|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Dabar žmonės kapavietes tvarko taip, kad jos atrodytų tvarkingai ir reikalautų kuo mažiau priežiūros.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Šį ilgąjį savaitgalį kapinės nušvis žvakių liepsnelėmis, artimieji kapavietes puoš gėlių puokštėmis, o rečiau užklystantieji paminklinėse lentose ieškos pažįstamų pavardžių. Nors tradicija lankyti kapus nesikeičia šimtmečiais, pasirodo, jog šioje srityje taip pat egzistuoja savos mados.
Paiso praktiškumo
Prie naujosiomis vis dar vadinamų Vilkaviškio kapinių įsikūrusios paminklus gaminančios UAB „Kvarcitas ir Ko“ vadovas Vitalijus Kružintaitis sakė, kad paskutinė savaitė iki Vėlinių – didžiausias darbų įkarštis per visus metus. Ir nors užsakymų dirbtuvė turi visada, daugelis užsakovų pageidauja, kad paminklas ant artimųjų kapo iškiltų iki Vėlinių.
Jau 33-ejus metus šioje srityje dirbantis vilkaviškietis V. Kružintaitis pasakojo, kad šiuo metu antkapių madoje vyrauja klasika ir praktiškumas. Nors anksčiau buvo populiaru kapavietes apsodinti gėlėmis, dabar daugėja marmuro ar granito plokštėmis visiškai uždengtų kapaviečių. Ši tendencija populiarėja dėl patogios priežiūros – net ir negalint nuolat lankyti bei prižiūrėti kapavietės, ji visuomet atrodo tvarkingai.
– Žmonės tapo mobilūs, mirusiųjų vaikai ir anūkai išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį, todėl negali nuolat lankyti kapaviečių, sodinti, laistyti augalų, ravėti piktžolių. Todėl renkasi variantą, kuris priežiūros reikalautų kuo mažiau, – kalbėjo V. Kružintaitis.
Dar vienas ganėtinai patogus variantas – granitines plokštes komponuoti su skalda ar akmenėliais. Anksčiau populiarią smulkią skaldelę pastaruoju metu pakeitė kur kas brangesni gludinti akmenėliai. Jų spalvą užsakovai derina prie paminklo.
Diktuoja pajamos
Dėl praktiškumo vietas tarp kapaviečių populiaru iškloti trinkelėmis. Šitaip sutvarkius takelius neželia žolės, lietingą rudenį nereikia klampoti purvu. Kai kuriose savivaldybėse yra kapinių, kur mirusieji laidojami įrengtose – iš anksto trinkelėmis įrėmintose kapavietėse, prie kurių veda takai. Tokiose kapinėse kapavietės yra mokamos.
Antkapių madas diktuoja ir pasikeitusios žmonių pajamos, ir atsiradusios naujos medžiagos. Pavyzdžiui, XX amžiaus viduryje buvo populiarūs teraciniai (mozaikinio betono) paminklai. Tačiau jie nėra tokie ilgaamžiai, kaip natūralaus akmens, todėl ilgainiui, veikiami oro sąlygų, pradeda irti.
Prieš porą dešimtmečių prabangiais buvo laikomi juodo akmens paminklai, tačiau dabar tokių nori tik vyresniosios kartos žmonės, vis dar manantys, kad gedulą gali išreikšti tik juoda spalva. Jaunesni klientai renkasi šviesesnių, ryškesnių spalvų akmenis – rausvus, žalsvus, melsvus. Populiaru antkapyje komponuoti ir kelių spalvų akmenis.
Kai kuriems žmonėms patinka stikliniai 3D antkapiai su išpieštomis gėlėmis, žvakėmis ar net spalvota mirusiojo nuotrauka. Tačiau stiklas nėra tokia ilgaamžė ir patvari medžiaga kaip akmuo, todėl V. Kružintaitis nemano, kad šių antkapių mada atėjo ilgam.
Portretai nepopuliarūs Prieš porą dešimtmečių prabangiais buvo laikomi juodo akmens paminklai, tačiau dabar tokių nori tik vyresniosios kartos žmonės.
Vitalijus Kružintaitis pastebėjo, kad pastaruoju metu paminklus besirenkantys žmonės atsigręžia į klasiką – renkasi kampuotų formų, tiesių kraštų paminklus, retas benori raitytų, įmantrių. Pastaruosius renkasi tik senesnės kartos atstovai.
Vis dar populiarūs profesijas atspindintys antkapiai, pavyzdžiui, mokytojams artimieji pageidauja knygos formos paminklų. Mažų vaikų, labai jaunų žmonių kapavietės puošiamos atitinkamais simboliais – angeliukų, žaislų skulptūrėlėmis.
Paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais kone kiekviename antkapyje buvo iškalamos žmonių nuotraukos. Ši mada atėjo iš Rusijos, kurioje mirusiųjų veidai paminkluose kalami iki šiol. Tačiau Lietuvoje dabar tai visiškai nepopuliaru – per metus to pageidauja vos vienas ar du klientai. Taip pat paminklai nebepuošiami nutrūkusios gyvybės – nulūžusio medžio, pienės pūko ar pan. simboliais, neberašoma mirties priežastis, užrašais nebereiškiamas artimųjų skausmas.
Nors vis dar yra žmonių, kurie pageidauja akmenyje iškaltų pavardžių bei datų, didžiojoje dalyje antkapių jos klijuojamos metalinėmis raidėmis. Populiarūs ir kiti akmeniniai aksesuarai – žvakidės, vazos.
Medžių nebeliko
Kapinių prižiūrėtoja Roma Šilingienė pastebėjo, kad keičiasi ne tik paminklų, bet ir kapų apsodinimo mados. Anksčiau prieš Vėlines buvo labai populiaru kapą puošti dirbtinėmis gėlėmis, tačiau dabar tokių puokščių lieka vis mažiau. Prieš lapkričio 1-ąją dažniausiai sodinamos chrizantemos, dar populiaresni viržiai ir erikos.
– Puikiai prisimename laikus, kai kapuose buvo aibės vainikų, pintų krepšelių, – prisiminė kapinių prižiūrėtoja. – Dabar jų praktiškai nebelikę. Žmonės kapus puošia žemomis puokštėmis, o į laidotuves neša porą skintų gėlių žiedų.
R. Šilingienė pastebėjo, kad anksčiau žmonės pageidavo didžiulių kapaviečių, vietą kapuose užsiimdavo sau ir dar giminaičiams. Dabar, kai populiarėja kremavimas, šeimos renkasi vienvietes kapavietes, kuriose galima sulaidoti daug urnų. Be to, pagal dabartinę tvarką kapavietė išskiriama tik mirus žmogui – iš anksto jos užsiimti negalima, taip pat negalima rinktis norimos vietos – laidojama eilės tvarka, kad kapinės atrodytų tvarkingai. Taip pat ant kapo draudžiama sodinti medžius – augalai neturi viršyti metro aukščio, kad netrukdytų gretimą kapavietę tvarkantiems žmonėms.
Mėgsta naujoves
Laidojimo paslaugų įmonės savininkė Rimutė Rakauskienė neabejojo, kad keičiasi ir šarvojimo tradicijos.
Kadangi vis populiarėja kremavimas, atsiranda urnų mados. Anksčiau jos buvo paprastesnės, medinės, dabar žmonės pageidauja metalinių ar marmurinių.
– Šiuolaikiniai žmonės mėgsta naujoves. Keičiasi ir pačių šarvonių stilius, jų formos lengvėja. Prie karsto ar urnos dedamos ne plonos, o cilindro formos žvakės, rožinis giedamas trumpiau arba jo išvis atsisakoma, per šermenis vis dažniau skamba klasikinė muzika, o ne religinės giesmės, – pasakojo ritualinių paslaugų įmonės savininkė.
Anot R. Rakauskienės, keičiasi laikai, žmonės daugiau keliauja, mokosi iš kitų civilizuotų šalių, o tai daro įtakos laidojimo, gedėjimo bei kapaviečių tvarkymo tradicijoms.
