|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos, kaip „migrantai“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“, tapo itin dažnai vartojamos. Tarptautinė migracija vyksta dėl įvairių priežasčių ir visi iš savo šalies bėgantys žmonės yra migrantai, tačiau ne visi turi teisę gauti prieglobstį Lietuvoje.
Dideli skaičiai
Vieni žmonės bėga nuo represijų, persekiojimo ar karo, kiti tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Visi jie yra migrantai, tačiau vieni pasirenka teisėtą būdą atvykti į šalį ir prašo prieglobsčio, kiti renkasi neteisėtai kirsti valstybės sieną ir vėliau mėgina legalizuotis.
Migracija teisėta laikoma tais atvejais, kai žmonės atvyksta turėdami oficialų pagrindą: turistinę ar darbo vizą arba leidimą laikinai gyventi, o atvykę į šalį pasiprašo prieglobsčio.
Tai, su kuo Lietuva susiduria kelis pastaruosius mėnesius, yra neteisėta migracija. Migrantai kerta arba mėgina kirsti Lietuvos sieną neteisėtai, naudojasi gabentojų, kurie aktyviai dalyvauja tokiose žmonių kontrabandos schemose, paslaugomis.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko 4 171 užsienietis, dar beveik 3 800 buvo neįleisti pasienio pareigūnų.
Pabėgėlio statusas
Lietuvoje taikomos dvi migrantų prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (pastaroji suteikiama dvejiems metams su galimybe ją pratęsti).
Prieglobstis – tai pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas užsieniečiui įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, pateikiančiam įrodymų, kad šis yra ar gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, dėl politinių įsitikinimų. Taip pat pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, esančiam už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negalinčiam ar bijančiam naudotis tos valstybės apsauga.
Atliekant vertinimą, ar užsieniečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, žiūrima, ar asmuo atitinka pabėgėlio apibrėžimo sąlygas, kurios yra išdėstytos 1951 m. priimtoje Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (vadinamojoje Ženevos konvencijoje).
Taip pat vertinama, ar persekiojamas asmuo turėjo galimybę kreiptis ir gauti veiksmingą apsaugą iš savo valstybės (pvz., kreiptis į policiją, ginti savo teises nešališkame teisme ir kt.) arba persikelti gyventi į jam saugią kilmės šalies dalį.
Kai persekiotojas yra pati valstybė (valdžios atstovai), dažnai asmuo negali tikėtis gauti apsaugos iš valstybės institucijų, nes teisėsaugos institucijos, teismai yra korumpuoti ir pan.
Pabėgėlio sąvoka neretai susiaurinama, nes pabėgėliais dažnai vadinami tik politiniai pabėgėliai, tarsi pabėgėliu asmuo galėtų būti pripažįstamas tik dėl savo politinių įsitikinimų. Tačiau iš pabėgėlio apibrėžimo akivaizdžiai matyti, kad sąvoka , , politiniai įsitikinimai“ tėra viena iš konvencinių priežasčių.
Papildoma apsauga
Kita prieglobsčio forma – papildoma apsauga – yra suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris, kaip ir konvencinis pabėgėlis, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, tačiau ji nesiejama su konvencinėmis priežastimis.
Šiuo atveju pagrindą baimei sudaro asmeniui gresiantys kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys, orumo žeminimas, mirties bausmė ar egzekucijos grėsmė, rimta grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Taigi, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų prieglobsčių formų yra ne gresiančių veiksmų pobūdis ar apsaugos poreikio lygis, o grėsmės atsiradimo priežastys. Pvz., grėsmė, kad žmogus gali būti įkalintas dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų (konvencinė priežastis), lemia, jog užsieniečiui bus suteiktas pabėgėlio statusas, o atvejais, kai grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei yra susijusios su nekonvencinėmis priežastimis, suteikiama papildoma apsauga.
Ekonominės paskatos, geresnio gyvenimo paieška negali tapti priežastimi prašyti ar suteikti prieglobstį migrantui.
Grąžinami į tėvynę
Migrantai Lietuvoje apgyvendinami laikinose vietose, kol nagrinėjami jų prašymai. Dažniausiai migracijos procedūros užtrunka iki 6 mėnesių. Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, jis gali išvykti savo noru arba būti priverstinai grąžintas į kilmės šalį (260 migrantų jau grąžinti).
Šiuo metu išnagrinėti 1 289 prašymai dėl prieglobsčio, prieglobstis suteiktas dviem Eritrėjos pilietėms.
Lietuva yra patvirtinusi savanoriško grįžimo tvarką. Pagal ją pareiškusiems norą savanoriškai grįžti į savo šalį neteisėtiems migrantams Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą, jeigu jie pateikia tokį prašymą ir bendradarbiauja su institucijomis. Sugrįžti norintiems migrantams nuperkami bilietai, taip pat išmokama 300 eurų kelionpinigių.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos inf.
Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos, kaip „migrantai“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“, tapo itin dažnai vartojamos. Tarptautinė migracija vyksta dėl įvairių priežasčių ir visi iš savo šalies bėgantys žmonės yra migrantai, tačiau ne visi turi teisę gauti prieglobstį Lietuvoje. |
Vieni žmonės bėga nuo represijų, persekiojimo ar karo, kiti tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Visi jie yra migrantai, tačiau vieni pasirenka teisėtą būdą atvykti į šalį ir prašo prieglobsčio, kiti renkasi neteisėtai kirsti valstybės sieną ir vėliau mėgina legalizuotis.
Migracija teisėta laikoma tais atvejais, kai žmonės atvyksta turėdami oficialų pagrindą: turistinę ar darbo vizą arba leidimą laikinai gyventi, o atvykę į šalį pasiprašo prieglobsčio.
Tai, su kuo Lietuva susiduria kelis pastaruosius mėnesius, yra neteisėta migracija. Migrantai kerta arba mėgina kirsti Lietuvos sieną neteisėtai, naudojasi gabentojų, kurie aktyviai dalyvauja tokiose žmonių kontrabandos schemose, paslaugomis.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko 4 171 užsienietis, dar beveik 3 800 buvo neįleisti pasienio pareigūnų.
Lietuvoje taikomos dvi migrantų prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (pastaroji suteikiama dvejiems metams su galimybe ją pratęsti).
Prieglobstis – tai pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas užsieniečiui įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, pateikiančiam įrodymų, kad šis yra ar gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, dėl politinių įsitikinimų. Taip pat pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, esančiam už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negalinčiam ar bijančiam naudotis tos valstybės apsauga.
Atliekant vertinimą, ar užsieniečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, žiūrima, ar asmuo atitinka pabėgėlio apibrėžimo sąlygas, kurios yra išdėstytos 1951 m. priimtoje Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (vadinamojoje Ženevos konvencijoje).
Taip pat vertinama, ar persekiojamas asmuo turėjo galimybę kreiptis ir gauti veiksmingą apsaugą iš savo valstybės (pvz., kreiptis į policiją, ginti savo teises nešališkame teisme ir kt.) arba persikelti gyventi į jam saugią kilmės šalies dalį.
Kai persekiotojas yra pati valstybė (valdžios atstovai), dažnai asmuo negali tikėtis gauti apsaugos iš valstybės institucijų, nes teisėsaugos institucijos, teismai yra korumpuoti ir pan.
Pabėgėlio sąvoka neretai susiaurinama, nes pabėgėliais dažnai vadinami tik politiniai pabėgėliai, tarsi pabėgėliu asmuo galėtų būti pripažįstamas tik dėl savo politinių įsitikinimų. Tačiau iš pabėgėlio apibrėžimo akivaizdžiai matyti, kad sąvoka , , politiniai įsitikinimai“ tėra viena iš konvencinių priežasčių.
Kita prieglobsčio forma – papildoma apsauga – yra suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris, kaip ir konvencinis pabėgėlis, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, tačiau ji nesiejama su konvencinėmis priežastimis.
Šiuo atveju pagrindą baimei sudaro asmeniui gresiantys kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys, orumo žeminimas, mirties bausmė ar egzekucijos grėsmė, rimta grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Taigi, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų prieglobsčių formų yra ne gresiančių veiksmų pobūdis ar apsaugos poreikio lygis, o grėsmės atsiradimo priežastys. Pvz., grėsmė, kad žmogus gali būti įkalintas dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų (konvencinė priežastis), lemia, jog užsieniečiui bus suteiktas pabėgėlio statusas, o atvejais, kai grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei yra susijusios su nekonvencinėmis priežastimis, suteikiama papildoma apsauga.
Ekonominės paskatos, geresnio gyvenimo paieška negali tapti priežastimi prašyti ar suteikti prieglobstį migrantui.
Migrantai Lietuvoje apgyvendinami laikinose vietose, kol nagrinėjami jų prašymai. Dažniausiai migracijos procedūros užtrunka iki 6 mėnesių. Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, jis gali išvykti savo noru arba būti priverstinai grąžintas į kilmės šalį (260 migrantų jau grąžinti).
Šiuo metu išnagrinėti 1 289 prašymai dėl prieglobsčio, prieglobstis suteiktas dviem Eritrėjos pilietėms.
Lietuva yra patvirtinusi savanoriško grįžimo tvarką. Pagal ją pareiškusiems norą savanoriškai grįžti į savo šalį neteisėtiems migrantams Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą, jeigu jie pateikia tokį prašymą ir bendradarbiauja su institucijomis. Sugrįžti norintiems migrantams nuperkami bilietai, taip pat išmokama 300 eurų kelionpinigių.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos inf.
Publikuota: 2021-10-28 13:53:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|