Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iniciatyvos

---

Už draugų bei artimųjų suneštus pinigus Irma Maurienė nutarė nupirkti gėlių svogūnėlių ir padovanoti juos savo miestui, kad jau pavasarį žiedai džiugintų vilkaviškiečių širdis. Gražią idėją įgyvendinti bičiulei padėjo Valerijus Gliaubicas.

Autorės nuotr.

Vilkaviškietės Irmos Maurienės galvoje nuolat kyla įvairių gražių idėjų. Šįkart moteris savo gimtadienio proga paprašė draugų nenešti jai puokščių, o pinigus, kuriuos sveikintojai ketino skirti gėlėms, panaudoti prasmingiau.

„Tikrai be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi matydama, kaip gražėja mūsų Vilkaviškis, tad prie to gražinimo labai norėjau prisidėti ir aš. Paprašiau tuos eurus, kuriuos žmonės būtų išleidę skintiems žiedams, dėti į vazą. Už juos pažadėjau nupirkti gėlių svogūnėlių ir jais apsodinti lopinėlį žemės kur nors mieste, kad gyventojus džiugintų ankstyvą pavasarį sužydėję svogūniniai augalai. Žinoma, mano svečiai galėjo atnešti ir pačių svogūnėlių, tačiau norėjosi nupirkti vienodų ar suderintų spalvų gėlių. Labai smagu, kad mano bičiuliai, artimieji šią idėją entuziastingai palaikė ir jų dėka tų pinigėlių buvo pririnkta nemažai: aukojo ne tik vilkaviškiečiai, bet ir žmonės iš Kauno, netgi iš Varšuvos“, – pasakojo I. Maurienė.

Ji savo idėja pasidalijo ir feisbuke: ne dėl reklamos ar noro girtis, bet norėdama paskatinti žmones daryti gera savo miestui, drauge kurti gražią aplinką. Anot Irmos, taip pozityviai nusiteikusių vilkaviškiečių tikrai yra ir daugiau, tik kiti ne visada drįsta dalytis idėjomis, baiminasi aplinkinių reakcijos, nežino, kur kreiptis, ir pan.

Su surinktomis lėšomis moteris kreipėsi į rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistę, šiemet į mūsų rajoną atėjusią rūpintis kraštotvarka. Deja, I. Maurienės idėja jokio susidomėjimo nesukėlė: vietoje palaikymo entuziastingai nusiteikusi vilkaviškietė sulaukė griežto atsakymo, jog miestui puošti yra planai, kuriamos vizijos, ir taip greitai niekas „nepasidarys“.

Tačiau svogūnines gėles, pasak Irmos, reikia sodinti rudenį. Tad gavusi neigiamą atsaką moteris jau svarstė surinktus pinigus skirti kitokiai labdarai, galbūt – gyvūnų prieglaudai.

Kaip tyčia po šio pokalbio nusivylusiai I. Maurienei paskambino Valerijus Gliaubicas. Nors pats yra kybartietis, tačiau visą gyvenimą Vilkaviškyje dirbantis vyras jau ne pirmą kartą prisideda prie įvairių visuomeninių akcijų, taip pat – ir prie Irmos sumanytų.

Ir šįkart Valerijus Gliaubicas į reikalą pažiūrėjo optimistiškai. „Jei neįleidžia pro duris, lipk per langą!“ – nuramino jis Irmą Maurienę ir paskambino Vilkaviškio dekanui kun. Virginijui Gražulevičiui.

Pasikalbėjus su kunigu nutarta gėlių svogūnėlius pasodinti greta Vytauto gatvės, dekanatui priklausančioje teritorijoje tarp UAB „Vilkastos prekyba“ parduotuvės ir Vilkaviškio katedros.

Gėlyno formą sugalvojo ir purškiamais dažais pievoje išpiešė I. Maurienės draugė, Vilkaviškio kultūros centro dailininkė Ingrida Bunikienė. Apskaičiavus plotą buvo nupirkta 1 000 narcizų ir 1 500 tulpių svogūnėlių.

Padėti juos susodinti buvo paprašyti Vilkaviškio komunalinio ūkio žmonės. Svogūnėlius gėlininkai patarė sodinti tiesiai į pievą, tačiau toks darbas pasirodė labai sunkus, nes įrankiai sunkiai lindo į nedirbtą žemę. Čia išradingumą pademonstravo Komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis: jis pasiūlė duobutes išgręžti... elektriniais grąžtais.

Narcizų ir tulpių svogūnėliais talkininkai apsodino apie 60 m² pievos.

„Viskas buvo padaryta labai kruopščiai. Tiek svogūnėliai, tiek mulčias parinkti tikrai kokybiški, tad pavasarį lauksime rezultato“, – šypsojosi I. Maurienė.

Moteris turi idėją tokiomis pat gėlėmis apsodinti ir tolimesnį plotą arčiau gatvės bei labdaros valgyklėlės, tačiau viskam nebeužteko pinigų. Tad I. Maurienė žada nenuleisti rankų ir ieškoti būdų gėlėms įsigyti: galbūt pakviesti vilkaviškiečius aukoti šiam tikslui, galbūt surengti žygį, o kaip dalyvio mokestį gautus pinigus skirti svogūnėliams nupirkti.

„Kitais metais dauguma miesto tvarkymo darbų jau bus užbaigti, tad gal žmonėms ir kitur bus leista prisidėti savo idėjomis. Žinoma, su rajono valdžios žinia, pakoregavimu“, – svarstė entuziastė.

Moteris pripažįsta, kad Vilkaviškiui reikia vizijos, profesionalaus gero specialisto žvilgsnio. Tačiau tikrai nepamaišytų ir iniciatyvų palaikymas, paskatinimas – kad žmonės neprarastų ūpo padėti savo miestui ir patys norėtų puoselėti jo grožį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---