Šį ilgąjį savaitgalį kapinės nušvis žvakių liepsnelėmis, artimieji kapavietes puoš gėlių puokštėmis, o rečiau užklystantieji paminklinėse lentose ieškos pažįstamų pavardžių. Nors tradicija lankyti kapus nesikeičia šimtmečiais, pasirodo, jog šioje srityje taip pat egzistuoja savos mados. |
Prie naujosiomis vis dar vadinamų Vilkaviškio kapinių įsikūrusios paminklus gaminančios UAB „Kvarcitas ir Ko“ vadovas Vitalijus Kružintaitis sakė, kad paskutinė savaitė iki Vėlinių – didžiausias darbų įkarštis per visus metus. Ir nors užsakymų dirbtuvė turi visada, daugelis užsakovų pageidauja, kad paminklas ant artimųjų kapo iškiltų iki Vėlinių.
Jau 33-ejus metus šioje srityje dirbantis vilkaviškietis V. Kružintaitis pasakojo, kad šiuo metu antkapių madoje vyrauja klasika ir praktiškumas. Nors anksčiau buvo populiaru kapavietes apsodinti gėlėmis, dabar daugėja marmuro ar granito plokštėmis visiškai uždengtų kapaviečių. Ši tendencija populiarėja dėl patogios priežiūros – net ir negalint nuolat lankyti bei prižiūrėti kapavietės, ji visuomet atrodo tvarkingai.
– Žmonės tapo mobilūs, mirusiųjų vaikai ir anūkai išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį, todėl negali nuolat lankyti kapaviečių, sodinti, laistyti augalų, ravėti piktžolių. Todėl renkasi variantą, kuris priežiūros reikalautų kuo mažiau, – kalbėjo V. Kružintaitis.
Dar vienas ganėtinai patogus variantas – granitines plokštes komponuoti su skalda ar akmenėliais. Anksčiau populiarią smulkią skaldelę pastaruoju metu pakeitė kur kas brangesni gludinti akmenėliai. Jų spalvą užsakovai derina prie paminklo.
Dėl praktiškumo vietas tarp kapaviečių populiaru iškloti trinkelėmis. Šitaip sutvarkius takelius neželia žolės, lietingą rudenį nereikia klampoti purvu. Kai kuriose savivaldybėse yra kapinių, kur mirusieji laidojami įrengtose – iš anksto trinkelėmis įrėmintose kapavietėse, prie kurių veda takai. Tokiose kapinėse kapavietės yra mokamos.
Antkapių madas diktuoja ir pasikeitusios žmonių pajamos, ir atsiradusios naujos medžiagos. Pavyzdžiui, XX amžiaus viduryje buvo populiarūs teraciniai (mozaikinio betono) paminklai. Tačiau jie nėra tokie ilgaamžiai, kaip natūralaus akmens, todėl ilgainiui, veikiami oro sąlygų, pradeda irti.
Prieš porą dešimtmečių prabangiais buvo laikomi juodo akmens paminklai, tačiau dabar tokių nori tik vyresniosios kartos žmonės, vis dar manantys, kad gedulą gali išreikšti tik juoda spalva. Jaunesni klientai renkasi šviesesnių, ryškesnių spalvų akmenis – rausvus, žalsvus, melsvus. Populiaru antkapyje komponuoti ir kelių spalvų akmenis.
Kai kuriems žmonėms patinka stikliniai 3D antkapiai su išpieštomis gėlėmis, žvakėmis ar net spalvota mirusiojo nuotrauka. Tačiau stiklas nėra tokia ilgaamžė ir patvari medžiaga kaip akmuo, todėl V. Kružintaitis nemano, kad šių antkapių mada atėjo ilgam.
Prieš porą dešimtmečių prabangiais buvo laikomi juodo akmens paminklai, tačiau dabar tokių nori tik vyresniosios kartos žmonės.
