|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Miesto nuotekų valymo direktyva įpareigoja Europos Sąjungos šalis, tarp jų ir Lietuvą, tankiai apgyvendintose teritorijose (aglomeracijose) iki 2023 m. ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų surinkti centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis ir jas tinkamai tvarkyti nuotekų valyklose. UAB „Vilkaviškio vandenys“ technikos direktorius Algimantas Kupstas pristatė situaciją: Vilkaviškio miesto aglomeraciją sudaro ne tik miestas, bet ir aplinkiniai Didžiųjų Šelvių, Karalių, Kisiniškių, Mažųjų Būdežerių, Paežerių, Vokiškėlių ir Giedrių kaimai, prijungti prie miesto nuotekų sistemos. Praėjusių metų duomenimis, prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų šioje aglomeracijoje buvo prisijungę 98, 13 proc. gyventojų. „Gyventojai, iki kurių sklypo ribos yra nutiesti nuotekų tinklai ir kurie nori prie jų prisijungti, turi kreiptis į mūsų bendrovę dėl techninių sąlygų išdavimo. Prisijungimo vietos praktiškai visur yra įrengtos prie sklypo ribos. Mes išduodame sąlygas, nurodome prisijungimo vietą, o gyventojui belieka nusitiesti išvadą nuo namo per nuosavą sklypą. Šiuos darbus gyventojai gali atlikti patys arba samdytis rangovą“, – pasakojo A. Kupstas. Jei nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, galimi du variantai: tvarkingo nuotekų surinkimo rezervuaro arba individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimas. Paklaustas, kodėl kai kurie gyventojai vis dar delsia jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, nors tokią galimybę turi, pašnekovas atsakė: „Kartais būna akivaizdu, kad gyventojai nesijungia ne dėl to, kad neturi finansinių galimybių, bet tiesiog užsispyrę laikosi savo ir vis sako, kad jungsis kitais metais... Jų priversti mes neturime jokių svertų, galime tik paraginti. Akivaizdu, kad kai kuriems gyventojams apsimoka nesijungti, nes nuotekas jie išleidžia ne ten, kur reikia, tiksliau – teršia gamtą ir taip sutaupo pinigų.“ A. Kupstas pastebėjo, kad dėl netinkamo nuotekų tvarkymo įtariami praktiškai visi, kurie nėra prisijungę prie tinklų: „Mes ne pareigūnai, negalime savarankiškai eiti į privačią gyventojų valdą ir nustatyti pažeidimų. Bet gamtosaugininkai planuoja artimiausiu metu organizuoti akciją. Jie ketina atlikti patikrinimus dėl nuotekų tvarkymo, įsitikinti, ar rezervuarai ir nuotekų valymo įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus.“ Gyventojams, neturintiems galimybių prisijungti, nes iki jų nenutiesti tinklai, Savivaldybė skiria lėšų individualių nuotekų valymo įrenginių statybai finansuodama dalį išlaidų. Tokia parama teikiama ne tik gyvenantiesiems aglomeracijos teritorijoje, bet ir visame rajone. Pasak A. Kupsto, neprisijungusieji tikrai negalvoja, kad teršia aplinką. „Kelis sykius nešiojome informacinius lapelius, raginome gyventojus jungtis. Tvarkingi gyventojai jungiasi ir būna tuo labai patenkinti. Likusių žmonių tiesiog kitoks mąstymas, nepavyksta jų įkalbėti. Mano nuomone, jų mąstymą galėtų pakeisti nebent kontrolė ir sankcijos“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Norėdama atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymo problemą Lietuvoje Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Jos tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Aktuali su tuo susijusi informacija skelbiama socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“. Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Užsk. 2872
Galerija: Kuriame Lietuvos ateitį
Publikuota: 2021-11-05 10:51:05 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Išdalyti „Gintarinių bičių“ apdovanojimai *Žemdirbių šventėje – padėkos ūkininkams ir ministrui * Policijos pareigūnai prie perėjų pažeidėjų netyko Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|