|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Tautvydas Katkevičius šiemet augino įvairių daržovių.
Andrius GRYGELAITIS
„Kai viską darai iš širdies, vieną dieną tai ima nešti naudą“, – tuo tiki Klampučiuose ūkininkaujantis, mūsų kraštuose dar tik populiarėjančias mėlynąsias bulves auginantis Tautvydas Katkevičius.
Perėmė iš brolio
Daugeliui žmonių mėlynosios bulvės vis dar yra gana egzotinės daržovės. O Tautvydas apie jas galėtų kalbėti valandų valandas. Jaunas vyras tikriausiai net prikeltas vidury nakties nesunkiai išvardytų naudingąsias jų savybes, papasakotų apie svarbiausius priežiūros niuansus. Akivaizdu, kad Kaune gyvenantis, tačiau Klampučiuose ūkininkaujantis kraštietis mėgaujasi šia veikla. Dideliu ūkininku T. Katkevičius savęs nelaiko – jo auginami mėlynųjų bulvių plotai kol kas užima apie 60 arų, tačiau vyras neatsisako minčių ateityje juos išplėsti.
Tiesa, tai padaryti gali būti nelengva, mat visas auginimo procesas reikalauja daug sunkaus darbo. Tautvydas nenaudoja jokių chemikalų, o žoles vienas pats ravi ir vabalus renka rankomis. Tam jis specialiai vasaromis ima atostogų ir kasmet laukuose nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro praleidžia bent porą savaičių.
Auginti mėlynąsias bulves jaunas ūkininkas pradėjo maždaug prieš penketą metų. Šį užsiėmimą jis perėmė iš savo vyresniojo brolio Egidijaus. Pastarasis kiek anksčiau buvo iš JAV gavęs šių neįprastų daržovių sėklų ir keletą metų vis mėgino padidinti sodinamosios medžiagos kiekį.
„Pasodintų bulvių kiekis per metus padidėja 5–6 kartus. Brolis keletą metų vargo, kol užsiaugino norimą kiekį bulvių. Jis tikėjosi išvystyti šių daržovių prekybą, tačiau jo planai pasikeitė. Galiausiai Egidijus pasiūlė man perimti šią ūkininkavimo sritį. Aš iš karto su tuo sutikau“, – prisiminė T. Katkevičius.
Užsiiminėja bandymais
Tautvydas niekada nevengė sunkaus darbo. Nuo mažens jis sukosi tėvų ūkyje, tad patirties ir žinių jam netrūko.
Įprastai kasmet iš savo valdomo ploto jaunas vyras prikasa apie 6 tonas mėlynųjų bulvių. Jo auginama ‘All blue’ veislė dažniausiai subrandina nedideles bulves, tačiau tai netrukdo lietuviams vis labiau pamėgti šias dar kiek neįprastas daržoves.
Susidomėjusiųjų netrūksta. Jų yra visoje Lietuvoje, nors didžiausią dalį derliaus Tautvydas paskirsto savo ir artimųjų reikmėms.
Kraštietis bulves sodina ne tik įprastu būdu. Jis bando bulvių užauginti ir iš mažyčių sėklyčių. Vyro teigimu, tai ilgas ir kruopštus procesas.
„Kai bulvė užmezga žalią „pomidoriuką“, aš jį nuskinu ir išrankioju sėklas. Ten jų įprastai būna apie 90. Tuomet šias sėklas išdžiovinu, o balandį arba gegužę palaistau, kad jos imtų leisti šaknis. Tada jau reikia sėklas sodinti į vazonus, o vėliau – ir į dirvą. Rudenį iš vienos sėklos būna užaugę 5–10 bulvių“, – pasakojo T. Katkevičius.
Gražu ir naudinga
Jauną ūkininką mėlynosios bulvės labiausiai sužavėjo tuo, kad jose gausu antioksidantų – antocianinų, padedančių galynėtis su vėžinėmis ląstelėmis. Šios daržovės ypač vertingos tiems, kas turi onkologinių skrandžio ar žarnyno problemų. Tokie žmonės įprastai valgo šias bulves žalias, spaudžia iš jų sultis ar deda į įvairias mišraines. Mėlynosios bulvės ypač vertingos tuo, kad jos turi daug antioksidantų – antocianinų.
Tautvydas ir pats neretai mėgsta bulves valgyti ką tik nukastas tiesiai iš dirvos.
Vis dėlto labiausiai jam patinka orkaitėje keptos mėlynosios bulvės. Tuomet jos geriausiai išlaiko savo sodrią spalvą, kuri neretai net paryškėja. Tuo tarpu verdant spalva šiek tiek nusiplauna, nudažo vandenį. Ypač egzotiškai atrodo mėlynųjų bulvių košė.