Vitalijus Kružintaitis pastebėjo, kad pastaruoju metu paminklus besirenkantys žmonės atsigręžia į klasiką – renkasi kampuotų formų, tiesių kraštų paminklus, retas benori raitytų, įmantrių. Pastaruosius renkasi tik senesnės kartos atstovai.
Vis dar populiarūs profesijas atspindintys antkapiai, pavyzdžiui, mokytojams artimieji pageidauja knygos formos paminklų. Mažų vaikų, labai jaunų žmonių kapavietės puošiamos atitinkamais simboliais – angeliukų, žaislų skulptūrėlėmis.
Paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais kone kiekviename antkapyje buvo iškalamos žmonių nuotraukos. Ši mada atėjo iš Rusijos, kurioje mirusiųjų veidai paminkluose kalami iki šiol. Tačiau Lietuvoje dabar tai visiškai nepopuliaru – per metus to pageidauja vos vienas ar du klientai. Taip pat paminklai nebepuošiami nutrūkusios gyvybės – nulūžusio medžio, pienės pūko ar pan. simboliais, neberašoma mirties priežastis, užrašais nebereiškiamas artimųjų skausmas.
Nors vis dar yra žmonių, kurie pageidauja akmenyje iškaltų pavardžių bei datų, didžiojoje dalyje antkapių jos klijuojamos metalinėmis raidėmis. Populiarūs ir kiti akmeniniai aksesuarai – žvakidės, vazos.
Kapinių prižiūrėtoja Roma Šilingienė pastebėjo, kad keičiasi ne tik paminklų, bet ir kapų apsodinimo mados. Anksčiau prieš Vėlines buvo labai populiaru kapą puošti dirbtinėmis gėlėmis, tačiau dabar tokių puokščių lieka vis mažiau. Prieš lapkričio 1-ąją dažniausiai sodinamos chrizantemos, dar populiaresni viržiai ir erikos.
– Puikiai prisimename laikus, kai kapuose buvo aibės vainikų, pintų krepšelių, – prisiminė kapinių prižiūrėtoja. – Dabar jų praktiškai nebelikę. Žmonės kapus puošia žemomis puokštėmis, o į laidotuves neša porą skintų gėlių žiedų.
R. Šilingienė pastebėjo, kad anksčiau žmonės pageidavo didžiulių kapaviečių, vietą kapuose užsiimdavo sau ir dar giminaičiams. Dabar, kai populiarėja kremavimas, šeimos renkasi vienvietes kapavietes, kuriose galima sulaidoti daug urnų. Be to, pagal dabartinę tvarką kapavietė išskiriama tik mirus žmogui – iš anksto jos užsiimti negalima, taip pat negalima rinktis norimos vietos – laidojama eilės tvarka, kad kapinės atrodytų tvarkingai. Taip pat ant kapo draudžiama sodinti medžius – augalai neturi viršyti metro aukščio, kad netrukdytų gretimą kapavietę tvarkantiems žmonėms.
Laidojimo paslaugų įmonės savininkė Rimutė Rakauskienė neabejojo, kad keičiasi ir šarvojimo tradicijos.
Kadangi vis populiarėja kremavimas, atsiranda urnų mados. Anksčiau jos buvo paprastesnės, medinės, dabar žmonės pageidauja metalinių ar marmurinių.
– Šiuolaikiniai žmonės mėgsta naujoves. Keičiasi ir pačių šarvonių stilius, jų formos lengvėja. Prie karsto ar urnos dedamos ne plonos, o cilindro formos žvakės, rožinis giedamas trumpiau arba jo išvis atsisakoma, per šermenis vis dažniau skamba klasikinė muzika, o ne religinės giesmės, – pasakojo ritualinių paslaugų įmonės savininkė.
Anot R. Rakauskienės, keičiasi laikai, žmonės daugiau keliauja, mokosi iš kitų civilizuotų šalių, o tai daro įtakos laidojimo, gedėjimo bei kapaviečių tvarkymo tradicijoms.
Galerija: Gėlės
Publikuota: 2021-10-29 12:59:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|