms, bet ir talpyklos popieriui, stiklui bei plastikui. Tiesa, kokį plastiką į pastarąsias mes kapinių lankytojai, neaišku, nes nei parafinu užteršti žvakių įdėklai, nei juo labiau plastikinės gėlės perdirbti netinka – visa tai turi keliauti į buitinių atliekų konteinerius. Tačiau tikrai bus ką mesti į žaliųjų atliekų talpyklas, jei tik žmonėms užteks sąmoningumo rūšiuoti. Nors minėtas MAATC konkursas jau kelerius metus užstrigęs, tačiau, anot D. Bunikio, kaip tik šiuo metu vyksta rangovų konkursas dėl aikštelių įrengimo. Reikia tikėtis, jog jis pagaliau įvyks ir projektas pajudės. „Numatyta prie kapinių įrengti aikšteles su kieta danga, kai kur – ir aptverti, kad žmonės nevežtų ten padangų ar senų baldų, o atliekas būtų galima įnešti tik iš kapų teritorijos. Tačiau nežinau, kaip pavyks gyventojus pripratinti rūšiuoti. Juk krepšeliai, vainikai nėra iš vienos medžiagos, tad reikės atskirti plastiką, augalinės kilmės atliekas, plastikines gėles. Jei viską mesime neišrūšiavę, paslauga tikrai smarkiai brangs, nes atliekas kažkam reikės rūšiuoti. Todėl viskas priklausys tik nuo žmonių sąmoningumo. Galbūt ateityje įprasime: kaip rūšiuojame namų atliekas, taip rūšiuosime ir kapinių. O dar geriau būtų, jei lygiuotumėmės į tas šalis, kur artimųjų ramybės vietos neapkraunamos kalnais žvakidžių ir dirbtinėmis gėlėmis. Tikiuosi, jaunoji karta į kapų puošimą jau turės kitą požiūrį“, – kalbėjo D. Bunikis. Publikuota: 2021-11-08 09:27:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus * Poliklinikoje – nauji medikai ir dienos stacionaras * Ūkininkė negalėjo gyventi be karvių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|