Mėlynosios bulvės ne tik papuošia stalą. Jose gausu vitaminų, įvairių kitų vertingų elementų. Svarbu, kad šiose bulvėse krakmolo yra gerokai mažiau negu populiariausiose mūsų kraštuose auginamose bulvėse. Pavyzdžiui, mums įprastose bulvėse šios medžiagos gali būti 17–20 proc., o Tautvydo auginamose mėlynosiose bulvėse krakmolo kiekis svyruoja nuo 10 iki 12, 5 proc. Dėl šios priežasties šitas daržoves itin mėgsta cukriniu diabetu sergantys asmenys.
Sunkus sezonas
Šie metai daugeliui daržininkų nebuvo lengvi. Tautvydui Katkevičiui – taip pat. Derlius neužaugo toks, kokio buvo tikėtasi. Iš minėtų 60 arų vyras prikasė tik apie 3 tonas bulvių.
„Labiausiai šių metų derliui pakenkė dideli liepos karščiai bei lietingas rugpjūtis. Kiekvieni metai ūkyje yra skirtingi, tad prastas sezonas optimizmo tikrai nesumažino“, – pozityviai nusiteikęs buvo pašnekovas.
Šiemet jis augino ir daugiau daržovių: morkų, česnakų, svogūnų, pastarnokų, burokų, šakninių petražolių ir raudonųjų bulvių. Dauguma jų užderėjo neblogai, tačiau buvo ir tokių, kurios ūkininką nuvylė. Tarp jų galima išskirti mėlynuosius svogūnus bei raudonąsias bulves. Pastarųjų Tautvydas pavasarį pasodino apie 100 kilogramų, o prikasė... perpus mažiau.
Nepaisant visko, ūkininkas nežada nukabinti nosies ir ateityje ketina dar labiau išplėsti auginamų daržovių asortimentą. Pavyzdžiui, kitais metais jis planuoja pradėti auginti mėlynąsias morkas.
„Tėvai prieš kiekvieną gimtadienį ar Kalėdas vis klausia, ko norėčiau dovanų. Aš visuomet atsakau tą patį: duokite man žemių. Man daugiau nieko nereikia. Kol kas labai išplėsti plotų neketinu, nes žemės ūkio veiklą būtų sunku suderinti su pagrindiniu vadybininko darbu. Vis dėlto minčių apie plėtrą neatsisakau. Galimybių padidinti daržovių plotus tikrai būtų, todėl kartais pagalvoju apie produkcijos perdirbimą. Seku galimus Europos Sąjungos paramos variantus. Jei tik bus įmanoma, norėčiau ateityje įsigyti daržovių skutimo, pjaustymo, kepimo ir fasavimo įrangą. Manau, jog visa tai – gana realus noras“, – teigė pašnekovas.
Siekia balanso
Tautvydas prisipažino, kad vos pradėjus ūkininkauti, aplinkoje netrūko skeptikų, sakančiųjų, kad jo auginamos egzotiškos išvaizdos bulvės neturės paklausos, o ir pačiam augintojui galiausiai pabos sunkus darbas. Vis dėlto T. Katkevičius savo užsispyrimu ir pasiryžimu visiems įrodė, kad jie klydo.
Šiandien jaunas vyras džiaugiasi savo pasirinkimu ir tikina, kad jokie fiziniai sunkumai nėra baisūs. Priešingai, dirbdamas laukuose jis turi galimybę pabūti su savimi, išsivalyti mintis. Kaip jam sekasi darbuotis laukuose, Klampučiuose ūkininkaujantis T. Katkevičius viešina feisbuko grupėje, pavadintoje „Mėlynoji bulvė“. Paskyra jau turi sutraukusi daugiau nei 600 sekėjų.
Tautvydas nuo mažens mėgo aktyvią, nemažai fizinių pastangų reikalaujančią veiklą. Iki pat dabar jis nuolat užsiiminėja įvairiu sportu. Jaunas vyras dažnai žaidžia krepšinį, bėgioja, važinėja dviračiu bei riedučiais, plaukioja vandenlente, o žiemą lipa ant slidžių ar snieglentės, šoka į pačiūžas. Jis taip pat yra giliai tikintis žmogus. Vyras kone kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose, nuolat stengiasi dvasiškai tobulėti.
„Laisvalaikiu mėgstu daug skaityti. Labiausiai patinka ekonominė, psichologinė saviugdos ir dvasinė literatūra. Galbūt tai kai kam gali atrodyti pakankamai skirtingi žanrai, tačiau aš manau, kad jie puikiai papildo vienas kitą. Gyvenime reikia balanso. Priešingu atveju jis būtų nevisavertis. Į viską visuomet stengiuosi žvelgti pozityviai, lanksčiai ir tolerantiškai. Tai, ką darau, darau iš širdies. Visada siekiu būti sąžiningas ir nuoširdus tiek prieš save, tiek prieš kitus“, – kalbėjo pašnekovas.
„Kai viską darai iš širdies, vieną dieną tai ima nešti naudą“, – tuo tiki Klampučiuose ūkininkaujantis, mūsų kraštuose dar tik populiarėjančias mėlynąsias bulves auginantis Tautvydas Katkevičius. |
Daugeliui žmonių mėlynosios bulvės vis dar yra gana egzotinės daržovės. O Tautvydas apie jas galėtų kalbėti valandų valandas. Jaunas vyras tikriausiai net prikeltas vidury nakties nesunkiai išvardytų naudingąsias jų savybes, papasakotų apie svarbiausius priežiūros niuansus. Akivaizdu, kad Kaune gyvenantis, tačiau Klampučiuose ūkininkaujantis kraštietis mėgaujasi šia veikla. Dideliu ūkininku T. Katkevičius savęs nelaiko – jo auginami mėlynųjų bulvių plotai kol kas užima apie 60 arų, tačiau vyras neatsisako minčių ateityje juos išplėsti.
Tiesa, tai padaryti gali būti nelengva, mat visas auginimo procesas reikalauja daug sunkaus darbo. Tautvydas nenaudoja jokių chemikalų, o žoles vienas pats ravi ir vabalus renka rankomis. Tam jis specialiai vasaromis ima atostogų ir kasmet laukuose nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro praleidžia bent porą savaičių.
Auginti mėlynąsias bulves jaunas ūkininkas pradėjo maždaug prieš penketą metų. Šį užsiėmimą jis perėmė iš savo vyresniojo brolio Egidijaus. Pastarasis kiek anksčiau buvo iš JAV gavęs šių neįprastų daržovių sėklų ir keletą metų vis mėgino padidinti sodinamosios medžiagos kiekį.
„Pasodintų bulvių kiekis per metus padidėja 5–6 kartus. Brolis keletą metų vargo, kol užsiaugino norimą kiekį bulvių. Jis tikėjosi išvystyti šių daržovių prekybą, tačiau jo planai pasikeitė. Galiausiai Egidijus pasiūlė man perimti šią ūkininkavimo sritį. Aš iš karto su tuo sutikau“, – prisiminė T. Katkevičius.
Tautvydas niekada nevengė sunkaus darbo. Nuo mažens jis sukosi tėvų ūkyje, tad patirties ir žinių jam netrūko.
Įprastai kasmet iš savo valdomo ploto jaunas vyras prikasa apie 6 tonas mėlynųjų bulvių. Jo auginama ‘All blue’ veislė dažniausiai subrandina nedideles bulves, tačiau tai netrukdo lietuviams vis labiau pamėgti šias dar kiek neįprastas daržoves.
Susidomėjusiųjų netrūksta. Jų yra visoje Lietuvoje, nors didžiausią dalį derliaus Tautvydas paskirsto savo ir artimųjų reikmėms.
Kraštietis bulves sodina ne tik įprastu būdu. Jis bando bulvių užauginti ir iš mažyčių sėklyčių. Vyro teigimu, tai ilgas ir kruopštus procesas.
„Kai bulvė užmezga žalią „pomidoriuką“, aš jį nuskinu ir išrankioju sėklas. Ten jų įprastai būna apie 90. Tuomet šias sėklas išdžiovinu, o balandį arba gegužę palaistau, kad jos imtų leisti šaknis. Tada jau reikia sėklas sodinti į vazonus, o vėliau – ir į dirvą. Rudenį iš vienos sėklos būna užaugę 5–10 bulvių“, – pasakojo T. Katkevičius.
Jauną ūkininką mėlynosios bulvės labiausiai sužavėjo tuo, kad jose gausu antioksidantų – antocianinų, padedančių galynėtis su vėžinėmis ląstelėmis. Šios daržovės ypač vertingos tiems, kas turi onkologinių skrandžio ar žarnyno problemų. Tokie žmonės įprastai valgo šias bulves žalias, spaudžia iš jų sultis ar deda į įvairias mišraines.
Mėlynosios bulvės ypač vertingos tuo, kad jos turi daug antioksidantų – antocianinų.
Tautvydas ir pats neretai mėgsta bulves valgyti ką tik nukastas tiesiai iš dirvos.
Vis dėlto labiausiai jam patinka orkaitėje keptos mėlynosios bulvės. Tuomet jos geriausiai išlaiko savo sodrią spalvą, kuri neretai net paryškėja. Tuo tarpu verdant spalva šiek tiek nusiplauna, nudažo vandenį. Ypač egzotiškai atrodo mėlynųjų bulvių košė.
Mėlynosios bulvės ne tik papuošia stalą. Jose gausu vitaminų, įvairių kitų vertingų elementų. Svarbu, kad šiose bulvėse krakmolo yra gerokai mažiau negu populiariausiose mūsų kraštuose auginamose bulvėse. Pavyzdžiui, mums įprastose bulvėse šios medžiagos gali būti 17–20 proc., o Tautvydo auginamose mėlynosiose bulvėse krakmolo kiekis svyruoja nuo 10 iki 12, 5 proc. Dėl šios priežasties šitas daržoves itin mėgsta cukriniu diabetu sergantys asmenys.
Šie metai daugeliui daržininkų nebuvo lengvi. Tautvydui Katkevičiui – taip pat. Derlius neužaugo toks, kokio buvo tikėtasi. Iš minėtų 60 arų vyras prikasė tik apie 3 tonas bulvių.
„Labiausiai šių metų derliui pakenkė dideli liepos karščiai bei lietingas rugpjūtis. Kiekvieni metai ūkyje yra skirtingi, tad prastas sezonas optimizmo tikrai nesumažino“, – pozityviai nusiteikęs buvo pašnekovas.
Šiemet jis augino ir daugiau daržovių: morkų, česnakų, svogūnų, pastarnokų, burokų, šakninių petražolių ir raudonųjų bulvių. Dauguma jų užderėjo neblogai, tačiau buvo ir tokių, kurios ūkininką nuvylė. Tarp jų galima išskirti mėlynuosius svogūnus bei raudonąsias bulves. Pastarųjų Tautvydas pavasarį pasodino apie 100 kilogramų, o prikasė... perpus mažiau.
Nepaisant visko, ūkininkas nežada nukabinti nosies ir ateityje ketina dar labiau išplėsti auginamų daržovių asortimentą. Pavyzdžiui, kitais metais jis planuoja pradėti auginti mėlynąsias morkas.
„Tėvai prieš kiekvieną gimtadienį ar Kalėdas vis klausia, ko norėčiau dovanų. Aš visuomet atsakau tą patį: duokite man žemių. Man daugiau nieko nereikia. Kol kas labai išplėsti plotų neketinu, nes žemės ūkio veiklą būtų sunku suderinti su pagrindiniu vadybininko darbu. Vis dėlto minčių apie plėtrą neatsisakau. Galimybių padidinti daržovių plotus tikrai būtų, todėl kartais pagalvoju apie produkcijos perdirbimą. Seku galimus Europos Sąjungos paramos variantus. Jei tik bus įmanoma, norėčiau ateityje įsigyti daržovių skutimo, pjaustymo, kepimo ir fasavimo įrangą. Manau, jog visa tai – gana realus noras“, – teigė pašnekovas.
Tautvydas prisipažino, kad vos pradėjus ūkininkauti, aplinkoje netrūko skeptikų, sakančiųjų, kad jo auginamos egzotiškos išvaizdos bulvės neturės paklausos, o ir pačiam augintojui galiausiai pabos sunkus darbas. Vis dėlto T. Katkevičius savo užsispyrimu ir pasiryžimu visiems įrodė, kad jie klydo.
Šiandien jaunas vyras džiaugiasi savo pasirinkimu ir tikina, kad jokie fiziniai sunkumai nėra baisūs. Priešingai, dirbdamas laukuose jis turi galimybę pabūti su savimi, išsivalyti mintis. Kaip jam sekasi darbuotis laukuose, Klampučiuose ūkininkaujantis T. Katkevičius viešina feisbuko grupėje, pavadintoje „Mėlynoji bulvė“. Paskyra jau turi sutraukusi daugiau nei 600 sekėjų.
Tautvydas nuo mažens mėgo aktyvią, nemažai fizinių pastangų reikalaujančią veiklą. Iki pat dabar jis nuolat užsiiminėja įvairiu sportu. Jaunas vyras dažnai žaidžia krepšinį, bėgioja, važinėja dviračiu bei riedučiais, plaukioja vandenlente, o žiemą lipa ant slidžių ar snieglentės, šoka į pačiūžas. Jis taip pat yra giliai tikintis žmogus. Vyras kone kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose, nuolat stengiasi dvasiškai tobulėti.
„Laisvalaikiu mėgstu daug skaityti. Labiausiai patinka ekonominė, psichologinė saviugdos ir dvasinė literatūra. Galbūt tai kai kam gali atrodyti pakankamai skirtingi žanrai, tačiau aš manau, kad jie puikiai papildo vienas kitą. Gyvenime reikia balanso. Priešingu atveju jis būtų nevisavertis. Į viską visuomet stengiuosi žvelgti pozityviai, lanksčiai ir tolerantiškai. Tai, ką darau, darau iš širdies. Visada siekiu būti sąžiningas ir nuoširdus tiek prieš save, tiek prieš kitus“, – kalbėjo pašnekovas.
Galerija: Bulvės
Publikuota: 2021-10-25 08:21:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|