„Santaka“ / Po verkiančiais gluosniais – visos gyvenimo spalvos / Kūryba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Veža žvyrą, plautą žvyrą, smėlį, skaldą, skaldelę, grūdus ir kt. krovinius iki 8 tonų. Tel. 8 686 45 549.
Galioja iki: 2022-09-29 14:48:29

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2022-09-29 14:50:10



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

Dalinkitės:  


„Gimtinės didybei aš vėl nusilenkus sapnuosiu suartus laukų arimus“, – knygoje „Po verkiančiais gluosniais“ rašė Levutė Treikauskaitė-Kerševičienė.

Roberto ŠŪMAKARIO nuotr.


Po verkiančiais gluosniais – visos gyvenimo spalvos

Laima VABALIENĖ


Šį rudenį Levutė Treikauskaitė-Kerševičienė turėjo malonių rūpesčių – pristatyti dvi šiemet išleistas savo kūrybos knygas. Jaukią leidinių sutiktuvių popietę neseniai jai padėjo surengti Vilkaviškio viešosios bibliotekos darbuotojai.

Panašu, kad visą savo laiką, kurį dalija tarp namų Vilkaviškyje ir Londono, kur įsikūrę vaikai, L. Treikauskaitė-Kerševičienė skiria kūrybai. Tėvynės ilgesiu, meile savam kraštui, jo gamtai ir žmonėms persunktus Levutės eilėraščius yra pamėgę skaitytojai. Tačiau prieš kokia porą metų vilkaviškietė yra prasitarusi, kad poezijos daugiau nerašysianti. Tuosyk visos kūrybinės jos mintys gulė į prozos eilutes. Bet popietėje bibliotekoje buvo pristatyta ir nauja eilėraščių rinktinė „Po verkiančiais gluosniais“, ir nauja novelių knyga „Gyvenimo spalvos“. Vadinasi, autorės kūrybinės versmės tebetrykšta visomis kryptimis.

Renginys, subūręs nemažą L. Treikauskaitės-Kerševičienės bičiulių, artimųjų būrį, tarsi pratęsė tai, apie ką autorė kalba savo knygose. Jos eilėraščiai, Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto vokalinio ansamblio „Vakarė“ dainos susipynė su popietės dalyvių prisiminimais apie metus, praleistus viename mokyklos suole, apie nupieštą seserų portretą, kuris pasimetė gyvenimo verpetuose, skambias Treikauskaičių dainas, kurias išgirdę kaimynai galvodavo, kad kažkas įjungė radiją, apie dirigentės darbą ir „Dainų dainelei“ ruoštus vaikus, apie ilgesio dienas gyvenant toli nuo savojo krašto, apie kasdienį kaimo gyvenimą, kurio atspindžiai nugulė ir novelių puslapiuose. Įvairiais talentais apdovanotą vilkaviškietę gyvenimo vingiai atvedė ir į literatūros pasaulį, kuriame jau gyvena dvi ankstesnę kūrybą liudijančios knygos.


Skaitysiančiuosius „Gyvenimo spalvas“ laikas sugrąžins į ne itin tolimą praeitį. Nors jaunimas gal jau ne viską ir supras, priims, bet vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti smagu pasinerti į buvusį laikmetį, jo aplinką ir vertybes, žmonių bendravimo subtilumus... Sykiu pamąstyti ir apie novelių temas, kurios svarbios ir šiandieniame gyvenime. Dešimt knygos novelių – dešimt gyvenimo istorijų, kurios yra paprastos, kasdieniškos, jaudinančios. Kaip sakė renginio dalyviai, „mūsų kartu pragyventos“.

Paklausta, ar nesiruošianti parašyti romano, L. Treikauskaitė-Kerševičienė yra sakiusi, kad tai per sunku. Ypač apie praeitį. Viską reikia atgaminti, prisiminti. Nors užsiminus, kad kiekviena jos novelė galėtų tapti būsimo romano užuomazga, dabar autorė sudvejojo: „Įpareigojat mane. Kai grįšiu į Londoną, apie viską gerai pagalvosiu. Stengsiuosi kiekvienais metais parvažiuoti ir tikiuosi, kad šis susitikimas – ne paskutinis.“ Tuo labiau kad kūrėjos mintyse jau ryškėja naujos knygos apmatai. Ir joje poezija pinsis su proza.






Levutė TREIKAUSKAITĖ-KERŠEVIČIENĖ




Aš sugrįžau



Aš sugrįžau...

O čia jau degė sodai.

Kvepėjo žemė rudenio kvapu.

Pravirkę medžiai ilgesingai ošė,

Alsavo Tėviškė suartu arimu.



Ir tiktai čia prisimenu vaikystę,

Jaunystės juoką po žaliu klevu.

Prabėgę metai jau atgal negrįžta.

Ir sustabdyt aš jų nebegaliu.



Aš sugrįžau alyvoms nužydėjus...

Bučiavo jas jau rudenio šalna.

Paspausk man ranką, nes aš taip ilgai tikėjau,


Kad čia laiminga būsiu visada.



Publikuota: 2021-10-28 11:19:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientams – erdvesnės patalpos ir nauji aparatai
* Respublikinio renginio dalyviai susižavėjo mūsų kraštu
* „Blue/Yellow“ lyderis ragina nesustoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į žinią apie mobilizaciją Rusijoje?
Ukrainai bus sunkiau kovoti.
Rusija įspeista į kampą – pavojus visiems.
Manau, Putinas blefuoja.
Nieko baisaus nematau.
Man rūpi mano problemos.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygsvara“?
Lygsvara – nevartotinas žodis. Vartotinas pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms; 2. darni ko nors būsena.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas